Kėdainių savivaldybės tarybos posėdyje lankiausi pirmą kartą ir, regis, daugumą susirinkusiųjų gerokai nustebinau. Ko gali reikėti Seimo nariui tokiame posėdyje? Paaiškinau, kad noriu paprasčiausiai savo akimis įsitikinti, kaip sprendžiami svarbiausi Kėdainių krašto gyventojams klausimai. Seime dirbu Žmogaus teisių komitete ir man svarbu ne tik priimtų politinių sprendimų turinys, bet ir pats politinis procesas, kiek jame paisoma opozicijos, įsiklausoma į piliečių balsą ir t.t.?

Andrius Navickas
Seimo narys, rašytojas


Noriu pasidalinti savo įspūdžiais. Atleiskit, bet neketinu vynioti žodžių į vatą.

I. Ar tikrai meras vadovauja tarybos darbui?

Tarybos posėdyje praleidau daugiau nei keturias valandas ir visą laiką buvo jaučiamas chaoso prieskonis. Tikiu, kad dabartinis Kėdainių meras yra ūkiškas ir geranoriškas žmogus.

Tačiau jau beveik metai, kai jis prisiėmė pareigą vadovauti tarybos posėdžiams, tačiau šio darbo atlikti gerai, deja, neišmoko. Suprantu, kad yra žmonių, kuriems visokios procedūros, politinės diskusijos, reglamentai, alternatyvų formulavimas yra tikras „peilis“.

Merui viskas, kas vyksta, buvo akivaizdi kančia. Veikiausiai dėl įtampos jis nesugebėjo ne tik suformuluoti klausimų balsavimui, bet, dažnu atveju, nelabai suprato, kas apskritai vyksta salėje.

Net galutinį žodį, apibendrinantį diskusijas dėl biudžeto projekto, tarė ne meras, bet įtakingiausios frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnė Nijolė Naujokienė. Kita vertus, suprantu, kad Kėdainių tarybos nariams tai buvo labiau nei įprasta.

Man, prisipažįstu, buvo skaudu žiūrėti, kaip buvo paskirstyti dešimtys milijonų eurų – eidami į parduotuvę, mes kur kas daugiau dėmesio skiriame, ką pasirinkti. Gal todėl, kad leidžiame savo pinigus, o taryba skirstė pinigus, kurių pati neuždirba?

Na, o man, prisipažįstu, buvo skaudu žiūrėti, kaip buvo paskirstyti dešimtys milijonų eurų – eidami į parduotuvę, mes kur kas daugiau dėmesio skiriame, ką pasirinkti. Gal todėl, kad leidžiame savo pinigus, o taryba skirstė pinigus, kurių pati neuždirba?


II. Kuo susijusi odontologija ir akušerija?

Kėdainių ligoninės Akušerijos skyrius išgyvena sunkius laikus, vis dažniau kalbama, kad, jei nepadidės gimdyvių skaičius, skyrių gali tekti uždaryti.

Per visą kadenciją ligoninė buvo įsitvėrusi į buvusio ilgamečio darbuotojo, dabartinio Seimo nario Dariaus Kaminsko pažadus. Tačiau dabartinė valdančioji dauguma nesugebėjo suformuluoti aiškių gairių, kaip bus pertvarkomas sveikatos priežiūros organizacijų tinklas.

Jei D. Kaminskas, priklausantis valdančiajai daugumai ir besisukiojantis aplink A. Verygą, nesugebėjo apginti Akušerijos skyriaus Kėdainiuose politinėmis priemonėmis, tai vargu ar realu galvoti, kad problemą gali išspręsti dotacijos iš valdžios.

Tuo labiau, kad jos teikiamos keistu būdu: pasiūlyta, kad tos mamos, kurios gimdė Kėdainių ligoninėje, turi gauti paskatinamuosius kūdikio kraitelius. Tik tada, kai kilo triukšmas, kad kitur gimę Kėdainių rajono vaikai niekuo neprastesni, vietos valdžia nusprendė kraitelius dovanoti visiems Kėdainių krašto kūdikiams, nors nuostata, kad didesnę paramą gaus tie, kurie gimė Kėdainių ligoninės akušerijos skyriuje, išliko.

Didžiausia problema, kad iš kažkur reikia paimti pinigų. Ir štai odontologė, valdančiųjų atstovė Aušrelė Kaminskienė pasiūlė išbraukti iš biudžeto pinigus, skirtus odontologinės įrangos atnaujinimui valstybinėje įstaigoje. Ponia A. Kaminskienė tvirtino, kad išsiaiškino, jog Kėdainių ligoninei visiškai nereikia naujos odontologinės įrangos.

Nenoriu varginti Jūsų techninėmis detalėmis. Esmė ta, kad noromis nenoromis suklūsti, kai susiduri su situacija, kai politikė siūlo neskirti lėšų potencialiems jos verslo konkurentams, bet skirti juos tai įstaigai, su kuria daug metų glaudžiai susijęs jos vyras.

Suprantu, kad ir vėl turime situaciją, kai įtakinga Kėdainiuose politinė pora galės sakyti, kad formaliai jokie įstatymai nepažeisti ir kiekvienas sukasi, kaip moka. Tačiau apie kokią kovą su korupcija ar viešumo standartus dar galime kalbėti?


III. Kitos keistenybės?

Tikiu, kad žinote, jog Kėdainių rajono biudžeto projektui nepritarė pagrindinis šiuo atveju – Ekonomikos ir biudžeto – komitetas. Tai buvo pastanga pabandyti iš naujo susitarti dėl svarbiausių prioritetų, nepaskęstant lentelėse.

Tačiau valdančioji dauguma neturėjo kantrybės laukti. Jei daugelyje užsienio savivaldybių įvairių pažiūrų žmonių telkimas bendrai veiklai yra vienas iš svarbiausių prioritetų, tai, panašu, Kėdainiuose pakako fakto: „Mes turime reikiamą skaičių balsų.“

Nėra paprasta pasakyti, kas vyko minėto komiteto vadovo, didžiausiai rajono valdančiųjų frakcijai „Mūsų krašto sėkmei“ priklausančio Romualdo Gailiūno viduje, kuris komitete griežtai kritikavo projektą, o tarybos posėdžio metu jį jau gyrė.

Literatūroje yra toks terminas – „zuikių maištas“ – kai daug kalbama apie tai, kad maištausime, tačiau, prasidėjus maištui, neriama į krūmus ir slepiamasi. Regis, šįsyk „zuikučiu“ buvo paverstas R. Gailiūnas.

Tikrai daug teisingos kritikos bruožų biudžeto projektui pasakė tarybos narė Karolina Štelmokaitė. Be kita ko, ji atkreipė dėmesį, kad naujajame biudžete didėja pinigai administracijos ir tarybos narių poreikiams.

Stebint K. Štelmokaitės pasisakymus sakiau sau, kad štai dar viena tvirta opozicijos ir kėdainiečių teisių gynėja. Tačiau labai nustebau, kai po visos teisingos ir emocingos kritikos, K. Štelmokaitė netikėtai pareiškė, kad ji pritaria biudžetui, nes esą geriau prastas pinigų srautų reglamentavimas, nei jokio. Pritaria net po to, kai dauguma tarybos narių atsisakė bent per plauką sumažinti privilegijas sau.

Netikiu, kad vienu metu galima sėkmingai sėdėti „ant dviejų kėdžių“: arba esi pozicijoje, arba opozicijoje. Nebent labiau rūpi ne konkretūs veiklos rezultatai, o įvaizdžio kūrimas.

Andrius Navickas
Seimo narys, rašytojas