Tapti legaliu piliečiu – misija (ne)įmanoma

Ar įmanoma šiais laikais gyventi nelegaliai – neturint jokių asmens tapatybę įrodančių dokumentų, nors esi žinomas, matomas ir daugelio geras pažįstamas? 

Aurelija Nugarienė (kairėje) tikisi, kad pavasarį Galina Kot jau turės oficialų leidimą gyventi Lietuvoje, nors čia gyvena jau 60 metų.

Ne vienas turbūt tik pečiais patrauks išgirdęs tokį neva nelogišką klausimą. Tačiau gyvenimo tikrovė tokia – taip, įmanoma.

Tiesa paaiškėjo prieš rinkimus
Kėdainių miesto seniūnijoje Šiukštuliškių kaime jau daugelį metų gyvena 72 metų Galina Kot. Ši moteris neturi jokio dokumento. Tokią kraštietės nepavydėtiną padėtį prieš praėjusius rinkimus pastebėjo Jadvyga Banevičienė, nešiojusi rinkimams skirtus kvietimus. Kai moteris pamatė, kad atokiame vienkiemyje gyvena dokumentų neturinti senolė, suskubo kreiptis į seniūniją. Vyriausioji specialistė Aurelija Nugarienė ėmėsi iniciatyvos padėti Galinai Kot gauti dokumentus. „Viskas atrodė gana paprasta – nuvažiuosi pas migracijos poskyrio specialistus, surinksime medžiagą, kuri bus būtina, ir dokumentus netrukus gausime. Tačiau viskas pasirodė daug sudėtingiau. Teko daug kartų minti ir migracijos poskyrio, ir teismo slenkstį, kad bent per žingsnį priartėtume tikslo link. Šiandien jau turime teismo sprendimą, kuriuo skelbiama apie Galinos Kot egzistavimą ir pripažinimą. Ji 1942 metais yra gimusi Baltarusijoje Gardino srityje Ivjevsko rajone Surviliškio kaime. Taigi net moters gimtinė turi sąsajų su Kėdainių kraštu, juk ir mūsų rajone yra Surviliškio kaimas. Tačiau juokauti nelabai norisi, nes iki legalaus gyvenimo Galinai dar teks palaukti“, – pasakojo A. Nugarienė.

Laukia leidimo gyventi Lietuvoje
Migracijos poskyrio darbuotojos paaiškino, kad Galina negaus nei paso, nei asmens tapatybės kortelės, jai tik bus išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Tai – vis geriau negu nieko. „Tačiau ir tą leidimą Galina gaus tik po kokių trijų mėnesių. Dar reikia dokumentais įrodyti, kad senolė turi kur ir iš ko gyventi, kad jos nenori apdrausti jokia draudimo bendrovė, sumokėti 43 eurus ir tada tikėtis dokumento“, – sakė A. Nugarienė. Seniūnijos specialistė negaili gerų žodžių Galinos kaimynui Iljai Karaulovskiui, kuris padeda moteriai ne tik atvažiuoti į miestą ir tvarkytis dokumentus, bet ir paremia maistu. Šiek tiek lėšų „nelegaliai“ kraštietei skyrė AB „Lifosa“ profesinės sąjungos labdaros organizacija „Parama“. Jei ne ši parama, pasak A. Nugarienės, vargu ar pavyktų pajudinti dokumentų gavimo procedūrą, nes parama bus kaip įrodymas, kad moteris turi iš ko gyventi.

Likimas nelepino
„Suprantu, kad esama įvairių atvejų, kai norima gauti leidimus gyventi šalyje, tačiau nereikėtų visų vienodai vertinti. Galina iškentė daug likimo smūgių. Ji tapo našlaite būdama maža mergaite. Kartu su pamote atvažiavo į Lietuvą. Čia bandė kabintis į gyvenimą, bet jis nelepino. Moteris tik pramoko skaityti, rašyti nemoka. Galina ilgus metus gyveno su sugyventiniu, jam padėjo dirbti miške. Kai gyvenimo draugas mirė, ji liko vieniša ir be jokio pragyvenimo šaltinio. Sovietmečiu Galina turėjo pasą, bet kažkada kažkur jį prarado. Tad keliasdešimt metų ji gyveno be jokio asmens dokumento – žmogus yra, bet oficialiai kaip ir ne. Labai norisi tokiam žmogui padėti. Manau, kad bendros pastangos gauti dokumentą nenueis perniek ir pavasarį galėsime pasidžiaugti, kad Galina tapo oficialia mūsų šalies gyventoja, nors Lietuvoje gyvena apie 60 metų“, – keistą istoriją išdėstė seniūnijos vyriausioji specialistė.