Savaitės pabaigoje sulaukta dar vienų bendrovės „Nordic sugar Kėdainiai“ nuotekų, išleistų į Šerkšnio upelį, organinės taršos tyrimų rezultatų. Atsakymai rodo, kad biocheminis deguonies suvartojimas viršytas beveik keturis kartus.

Pirmieji tyrimų rezultatai, gauti savaitės pradžioje, pavojingų cheminių medžiagų išleistose nuotekose neparodė, tačiau jose nustatyta bendro azoto teršalų koncentracija leistinas normas viršijo penkis kartus.

Koncentracija nuotekose

Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius pranešė, kad ketvirtadienį, sausio 30 dieną, gauti „Nordic sugar Kėdainiai“ kondensato tvenkinių, neturint leidimo į upelį išleistų nuotekų, preliminarūs organinių teršalų biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7) tyrimai. 

Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija nustatė, kad BDS7 teršalo koncentracija išleistose nuotekose yra apie 70 mgO2/l.

„Palyginimui dėl taršos masto galima nurodyti, kad Aplinkos ministro įsakymu patvirtintame „Nuotekų tvarkymo reglamente“ nustatyta, jog iš didesnių nuotekų valymo įrenginių, pavyzdžiui, Kėdainių nuotekų valymo įrenginių, į aplinką leidžiama išleisti nuotekas, kuriose BDS7 teršalo koncentracija neviršija 17 mgO2/l. Jeigu įmonė būtų turėjusi leidimą išleisti nuotekas, norma būtų viršyta beveik keturis kartus, o ką jau kalbėti, kad išleido neturėdama teisės to daryti“, – aiškino K. Celiešius.

Gali gaišti žuvys

Pasak aplinkosaugininko, BDS7 yra biogeninė medžiaga (organinė tarša), kuri parodo, kiek sunaudojama deguonies organinei taršai oksiduoti.

„Organinei taršai oksiduoti paimamas vandenyje ištirpęs deguonis, todėl mažėja deguonies koncentracija vandenyje, o tai gali iššaukti žuvų ir kitų gyvų vandens organizmų žūtį“, – pabrėžė K. Celiešius.

Didelis azoto kiekis

Primename, kad savaitės pradžioje nustatyta, kad išleistose nuotekose pavojingų cheminių medžiagų, pirminiais duomenimis nenustatyta, bet biogeninių teršalų (bendro azoto ir organinių medžiagų) koncentracija viršija ribines teršalų vertes, nustatytas teisės aktuose.

Rasta bendro azoto koncentracija išleistose nuotekose viršija nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus normatyvus, leidžiamus išleisti į aplinką. Šios nuotekos privalėjo būti paduotos į nuotekų valymo įrenginius, tačiau neišvalytos jos buvo išleistos į aplinką.

Tirtose į nuotekose rasta bendro azoto koncentracija normą viršija apie penkis kartus. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose bendro azoto teršalo koncentracija negali viršyti 30 miligramų litre. Jonavos ir Kėdainių nuotekų valymo įrenginiams leidžiama vidutinė metinė bendro azoto koncentracija – ne daugiau kaip 17 mg litre. O čia, pirminiais duomenimis, apytiksliai ji siekia 75 mg litre. Taigi, norma viršijama penkis kartus.

Bus suskaičiuota žala

Pasak aplinkosaugininko, gamyklos išleistuvas, kuriuo į upelį tekėjo nuotekos, nebuvo parodytas plane ir įteisintas. Bendrovė neturėjo teisės per šį išleistuvą išleisti gamybinių nuotekų į paviršinius vandens telkinius. Nustačius neteisėtą nuotekų išleidimo į aplinką atvejį, išleistuvas buvo uždarytas. Nuotekų išleidimo sklendė užplombuota, kad ja nebebūtų naudojamasi.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas bei toliau tęsiamas aplinkosaugininkų pradėtas tyrimas išleistų nuotekų kiekio apskaičiavimui. Kai bus gauti visi taršos atsakymai, bus suskaičiuota žala gamtai.  

Kaip viskas įvyko

Primename, kad prieš savaitę, sausio 22 dieną, po gautos informacijos apie galimai nuotekomis teršiamą bevardį upelį Kėdainių pramoniniame rajone, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai surengė naktinę upelio vagos, kylančios aukštyn nuo Šerkšnio upelio, apžiūrą, per kurią rastas nedeklaruotas bendrovės „Nordic sugar Kėdainiai“ nuotekų išleistuvas su tekančiomis nuotekomis.