Rinkimai 2020

Sudarytas statistinio kandidato į Seimo narius portretas. Jis parodo, kad artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauja aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.

Dalyvauti 2020 m. spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose užregistruoti 1755 kandidatai. Lyginant su 2016 m., šiemet į Seimą kandidatuoja beveik trimis su puse šimto (339) daugiau asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.

Kaip ir ankstesniuose Seimo rinkimuose, taip ir šiemet, dauguma kandidatų yra vyrai – jie sudaro 66,7 proc. kandidatų. Moterų rinkimuose dalyvauja trečdalis – 33,3 procento.

Vyrai dominuoja absoliučioje daugumoje politinių partijų sąrašų. Vienintelė Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga savo gretose turi daugiau moterų, nei vyrų, jų šioje partijoje yra 63 proc. Mažiausiai moterų savo gretose turi Nacionalinis susivienijimas – jų skaičius šios partijos sąraše sudaro vos 15 procentų.

Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Kęstutis, Saulius, Tomas, Arūnas.

Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Daivos, Linos, Janinos, Kristinos ir Rasos vardus.

Beveik 64 proc., nurodė, kad yra susituokę. 19 kandidatų (1,1 proc.) deklaravo esantys partnerystėje. Nevedusių (netekėjusių) yra 201 arba 11,4 proc. 48 kandidatai yra našliai, tai sudaro beveik 3 proc.

Daugiau kaip 10 proc. kandidatų (187 asmenys) nurodė, jog yra išsiskyrę, o 185 kandidatai (10,5 proc.) duomenų apie savo šeimyninę padėtį nepateikė.

Teikdami pareiškinius dokumentus VRK, kandidatai privalėjo nurodyti savo teistumą. Tokį faktą nuslėpę asmenys buvo pašalinti iš kandidatų sąrašų.

Beveik 98 procentai kandidatuojančių į Seimą asmenų nurodė niekada nebuvę teisti. 2 procentai kandidatų savo teistumą deklaravo ir yra registruoti kandidatais į Seimo narius.

Kandidatų turto ir pajamų deklaracijos – viešos.

22 milijonieriai

Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai į Seimą privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Padalinus bendrą 1755 kandidatų turto sumą (privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas į Seimą kandidatuojantis asmuo disponuoja beveik 147 tūkst. eurų turtu.

Didžiausia kandidatų turto suma (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (45 214 196 eurai).

Antroje vietoje – Darbo partija, kurios kandidatų bendra turto suma sudaro 32 593 478 eurus.

Trečioje vietoje pagal bendrą kandidatų turimo turto sumą yra Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, disponuojantys 20 867 219 eurų turtu.

Mažiausiai turto deklaravo Lietuvos liaudies partijos kandidatai, jie bendrai sudėjus disponuoja 2 324 103 eurų turtu. „Drąsos kelias” politinės partijos kandidatų turtas siekia 3 586 913 eurų. Kartų solidarumo sąjunga–Santalka Lietuvai kandidatai deklaravo disponuojantys 4 249 568 eurų turtu.

VRK duomenimis, šiemet dėl Seimo nario kėdžių kovos 22 milijonieriai. 3 turtingiausi kandidatai yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše. Po du milijonierius savo gretose turi: Darbo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Lietuva – visų”. Po vieną milijonierių turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas” ir Kartų solidarumo sąjunga – Santalka Lietuvai.

Dar du, daugiau nei milijono eurų turtu disponuojantys kandidatai, yra išsikėlę patys.

Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (neskaitant suteiktų ir gautų paskolų) daugiausiai turto turintis kandidatas yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo nurodyta turto suma siekia 24 338 530 eurų.

Antroje šio sąrašo vietoje – Darbo partijos kandidatų sąraše esantis Antanas Guoga. Jis VRK nurodė, kad disponuoja 17 326 796 eurų turtu.

Trečias sąraše – Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, kurio deklaracijose – 6 922 083 eurai.

VRK duomenimis, 93 kandidatai į Seimo narius nurodė neturintys jokio turto.

Skaičiuojant turto, vertybių ir piniginių lėšų sumas (įskaitant suteiktas ir gautas paskolas), kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Laisvės partijos kandidatas Ernestas Skobas (-123 580 eurų), su partija „Laisvė ir teisingumas” kandidatuojantis Raimundas Beglecovas (-113 422 eurai) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatė Nijolė Putrienė (-76 595 eurai).

Ne visi kandidatai į Seimo narius turi aukštąjį išsilavinimą

Lyginant su 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų duomenimis, šiemet į Seimą kandidatuojančių asmenų, kurie nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, yra 11 procentų daugiau.

Šiemet teikdami pareiškinius dokumentus VRK, dauguma kandidatų (83 proc.) savo anketose nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą. 2016 m. tokių kandidatų buvo 72 proc.

4,3 proc. kandidatų nurodė turintys aukštesnįjį, 4,1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą. 7 proc. kandidatų pasirinko nenurodyti, kokius mokslus yra baigę.

Daugiausiai turinčių aukštąjį išsilavinimą kandidatų yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše. Iš 141 kandidato net 134 (arba 95 proc.) kandidatų nurodė įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Nepilnu procentu nuo jų atsilieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – iš 141 universitetus yra baigę 133 kandidatai (94,3 proc.).

Trečia šiame sąraše yra Lietuvos socialdemokratų partija – 128 iš 139 (arba 92,1 proc.) šios partijos kandidatų yra baigę aukštuosius mokslus.

Mažiausias skaičius aukštąjį išsilavinimą turinčių kandidatų yra Centro partijoje – tautininkai. Iš 94 kandidatų partijos sąraše, aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 56 kandidatai (tai sudaro 59,5 proc.). Antroje vietoje pagal mažiausią aukštąjį mokslą baigusių kandidatų skaičių – „Drąsos kelias” politinė partija. Iš 47 šios partijos kandidatų aukštuosius mokslus yra baigę 33 (70 proc.) Treti nuo galo išsilavinimo kreivėje – Lietuvos žaliųjų partija. Iš 125 partijos sąraše esančių kandidatų universitetus yra baigę 93 (arba 74,4 proc.).

Vyriausiam kandidatui į Seimo narius – 86-eri

VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis Seimo rinkimų dieną sieks 50 metų, 2 mėnesius ir 3 dienas. 2016 m. šis vidurkis siekė – 48,9 metus. 2012 metais – 47-erius metus.

Daugiau kaip pusė kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 41 iki 60 metų (51 proc.). Beveik 22 proc. asmenų, šiemet kandidatuojančių į Seimą, yra vyresni kaip 61-erių. Panašų skaičių – 21 procentą sudaro kandidatai, kuriems yra 31-40 metų. Mažiausia, vos 6 proc. siekianti, kandidatų dalis, yra asmenys, kuriems yra 25-30 metų.

Solidžiausio amžiaus kandidatą savo gretose turi Lietuvos liaudies partija. Jos sąraše yra asmuo, kuriam šiemet sukanka 86-eri.

Jauniausia partija pagal amžiaus vidurkį yra Laisvės partija. Ją sudaro kandidatai, kurių amžiaus vidurkis yra 38,6 metų.

Rinkimai – 2020.

Paruošta pagal VRK informaciją. LRS nuotraukos

Panašios naujienos