„Kadangi su rizikos šeimomis šioje seniūnijoje dirbu tik mėnesį, tai stengiuosi pažinti visas šeimas. Tai nėra lengva – visko matome nuvažiavę. Neretai tenka ir piktų žodžių išgirsti, ir klausimų, ko važinėjame. Tačiau mes turime dirbti savo darbą: mokyti problemines šeimas normaliai gyventi“, – sakė Pelėdnagių seniūnijos socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Loreta Šaduikė. 

Pelėdnagių seniūnijos socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Loreta Šaduikė (kairėje) neslepia, kad jai, aplankius probleminius kraštiečius, neretai tenka aiškinti, kodėl reikia iššluoti grindis ar išskalbti drabužius bei pažiūrėti, ar vaikai turės ką pavalgyti.

Pelėdnagių seniūnijos socialinė darbuotoja su rizikos šeimomis Loreta Šaduikė (kairėje) neslepia, kad jai, aplankius probleminius kraštiečius, neretai tenka aiškinti, kodėl reikia iššluoti grindis ar išskalbti drabužius bei pažiūrėti, ar vaikai turės ką pavalgyti.

L. Šaduikei tenka rūpintis 15 šeimų, kuriose auga 38 vaikai.

Didžiausia problema – alkoholis
„Šeimų yra labai įvairių. Vienos lyg ir sutinka, kad turi problemų, kitos – kategoriškai tai neigia. Aiškėja tik viena – gražiai kalbantis, be jokių spaudimų ir griežtų pamokslų, galbūt ir rasime bendrą kalbą su rizikos šeimomis“, – sakė L. Šaduikė. Moteris neslepia, kad per pirmąjį darbo mėnesį kai kurias problemines šeimas, lydima kolegės ar policijos pareigūno, aplankė po keturis kartus: „Viena į rizikos šeimas nevažiuoju, nesijaučiu saugi. O nuvažiavus tenka visko pamatyti – jei matau, kad namai netvarkyti, raginu kuo greičiau pradėti šluoti grindis, plauti indus bei tvarkytis drabužius. Neretai tenka ir savotiškų namų darbų užduoti, o po dienos kitos aplankius pažiūrėti, ar visos užduotys atliktos.“
Socialinė darbuotoja atvira – daugelyje rizikos šeimų didžiausia problema – alkoholio vartojimas.

Kovoja su mokyklos nelankymu
Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Valentinas Tamulis, nuolat besidomintis, kuo ir kaip gyvena seniūnijos gyventojai, pridūrė, kad rizikos šeimose labai stokojama pareigos ir atsakomybės. „Esame patekę į savotišką užburtą ratą – tėvai nedaro to, kas atrodo savaime suprantama, tada ir vaikams pareigos svetimos. Jei tėvai neatlieka tėviškų pareigų, tai ir vaikai auga be jokios atsakomybės. Šiandien kartu su Labūnavos pagrindinės mokyklos vadovais ir socialiniais darbuotojais, Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistais, policijos pareigūnais aiškinamės ir tariamės, kaip įpareigoti kai kurių rizikos šeimų vaikus tvarkingai lankyti mokyklą. Turime labai skaudžių pavyzdžių. Viena dešimtokė praleido beveik 200 pamokų, 192 iš jų – nepateisintos. Mūsų netenkina pamokas praleidžiančių vaikų mamų pasakymai, kad vaikas pramigo, neturi striukės ar batų, kad galėtų eiti į mokyklą. Žinome, kad vaikai yra viskuo aprūpinti. Turime rasti išeitį, kaip vaikus sudominti mokslu. Akivaizdu, kad tėvų pakeisti jau beveik neturime vilčių, tačiau galime bandyti suformuoti kitokį vaikų požiūrį į gyvenimą“, – sakė V. Tamulis.

Rajone – 251 rizikos šeima
Pelėdnagiškius aplankiusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė sakė, kad su rizikos šeimų mamomis ir tėvais susitinka gana dažnai: „Bandome įsiklausyti į kiekvieną situaciją ar problemą, ieškome sprendimų, ginčijamės ir diskutuojame. Mums rūpi, kad vaikai jaustųsi saugūs. Šiuo metu rajone yra 251 rizikos šeima. Jose auga 515 vaikų. Kol kas vaikai saugūs, tačiau netikėtumų gali nutikti bet kada. Šiais metais 12 vaikų paėmėme iš šeimų laikinai globai. O labiausiai džiaugiamės geraisiais pokyčiais – pernai 13 šeimų pasitaisė ir buvo išbrauktos iš rizikos šeimų sąrašo. Šeši vaikai grąžinti į šeimas, nes tėvai darė viską, kad grįžtų į normalų gyvenimą po paslydimų. Be to, pernai šeši vaikučiai buvo paimti globoti, o penki vaikai iš globos įstaigų įvaikinti.“