Skinderiškio parko 50-metis: bendruomenės talka, skulptūros idėja ir žydėjimui besirengiančios magnolijos

Viena labiausiai lankomų ir Kėdainių kraštą garsinančių vietų – Kęstučio Kaltenio įkurtas Skinderiškio dendrologinis parkas – šiemet skaičiuoja savo penkiasdešimtmetį. Prognozuojama, kad ypač gausiu žydėjimu parko jubiliejų pasitiks magnolijos, kiekvieną pavasarį sutraukiančios daugybę lankytojų.

Balandžio pabaigoje

Šiuo metu čia žalumos dar nedaug, tačiau Skinderiškio parko prižiūrėtojas Juozas Masionis sako, kad parko lankymas prasidės jau netrukus. „Prasidės magnolijų žydėjimas, šiemet jis bus gausus. Apie tai galima spręsti iš rudens, nes pumpurus sukrauna magnolijos rudenį. Jau ir dabar kai kurie augaliukai žydi. Paprastai, kai geras pavasaris, jau nuo balandžio 20 dienos laukiame pirmųjų žiedų ir žydi jos apie porą savaičių“, – pasakojo miškininkas.

Magnolijos, pasak jo, išsibarsčiusios grupelėmis po 5–10 visoje daugiau kaip šimtą hektarų užimančio parko teritorijoje. „Būna, kad kiti augalai užgožia, jos žūva, mes stengiamės atsodinti. Ir naujas vietas kuriame, – sakė J. Masionis. – Sodiname ir kitokių augalų. Vienetinius esančius parko augalus stengiamės labai prižiūrėti, nes gauti sėklų naujiems yra labai sunku. Yra tokių, kurie žydi, bet nespėja subrandinti sėklų, per trumpas vegetacinis laikotarpis. Pavyzdžiui, kad ir valgomasis kaštainis – Italijoje labai mėgstamas, spragina tuos riešutėlius, o pas mus nepavyksta užauginti, nespėja sunokti, per trumpas vegetacijos laikotarpis.“

Surengė talką

Parko teritorija rūpinasi Valstybinių miškų urėdija, Radviliškio regioninis padalinys. Urėdija prižiūri, sodina naujus augalus, šienauja žolę. O nuo pasivaikščiojimo takų sugrėbti lapus ir surinkti nukritusias šakas praėjusį šeštadienį, balandžio 10 dieną, pasisiūlė talkininkai iš Krakių seniūnijos, kurios teritorijoje ir įsikūręs Skinderiškio dendrologinis parkas. Į šalia esančio Pajieslio kaimo bendruomenės ir Krakių kultūros centro kvietimą talkininkauti atsiliepė ir kelios šeimos iš kitų vietų: Kėdainių, Kauno, Varėnos.

„Būklė parko nebloga, bet ir ne iš gerųjų. Trūksta darbo jėgos. Anksčiau, kai būdavo galima, mokyklos pasisiūlydavo viena po kitos: atvažiuodavo, prasmingą darbą atlikdavo, medelių pasodindavome. O dabar karantinas. Atitrūkome nuo gražinimosi. Gerai, kad čia savanorių atsirado. Dar ne vėlu patalkininkauti, jeigu būtų, kas nori, priimtume pagrėbti, patvarkyti“, – kalbėjo Skinderiškio parko prižiūrėtojas.

Talkininkai mažais būreliais, daugiausia šeimomis, pasklido po didžiulę parko teritoriją: grėbė lapus nuo pasivaikščiojimo takų, krovė į maišus, surinko ir į krūvas sudėjo nulūžusias šakas. Per pusdienį sutvarkyta pusė parko takų.

Neabejingi gamtai

Almonė Šilkaitytė, Krakių kultūros centro Pajieslio daugiafunkcio centro renginių organizatorė, pasakoja, kad sumanymas surengti talką kilo po to, kai Pajieslio bendruomenė ir Krakių seniūnija, norėdamos įamžinti parko 50-metį, sutarė pastatyti skulptūrą. Ją išdrožti sutiko garsus tautodailininkas, medžio drožėjas Vytautas Ulevičius. „Kai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbėme apie skulptūrą, žmonės pakomentavo, kad reikia sutvarkyti parką. Atsiklausiau parko prižiūrėtojo, jis patvirtino, kad tikrai reikia. Iniciatyvą palaikė Krakių kultūros centras ir surengėme talką. Labai smagu, kad atsiliepė Pajieslio, Plinkaigalio, Šmotiškių kaimų, Krakių žmonės“, – sakė aktyvi moteris.

„Netoliese gyvenam, todėl nelikom abejingi: parke lankomės ir mes, ir daug kitų žmonių, norisi švaros. Mes kaime užaugę, žinome, kad balandis visada yra švaros, tvarkymosi mėnuo. Nemažai čia mūsų atvažiavo, dešimt šeimos narių. Iš dešimties vaikų neatvažiavo tik vienas, bet atvažiavo dar ir anūkas“, – pakalbinta papasakojo Šmotiškio kaime gyvenanti Jūratė Liutkuvienė-Dovydė. Linksmai šypsojosi ir netoliese lapus grėbiančios jos dukterys Aira, Santa, Rasma bei Rikantė – merginos tvirtino, kad dirbti smagu, o savo sodybos aplinka sutvarkyta dar iš rudens.

Kitoje vietoje darbavosi Sigita su sūneliu Jurgiu, atvykę net iš Varėnos. „Po pusmečio pirmą kartą atvažiavau į gimtinę ir tiesiai į talką, – juokavo moteris. – Šiame parke vaikystę praleidau, mokykliniais metais medelius čia sodindavome, tad daug prisiminimų.“

Nori pastatyti skulptūrą

Pajieslio bendruomenės centro pirmininkė Irena Milerienė priminė Skinderiškio parko įkūrimo istoriją. Parką, pritarus ir parėmus tuometiniam Pajieslio kolūkio pirmininkui Vaclovui Vitui, 1971 metais pradėjo sodinti sumedėjusių augalų entuziastas Kęstutis Kaltenis. „Skulptūros idėjos autorė yra V. Vito dukra Gražina. Jai šis parkas labai svarbus. Mūsų bendruomenės centras renka lėšas skulptūrai, pusę reikalingos sumos jau turime. Aukoja gyventojai, buvę kraštiečiai, lėšų rinkimu labai rūpinasi ir V. Vito dukra Gražina“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.

Gamtos mylėtojai, norintys prisidėti lėšomis prie skulptūros atsiradimo, kviečiami paaukoti į bendruomenės sąskaitą LT 35 5015 9000 1400 0491, Kėdainių krašto kredito unija, kodas 300583851, su nuoroda – Parama Skinderiškio parko 50-mečio skulptūrai.

„Ši iniciatyva manęs nestebina, kadangi Krakės yra toks kraštas, kur viena iniciatyva veja kitą, – talkos dieną šypsojosi parke sutiktas Krakių seniūnas Ernestas Barčas. – Kadangi viešojoje erdvėje kilo nepasitenkinimas, kodėl neįamžinamas parko įkūrėjas, aš atskleidžiau dar vieną savo mintį. Siūlysiu Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovui, kad parkui būtų suteiktas Kęstučio Kaltenio vardas. Šis žmogus to vertas. Čia žmonės parką taip ir vadina – ne Skinderiškio, o Kaltenio parku.“

Parkas labai reikalingas

Beje, renginių Krakių seniūnijos kultūros darbuotojai parko 50-mečiui sumanę ir daugiau. Jau balandžio 15 d. 15 val. Krakių kultūros centras ir Pajieslio bendruomenės centras kviečia į virtualią ekskursiją po Skinderiškio parką. O balandžio 24 d. 12 val. planuojama Žemės dienai skirta pojūčių ekskursija „1000-mečio magnolijų žydėjimas“.

„Parkas labai reikalingas. Moksliniu ir pažintiniu tikslu, ir šiaip žmonėms laisvalaikį praleisti, pavaikščioti, pasigrožėti gamta, paklausyti paukščių čiulbėjimo. Pažeidėjų nelabai mes mylime, jų vis dar pasitaiko, nors dabar visuomenė jau kultūringesnė. Pastebėjau, kad jaunimas stengiasi elgtis tvarkingai, nešiukšlina, yra pozityvus, nors, žinoma, visko pasitaiko“, – sakė parko prižiūrėtojas J. Masionis, apibendrindamas, jog tokį parką kraštiečiams turėti – smagu. Juk tai esąs vienas jauniausių ir turtingiausių pagal dendrologinę ekspoziciją parkų Rytų Europoje.

Apie Skinderiškio dendrologinį parką

Parkas įkurtas ant dviejų gamtinių Lietuvos regionų (Žemaičių aukštumos vakaruose ir Vidurio Lietuvos lygumos rytuose) ribos. Kartu su Šušvės vandenimis dendrologinis parkas užima 123 ha teritoriją. Šiame parke K. Kaltenis sumedėjusius augalus siekė sodinti grupėmis, regionais pagal jų kilmę. Tačiau savo intuicija bandydamas skirtingų regionų augalams rasti palankesnę augimo aplinką ir dėl įvairių kitų priežasčių griežtai šios tvarkos nesilaikė. Galima aptikti greta augančių skirtingų regionų augalų. Beveik visur išlikę vietinių medžių ir krūmų, kurie įvežtiniams augalams sukuria palankų augti mikroklimatą.

Skinderiškio parkas dendrologinio želdyno vardą gavo dėl jame įveistų egzotiškų medžių, krūmų ir lianų rūšių, atvežtų iš įvairių šalių. Šiame parke galima pamatyti sumedėjusių augalų, kurie paprastai auginami tik botanikos ir dendrologinėse kolekcijose, skirtose moksliniams tyrimams. Lietuvos sąlygomis daug rūšių buvo išauginta pirmą kartą. Čia auga trijų žemynų – Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos – vidutinėje klimato juostoje paplitę sumedėję augalai. Dendrologiniame parke sodintų augalų sąrašuose suskaičiuojama apie 1 300 rūšių, porūšių ir formų medžių bei krūmų. Tai viena gausiausių dendrologinių kolekcijų Lietuvoje.

Skinderiškio dendrologinis parkas pagal sutelktas augalų grupes suskirstytas į keletą dalių: Europos (Eurazijos), Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų, kurias dar papildo „Atgimimo“ ąžuolynas, Jaunųjų miško bičiulių ąžuolynas, rekreacinė parko zona. Šalia parko – augalų turtinga privati K. Kaltenio sodyba.

1993 m. Kęstučiui Kalteniui už entuziazmą puoselėjant Lietuvos gamtą buvo paskirta Valdo Adamkaus premija.

2008 m. sausį K. Kaltenis pagerbtas Žemės ūkio ministerijos organizuojamo konkurso ,,Lietuvos kaimo spindulys“ premija.

2011 m. birželio 2 d., per Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo iškilmes, K. Kalteniui buvo įteikta Viktoro Bergo premija –- už atsidavimą savo profesijai, nenuilstamą triūsą puoselėjant miškus.

Šaltinis: Informacinis Skinderiškio parko stendas, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras

(„Kėdainių mugės“ nuotr.)