Skaidrus verslas – pačių ateičiai

Skaidraus ir atsakingo verslo dieną Kėdainių verslininkai buvo kviesti diskusijai apie atsakomybę, mokesčių mokėjimą ir „šešėlį“. 

Irenos Gasiūnienės teigimu, šešėlinė ekonomika labai mažais žingsniais užleidžia vietą skaidriam verslui.

Kėdainiai gali didžiuotis, kad didžiausia rajono įmonė – akcinė bendrovė „Lifosa“ – davė startą iniciatyvai „Baltoji banga“, mat buvo pirmoji, kuriai 2007 metų gegužę įteiktas skaidraus ir sąžiningo verslo principus įgyvendinančios įmonės ženklas.

„Baltoji banga“ – keturiose įmonėse
Prie lifosiečių netruko prisijungti bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ ir „Daumanati LT“. Pastarosios vadovai pasekti skaidriu keliu kviečia ir kitus verslininkus. Į tokį pasiūlymą visai neseniai atsiliepė AB „K2 LT”, valdanti Kėdainių krematoriumą. Tad šiandien net keturios kėdainiečių bendrovės jau turi iniciatyvos „Baltoji banga“ sertifikatą ir drąsiai skelbia, kad dirba skaidriai, sąžiningai, teisėtai moka atlyginimus ir visus mokesčius. Gal pesimistams ir pasirodys, kad keturi iš maždaug tūkstančio verslo subjektų rajone nėra daug, tačiau tenka konstatuoti, kad visoje šalyje yra tik 50 įmonių, turinčių „Baltosios bangos“ sertifikatą.

AB „K2 LT”, valdančios Kėdainių krematoriumą, vadovai Vytenis Labanauskas (kairėje) ir Vidas Andrikis bei viešųjų ryšių specialistė Daina Andrikienė džiaugėsi tapę ketvirtąja Kėdainių įmone, gavusia „Baltosios bangos“ sertifikatą.

Skaidrus verslas gerina įvaizdį
„Pasiūlymas įteisinti sąžiningą verslą buvo pačiu laiku, nes mintis prisijungti prie iniciatyvos „Baltoji banga“ jau sukosi mūsų planuose. Juk tai – visos skaidrios veiklos tąsa. Jau prieš pradėdami įgyvendinti krematoriumo projektą, verslo planą modeliavome atsižvelgdami, kad veikla bus išskirtinė ir emociškai jautri. Jos specifika bei mūsų vertybės apsprendė skaidrumą nuo veiklos pradžios: visi planuojami ar atliekami veiksmai viešai pristatomi šalies visuomenei ir Kėdainių bendruomenei, krematoriume rengiamos nemokamos ekskursijos visiems, norintiems susipažinti su jo veikla, – sakė bendrovės direktorius Vytenis Labanauskas. – Esame įsitikinę, kad kuo daugiau bendrovių prisijungs prie „Baltosios bangos“, viešai rodys savo atsakomybę, tuo bus daugiau skaidrumo visame Lietuvos versle, tuo bus greičiau išsivaduota iš sovietinės sistemos vadybos ir mąstymo palikimo. Taip pat gerės ir verslininkų įvaizdis, kuris buvo kontraversiškai vertinamas nuo pirmųjų nepriklausomybės metų. Norime prisidėti prie šių pokyčių įgyvendinimo.“

Pasak bendrovės „Daumantai LT“ direktoriaus Roberto Neimonto, šešėlinės ekonomikos gajumą lemia lietuviškas godumas.

Sąžiningumas įkvepia optimizmui
Bendrovės „Daumantai LT“ direktorius Robertas Neimontas atviras – konkuruoti sąžiningai dirbant nėra lengva: „Kad ir kas ką kalbėtų apie verslą, mes nuo pat pradžių vadovaujamės sąžiningumo principais. Veiklos pradžioje tikrai nebuvo paprasta ir lengva, tačiau visada dirbome skaidriai. Gaila, kad mūsų visuomenė dar nevertina atsakingai dirbančiųjų. Manau, kad šešėlinės ekonomikos gajumą lemia lietuviškas godumas. Žmonės nori turėti čia ir dabar, tačiau nepagalvoja apie ateitį. Lietuviškas verslas dar gana jaunas, tad nenuostabu, kad atsiranda norinčių nuslėpti ir paslystančių.
Esu optimistas ir manau, kad skaidriai dirbančių ir apie tai kalbančių ateityje tik daugės.“

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ direktorius Dainius Cibulskis (kairėje) ir bendrovės „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota įsitikinę, kad savo pavyzdžiu gali ir kitas įmones patraukti į iniciatyvos „Baltoji banga“ judėjimą.

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ direktorius Dainius Cibulskis pastebėjo, kad visuomenė darosi sąmoningesnė ir vertina sąžiningai dirbančias įmones. „Mes visada dirbome skaidriai. Esame pavyzdys kitiems, kad galima sąžiningai mokėti ir mokesčius, ir atlyginimus. Manau, kad reikia plačiau skleisti žinias apie skaidraus verslo būtinybę. Jei aiškinsime, kodėl mokesčiai būtini, tada ir mokančių bus daugiau. Tikiu, kad po penkerių metų „Baltosios bangos“ ženklu turėsime bent jau keturis kartus daugiau pažymėtų įmonių negu šiandien“, – įsitikinęs D. Cibulskis.
Startą „Baltajai bangai“ davusios bendrovės „Lifosa“ administracijos direktorius Juozas Baniota prisipažino, kad įmonė skaidriai dirba visose srityse nepaisant jokių sunkumų: „Niekada nebandėme kažko apeiti, apgauti ar išvengti. Puikiai suprantame, kad skaidrus verslas yra mūsų ateitis. Gal kiti ir sunkiau mokosi teisingo verslo pamokas, tačiau nuo to nepabėgsi. Tokios žaidimo taisyklės, kad apgavysčių kojos labai trumpos.“

Šešėlio mažėja, mokesčių daugėja
Didelio susidomėjimo skaidraus verslo renginyje sulaukė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus vedėjos Irenos Gasiūnienės pranešimas apie sąžiningo verslo situaciją Kėdainiuose. „Skaičiai rodo, kad šešėlinė ekonomika labai mažais žingsniais užleidžia vietą skaidriam verslui. Per metus šešėlio sumažėja maždaug vienu procentu ir dabar šalyje jis siekia apie 27 procentus. Nesąžiningo verslo traukimąsi iliustruoja didėjantis mokesčių surinkimas. Lyginant su pernai metais per tą patį laikotarpį pelno mokesčio surinkta 13 procentų daugiau, o pridėtinės vertės mokesčio surinkta daugiau 5 procentais. Tarp didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje randame ir „Baltosios bangos“ ženklą turinčias Kėdainių įmones. Vadinasi, dirbant skaidriai įmanoma puikiai konkuruoti rinkoje. Pozityviai nuteikia ir didėjantis vidutinis atlyginimas mūsų rajone. Pernai pirmą pusmetį vidutinė alga siekė 590 eurų ir buvo 10 eurų daugiau už šalies vidurkį. Šįmet tuo pačiu laiku vidutinė kėdainiečių alga jau buvo pakilusi iki 636 eurų ir buvo gerokai didesnė už 610 eurų siekiantį vidutinį šalies darbo užmokestį“, – sakė I. Gasiūnienė. Mokesčių žinovė pasidžiaugė ir kėdainiečių pilietiškumu, nes pastaruoju metu inspektoriai sulaukia vis daugiau pranešimų apie slepiamas pajamas ar nelegalų darbą. Per 2012 metus tokių pranešimų buvo 21, o šįmet per devynis mėnesius – jau 66.