Šią istoriją, kurią vėl iškėlus aikštėn labai įsiskaudino Seimo narys,
priminė garbaus amžiaus žilaplaukė moteriškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), eilinį kartą į redakciją užsukusi pasiimti prenumeruoto laikraščio. Taip sutapo, kad kelerių metų senumo tema imta rutulioti socialiniuose tink­luose, komentaruose.

„Kėdainių mugės“ redakcija sulaukė ir kelių kėdainiečių skambučių, žmonės domėjosi penkerių metų senumo istorija, kai dabartinis Seimo narys Darius Kaminskas su žmona Aušrele turėjo leidimą laikinai bendrauti su globos namuose augančiais vaikais.

Nebeliko skyriaus

Kad reikalas būtų aiškus ir paprastas, juk praėjo keleri metai, „Kėdainių mugė“ kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities skyrių.

Priminsime, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja, mažųjų interesus labiau apsaugosianti vaiko teisių apsaugos sistema. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs visų Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai. Tad nuo tos dienos Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje nebeliko Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Jo funkcijos buvo perduotos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių rajone.

„Noro įvaikinti Kaminskų šeima nebuvo išreiškusi. Šeima nebuvo ir vaikų globėjais, vaikai šeimoje tik svečiavosi.“
R. Liubinaitė

Tad pagal pavaldumą informaciją „Kėdainių mugei“ teikė Ramunė Liubinaitė, Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno apskrityje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vengti nuorodų!

Į „Kėdainių mugės“ klausimus apie tai, kokį statusą turėjo D. Kaminsko šeima, kai bendravo su vaikais iš globos įstaigos, atsakiusi R. Liubinaitė iškart perspėjo, kad rengiant tekstą būtina vengti bet kokių nuorodų, leidžiančių identifikuoti minimus vaikus, nes kiekviena situacija, kurioje minimi nepilnamečiai, yra labai jautri:

Pirmiausia, spalio 21-ąją 16.11 val. D. Kaminskas išplatino verksmingą tekstą jį atvirai palaikančiame kitame rajono laikraštyje ir tik vėliau tą pačią dieną, 17.33 val. atsiuntė atsakymus „Kėdainių mugei“.

„Norime pastebėti, kad kalbame apie trejų metų senumo įvykius, o iki 2018 m. vaiko teisių apsaugos sistemos reformos  vaiko teisių apsaugos skyriai veikė savivaldybėse. Mūsų turima informacija rodo, kad minima šeima šių arba kitų vaikų globėjais niekada nebuvo paskirti. 2016-ųjų vasarį šeima buvo pateikusi prašymą dėl leidimo pas juos laikinai svečiuotis vaikui (-ams) iš globos institucijos. Toks leidimas buvo išduotas – parengta teigiama išvada dėl tinkamumo priimti laikinai svečiuotis vaiką (-us). Abu vaikai svečiavosi šeimoje. Situacijoje minimi vaikai nėra susiję giminystės ryšiais.

Šioje istorijoje minimi vaikai nėra įvaikinti. Abu globojami.

2017 m. sausį vienas vaikas apsigyveno nuolatinio globėjo šeimoje, kuri jau augino tos pačios šeimos vaiką. Svarbu pažymėti ir tai, jog įstatymuose įtvirtinta nuostata, jog steigiant vaikui globą (rūpybą), turi būti siekiama sudaryti sąlygas jam gyventi šeimoje kartu su broliais ir seserimis.
Kitas vaikas auga globos namuose. 

Noro įvaikinti Kaminskų šeima nebuvo išreiškusi. Šeima nebuvo ir vaikų globėjais, vaikai šeimoje tik svečiavosi.

Globėjų šeimoje arba globos įstaigoje augantys vaikai vaiko teisių specialistų yra lankomi pagal globos nuostatuose patvirtintą tvarką, bet ne rečiau kaip kartą per metus, vyksta globos peržiūros. Jūsų istorijoje minėti vaikai iki pilnametystės mūsų specialistų taip pat yra lankomi.  
Dar kartą priminsime, kad minima šeima vaikų globėjais nebuvo paskirta ir tokio ketinimo nėra išreiškę.“

Tempė gumą?

Daug „smagesni“ buvo buvusių Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“, dabar Kėdainių pagalbos centro šeimai direktorės Sandros Sagatienės atsakymai, kurių teko laukti visą savaitę, ilgiausią Visuomenės informavimo įstatyme nurodytą terminą.

Klausimai nusiųsti spalio 13-ąją, kitą dieną atėjo laiškas: „Jūsų pateikti klausimai yra apie 4 metų senumo įvykius, todėl atsakymams pateikti į Jūsų suformuluotus klausimus turime surinkti senus archyvinius duomenis, todėl, kaip ir numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte, atsakymus Jums pateiksime per savaitę – t.y. spalio 20 dieną“.

Laukėme savaitę

Tą dieną, kaip ir žadėta, spalio 20-ąją, gavome atsakymus, kuriuos perskaičius kilo natūralus klausimas – kam reikėjo tempti savaitę, kad nieko neatsakytum? Atsakymų kalba neredaguota.

– Kada tiksliai – kokiais metais ir mėnesį, D. ir A. Kaminskai panoro bendrauti su vaikais?…

– Laikydamiesi asmens duomenų apsaugos principo ir saugodami vaikų interesus, negalime ir neturime teisės pateikti prašomų duomenų.

Taip pat informuojame, kad Kėdainių pagalbos šeimai centrui (iki 2017 m. Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ ) nėra pavesta funkcija priimti asmenų prašymus globoti vaikus.

– Kiek metų Kaminskai jas globojo? Kaip dažnai pasiimdavo į namus ar patys atvykdavo į globos namus?

– Minėta šeima vaikų neglobojo.

– Kada abu vaikai buvo įvaikinti?

– Vaikai nebuvo įvaikinti. 

– Ar Kaminskai buvo išreiškę norą juos įsivaikinti?

– Kaip jau minėta, Kėdainių pagalbos šeimai centrui (iki 2017 m. Kėdainių vaikų globos namai „Saulutė“ ) nėra pavesta funkcija priimti asmenų prašymus globoti ar įsivaikinti vaikus, todėl šioje įstaigoje tokie prašymai nepriimami.

– Jeigu taip, kodėl to nepadarė?

– Žiūrėti 4 klausimo atsakymą. 

– Ar vaikams buvo padaryta žala ir kokia dėl to, kad globėjai jų nepaėmė, o buvo paimti į kitą šeimą?

– Jūsų minimi Kaminskai nebuvo paskirti globėjais ir vaikai minėtoje šeimoje negyveno. 

– Ar jūsų įstaiga palaiko ryšį su vaikus globojančių žmonių šeima?

– Taip, palaiko. Mergaitės nėra įvaikintos. Teikiamos Globos centro specialistų paslaugos teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko globos kokybės priežiūrą vykdo vaiko teisių apsaugos specialistai.

Vengia atsakymų

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad savivaldybės vadovybės ir administracijos bei jai pavaldžių įstaigų ir įmonių atsakymai „Kėdainių mugei“ dažniausiai būna tokie kuklūs ir paprasti, kad lengva suvokti, jog vengiama tiesių, aiškių, išsamių atsakymų, kurie rūpi rajono žmonėms, arba yra tokie lėkšti, kad rodo valdininkų ir pavaldžių įstaigų vadovų neišprusimą ir neįsigilinimą į konkretų reikalą.

Kaltino susidorojimu 

Klausimai istorijoje minimų vaikų tema Seimo nariui D. Kaminskui buvo nusiųsti, kai „Kėdainių mugė“ gavo atsakymus iš vaikų teises atstovaujančių institucijų, tai yra spalio 20 dieną.

Į juos jis neskubėjo atsakyti, pirmiausia, spalio 21-ąją 16.11 val. išplatino verksmingą tekstą jį atvirai palaikančiame kitame rajono laikraštyje: „Šia tema gavau tendencingai suformuluotus klausimus ir iš minėto oponentą palaikančio laikraščio su raginimu skubiai į juos atsakyti…“ Kaltindamas, jog vaikų istorija naudojama politiniam susidorojimui prieš Seimo rinkimus.

Įdomu tai, kad tekstas pažymėtas kaip politinė reklama, kuri bus apmokėta iš savarankiško kandidato D. Kaminsko politinės kampanijos sąskaitos. Sena istorija, liečianti vaikus, vertinama kaip politinė reklama?

Pagaliau atsakymai!

Šiek tiek vėliau, tą pačią spalio 21-ąją, 17.33 val. „Kėdainių mugė“ sulaukė Seimo nario D. Kaminsko atsakymų į klausimus (kalba neredaguota).

– Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui 2016 m. vasarį pateikėte prašymą dėl leidimo pas jus laikinai svečiuotis vaikui (-ams) iš globos institucijos – vaikų globos namų „Saulutė“. Toks leidimas buvo išduotas – parengta teigiama išvada dėl tinkamumo priimti laikinai svečiuotis vaiką (-us). Abu vaikai svečiavosi jūsų šeimoje, rodėtės viešumoje, fotografavotės. Kodėl nutrūko bendravimas su abiem vaikais?

– Visiems jūsų leidinio skaitytojams nuoširdžiai atveriu širdį ir pasakau, kad abi mergaites labai mylėjau, rūpinausi ir globojau kartu su savo žmona. Tai, kad bendravimas nutrūko – man yra didelė trauma. Detalių negaliu išpasakoti net jei labai norėčiau, nes tai paliečia daug šeimų ir asmenų. Manau, kad Jūsų skaitytojai yra patyrę didesnių ar mažesnių asmeninių išgyvenimų ir mane gerai supras.

Lankytis vaikų globos namuose pradėjome nuo 2015 metų gruodžio 11 dienos. Tada pirmą kartą lankėmės „Saulutėje“ Advento pradžios proga.
Pajutome didelę vaikų šilumą ir jų norą svečių sulaukti dažniau, todėl ir lankėme vaikų namų globotinius. Iš anksto visi kartu aptardavome, koks bus mūsų sekantis susitikimas. Visi draugiškai gamindavome valgius, mokydavomės įsisiūti sagas, rengdavome kino vakarus…

Straipsnis apie vaikus vertinamas kaip politinė reklama?

Mūsų tikslas buvo bendrauti, dalintis patirtimi, pamokyti ir padėti pasiruošti savarankiškam gyvenimui. 

Dažnai vykdavome į išvykas, aplankant boulingą, kino teatrus – vieną kartą su vienais, kitą kartą su kitais vaikais, taip juos skatindami už gerus mokslo ar kitus pasiekimus. 

Mums reguliariai lankant vaikus, tuo metu į „Saulutę“ pateko mergaitė, netekusi mamos. Pastebėjome, kad jai labai sunku priprasti naujoje aplinkoje. Susitikimų metu ji jautriai glausdavosi prie mano žmonos Aušrelės. 

Netrukus pastebėjome ir kitą mergaitę, pasirėmusią rankomis galvelę ir liūdnai verkiančią, nes jos grupės vaikai turėjo globėjus, o ji, mažoji, (taip mes ją vadinome), globėjų neturėjo. 

Kadangi abi mergaitės tuo metu neturėjo laikinųjų globėjų, pateikėme prašymus dėl leidimo laikinajam jų svečiavimuisi mūsų namuose. 
Gavus leidimą, reguliariai mergaites pasiimdavome pasisvečiuoti trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui.

Kadangi tarp mūsų ir mergaičių stiprėjo ryšys, kreipėmės į atsakingas institucijas dėl jų globos. Mums buvo išaiškinta, kad norint tapti globėjais, pirmiausia reikia baigti dešimties užsiėmimų kursą globėjams. 

Tokių kursų Kėdainiuose tuo metu nebuvo. Jie buvo organizuoti 2016 metų rudenį. 

Tam, kad galėtume gauti leidimą globai, reikėjo aktyviai dalyvauti šiuose kursuose. Paskutiniai šių kursų užsiėmimai vyko tarp I ir II 2016 metų rinkimų į Seimą turų, todėl tuo metu nutraukiau savo rinkimų agitaciją, kad galėčiau dalyvauti šiuose kursuose.

Apie tai niekur viešai neskelbiau ir nesiaiškinau.

Po kursų baigimo, buvome institucijų vertinami, ar esame tinkami globoti vaikus. Prieš 2016 metų Kalėdas gavome pažymėjimus, kad atitinkame globėjų reikalavimus. 

2016 metų gruodžio 22 dieną, tą dieną, kai turėjome pasiimti mergaites žiemos šventėms, staiga mirė mano žmonos tėtis, mano uošvis. Todėl žmona paskambino į „Saulutę“ ir pranešė, kad negalime paimti mergaičių. Į laidotuves nusprendėme jų nesivesti, kad jų netraumuotume  (viena mergaitė yra našlaitė).

Tačiau iš karto po laidotuvių, Kūčių vakarą nuvykome į globos namus paimti mergaičių, bet  ten mažosios jau nebuvo. Mums pasakė, kad kažkas ją pasiėmė. 

Į namus grįžom tik su vyresnėle. 

Gruodžio 27-ąją nuvykau į Vaikų teisių tarnybą ir pateikiau visus mergaičių globai reikalingus dokumentus. 

Apie tai, kad dėl mažosios mergaitės yra pateiktas pareiškimas kitų globėjų, niekas manęs neinformavo. 

2017 metų sausio pirmąją gavome SMS žinutę, kad mažoji mergaitė į mūsų šeimą nebeateis, nes jos globa paskirta jos vyriausios sesers globėjai. 

Skubiai kreipėmės į Vaikų teisių skyriaus vedėją. Į mūsų klausimus, kur yra mergaitė, gavome atsakymą, kad neva mes ilgai neapsisprendėm dėl nuolatinės globos, todėl ji atiduota kitiems globėjams, nors tos pačios skyriaus vedėjos nurodymu mes pirmiausiai turėjome baigti globėjų kursus ir praeiti tinkamumo testus, ką iš karto po kursų baigimo ir padarėme. 

Į kitą klausimą, kaip mums jaustis, kai mūsų net neinformavo ir neleido pasikalbėti su mergaite, sulaukėme atsakymo: „O tai ko jūs prie jos prisirišote?“.

Vaikų teisių tarnyba, mūsų net neinformavusi, skubiai perdavė mūsų globojamą mergaitę į kitą šeimą per skaudžiausią momentą mūsų šeimai – mano žmonos tėčio laidotuves.

Žinia apie tai, kad mažoji buvo perduota kitiems globėjams, labai traumavo vyresnėlę. Ji ilgai verkė ir sakė bijanti, kad ir ją atiduos kitiems. 

Kaip jau minėjau, daugiau detalių negaliu išpasakoti, net jei labai norėčiau, nes tai paliečia daug šeimų ir asmenų. 

Mano žmona šį skaudų išsiskyrimą su mažąja mergaite išgyveno labai skaudžiai – sušlubavo jos sveikata, pateko į ligoninę. 

Dėl galimybės bendrauti su kitiems globėjams atiduota mažesniąja mergaite mes pirmiausia  konsultavomės su psichologais.

Gavome vienareikšmišką nurodymą – nebendrauti su vaiku ir neieškoti jokių galimybių susitikti, nes tai traumuotų vaiką. Didelė tikimybė, kad tokiu atveju vaikui tektų išgyventi kaltės jausmą ar lyginti globėjus. Todėl, nors ir labai skaudančiomis širdimis, paisėme psichologų rekomendacijų ir neieškojome galimybių bendrauti su mergaite. 

Vyresnioji mergaitė mūsų šeimoje lankėsi ir toliau, bet jai išliko vienišumo jausmas, nes jos su mažąja labai artimai bendraudavo. 

2017 metų gegužės mėnesį mano žmonos didelių pastangų dėka mergaitė pasiruošė ir priėmė Pirmosios Komunijos sakramentą.

Vyresnioji įsiliejo į mūsų šeimą – lankydavomės ir mūsų draugų šeimose, vykdavome kartu pas mano tėvus į Klaipėdą, vasaros atostogų metu mūsų iniciatyva ji dalyvavo stovykloje, kartu su mumis ir bendraamže mūsų krikšto dukra ne kartą lankėsi Vilniuje, Trakuose.

Tačiau netrukus sulaukėme dar vieno smūgio. Per 2017 m. vaikų rudens atostogas mergaitė be jokios priežasties pareiškė, kad ji nebenori būti su mumis ir kuo skubiau mes turime ją grąžinti į globos namus. Kalbėjomės, bandėme išsiaiškinti priežastis, tačiau sulaukėme tik spengiančios tylos ir griežto reikalavimo skubiai vežti ją į globos namus. Mums nepasisekė keletą dienų perkalbėti jos likti, todėl turėjome susitaikyti, kad mergaitė nebenori pas mus būti. 

Tai buvo skaudus smūgis mūsų šeimai. Tai, kad bendravimas nutrūko – man asmeniškai yra didelė trauma.

Apie tolesnį mergaitės gyvenimą neturiu teisės pasakoti, kad nepažeisčiau jos interesų.

– Kadangi vaikai, kurie svečiavosi pas jus, buvo paimti globoti, todėl  globėjai kėdainiečiai įsipareigojo išleisti vieną tų vaikų svečiuotis pas jus, tačiau niekuomet taip ir nepaskambinote globėjams, nepasidomėjote, kaip sekasi vienam ar abiem iš vaikų. Kodėl? Kokios priežastys sutrukdė domėtis jų gyvenimu?

­– Kaip jau minėjau, konsultavomės su psichologais ir aiškinomės, ką mums daryti šioje situacijoje, kai ją globoti ėmė jos biologinę vyriausią seserį jau globojanti šeima. 

„Dar kartą priminsime, kad minima šeima vaikų globėjais nebuvo paskirta ir tokio ketinimo nėra išreiškę“.
R. Liubinaitė

Tuomet vienareikšmiškas atsakymas buvo, kad turime nesusitikinėti su mergaite, kad jos netraumuotume. Mums buvo labai skaudu priimti tokį sprendimą, bet vaiko interesai ir savijauta mums svarbesni nei mūsų pačių norai ar jausmai.

– Kodėl ilgesniam laikui nepaėmėte vieno ar abiejų globoti, jeigu rodėte susidomėjimą tais vaikais?

– Atsakymas pateiktas atsakant į pirmąjį Jūsų klausimą. Be to, ar tikrai Jūs manote, kad aš neturiu širdies ir neišgyvenau dėl susiklosčiusios situacijos? Labiausiai man rūpėjo, kaip jaučiasi mergaitės. Labai rūpėjo žmonos sveikata, kuri, dėl tuo laiku vykdomos jūsų žiniasklaidos priemonių išpuolių gulėjo ligoninėje. (Pasiimkite išrašus. Jūs gi tai galite. Jums gi žmogus nieko nereiškia?)

– Jeigu taip susiklostė, kad abu vaikai rado kitus globėjus, kodėl tada nepanorote pateikti svečiavimosi prašymo dėl kitų vaikų, augančių vaikų globos namuose? Ar nebekyla noras padėti kitiems beglobiams vaikams?

– Toks mano sprendimas. Jį priėmiau ir todėl, kad pakartoti šitą kelią ir tuos išgyvenimus, kai iš tavęs atima vaikus, nelinkėčiau niekam.

O vaikų namus lankėme ir lankome. Netekę mergaičių, kurių globos siekėme, lankome kitus vaikus – organizuojame jiems viktorinas, šaškių varžybas, vežamės į išvykas, vyresnėms mergaitėms  organizavome lytiškumo tema paskaitas. Šiuo metu mūsų lankymo planus iš esmės pakeitė koronaviruso pandemija. 

Didžioji dalis tų vaikų, su kuriais bendraujame, turi savo globėjus. Kai kuriems mūsų lankytiems vaikams jau suėjo 18 metų ir jie pradėjo savarankišką gyvenimą. Galiu tik pasidžiaugti, kad mieste mus sutikę šie vaikai atbėga ir apsikabina, nes mes tapome artimais draugais. 

Į šmeižtą, kad mergaitės mūsų gyvenime atsirado tik dėl reklamos, atsakysiu palinkėjimu – tegul visi taip „reklamuojasi“ globodami likimo nuskriaustus vaikus, tuomet ir pamatys, kokie brangūs ir savi jie tampa. 

Tik pasikartosiu: abi mergaites mudu su žmona labai mylėjome, jomis rūpinomės ir globojome jas. Tai, kad bendravimas su jomis nutrūko ne mūsų iniciatyva, labai išgyvenome ir patyrėme didelę moralinę traumą.

Manau, kad visi žmonės yra patyrę daugiau ar mažiau asmeninių išgyvenimų, mane gerai supras, tad papasakojau tik tiek, kiek tai nepakenks mergaitėms, kuriomis mes rūpinomės.

Ir dar. Jei kada sužinočiau, kad šios mergaitės turi bėdų, visada joms padėčiau kaip tik galėčiau. Visada.

Viešai nekalbėjo

Na, gerai, „Kėdainių mugei“ užminta ant sąžinės, bet ar Seimo narys neturėtų žinoti įstatymų? Būtina vengti bet kokių nuorodų, leidžiančių identifikuoti minimus vaikus, net jų lytį. Tai palikime D. Kaminsko sąžinei.
Su „Kėdainių muge“ kalbėjo vaikus globojanti šeima, tačiau viešo interviu dėl vaikų interesų ji nesutiko duoti. Tik pasakė, parašykite, jog vaikams yra viskas gerai, tikimės, kad taip bus ir ateityje.

Panašios naujienos