Reikia ar ne galvijams tvartų?

Ne vienerius metus Karūnavos kaime ūkininkaujantis Valdas Vosylius šiuo metu augina apie keturiasdešimt galvijų bandą. Daugumą jų – mišrūnai mėsiniai. 

Karūnavoje ūkininkaujančio V. Vosyliaus banda žiemą leidžia ne tvarte, o lauke.

Spustelėjus šalčiams veterinarijos specialistai sulaukė karūnaviečių skambučių, kad kaimyno banda šąla, nes galvijai vaikšto po lauką, jie neturi jokios užuovėjos, mat ūkyje nėra tvarto.
Pats ūkininkas sako, kad jo galvijai turi pakankamai priežiūros. „Jie pamaitinti, pašerti, o nuo vėjų slepiasi sename šiltnamyje ar už šieno bei šiaudų ritinių stirtų. Su kaimynu ir užuovėją sukonstruosim“, – sakė V. Vosylius.
Tačiau Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams ūkininkų pažadų negana – pasak tarnybos viršininko Alfonso Genio, V. Vasyliaus laukia bauda už galvijų nepriežiūrą, nes pažadus dėl pastogės veterinarai girdi jau ne vienerius metus. „Yra įvairių nuomonių, kaip auginti mėsinius galvijus, tačiau mes vadovaujamės galiojančiomis tvarkomis, o jos skelbia, kad pašiūrė ar pastogė galvijams būtina. Problemų su tuo ūkininku yra ir žiemą, ir vasarą. Jo kaimynai nuolat skundžiasi, kad galvijai vaikšto palaidi, visur teršia. Kreipėmės ir į aplinkosaugininkus, kad jie išsiaiškintų, kaip tvarkomas mėšlas Valdo Vosyliaus ūkyje. Matysime, kokios bus išvados.
Jei žmogus pažadėtų ir padarytų, mes viską suprastume, tačiau kalbas apie pastogę auginamai bandai girdime jau kokius penkerius metus. Imtų vieną kartą ir pastatytų, bet, matyt, trūksta noro“, – sakė A. Genys.
Veterinarijos specialistai V. Vosyliaus ūkį lankė tris dienas iš eilės ir jokių permainų nerado – galvijai vaikščiojo, kur jiems patinka, rupšnojo šieną iš ritinių ir gaivinosi atvežtu vandeniu. Pastogė jiems nebuvo suręsta.
Vienas žinomiausių Kėdainių krašto mėsinių galvijų augintojas pernaraviškis Feliksas Vaitelis, garsėjantis limuzinų auginimu, sakė, kad mėsiniai galvijai nėra tokie lepūs ir reiklūs kaip pieniniai: „Mano banda žiemoja tvarte, nes mes juos turime. Tik prasiblaškyti galvijus išleidžiame į aptvarus. Šiaip kai kuriose šalyse mėsiniai galvijai auginami laukuose. Svarbiausia, kad jie būtų sotūs ir turėtų sausą atsigulimą. Galvijai prisitaiko prie sąlygų – jie užsiaugina apsauginį riebalų sluoksnį, kai ora atvėsta. Tik Lietuvoje yra problema – orai labai permainingi, nėra taip, kad atšaltų palaipsniui. Manau, kad galima mėsinius galvijus auginti ir be tvartų, tik reikėtų sukonstruoti kokią pastogę jiems nuo vėjų, lietaus ir sniego. Mūsų akiai yra neįprasta galvijus žiemą matyti lauke. Matyt, tai ir gąsdina daugelį kraštiečių.“