Atkasė mirusiųjų palaikus, parėkė ant visos Lietuvos, kad nuėjusi valdžia maudymvietę įrengė ant buvusios masinės kapavietės, ir pamiršo.

Taip šaržuotai lakoniškai būtų galima apibūdinti Kėdainių rajono savivaldybės valdininkų požiūrį į Skongalio kasinėjimų istoriją bei šios vietos įamžinimą.

Naująją maudymvietę, kuri įrengta ne šios kapavietės vietoje, o keliais šimtais metrų toliau, pamėgo miestiečiai, o kasinėjimų vieta, kur ir buvo rasti palaikai, užpilta žemėmis, užžėlė žole. Ja vaikšto žmonės, važinėjama dviračiais, laksto šunys.

Žvilgsnis į praeitį

Tiems, kas jau pamiršo šią atrastų kaulų istoriją, trumpas sugrįžimas į beveik metų senumo įvykius. Iškart po 2019 metų savivaldos rinkimų atėjusi naujoji rajono valdžia dėl rengiamos maudymvietės ir poilsio zonos Skongalio gatvėje, kaltino buvusius rajono vadovus. Neva, jie nepaisė mokslininkų ir istorikų perspėjimų ir ten įrengė paplūdimį.

Tiesa buvo visai kitokia. Atliekant archeologinius kasinėjimus būsimoje maudymvietės ir poilsio zonoje palaikų nerasta. Žmonių kaulai buvo atkasti kitoje Skongalio teritorijos vietoje.

Atliko kasinėjimus

Praėjusį lapkritį žmonių palaikų aptikta į kitą pusę nuo naujosios Skongalio poilsio zonos – maždaug už poros šimtų metrų nuo Skongalio paminklinio akmens į šiaurės rytus, link bendrabučių.

„Kėdainių mugei“ šioje vietoje kasinėjimus atlikusi archeologė Dia­na Oleinik tada sakė: „Čia radome ne tik partizanų kapams būdingų masinių kapų, bet ir pavienių, ramesnių palaidojimų, kurie gali būti iš gerokai ankstesnių laikotarpių. Tačiau yra ir padrikų palaidojimų: kūnai tiesiog sumesti į duobes vieni ant kitų. Tai liudija nepagarbą žmogui ir kelia mintis, kad tai gali būti partizanų kapai. Tad tikrai yra tikimybė, kad čia gali būti partizanų, XX a. karinių konfliktų ar pokario laikotarpio palaidojimų.“
Tuomet tikėtasi, kad Skongalio palaikų tyrimų rezultatai paaiškės šį pavasarį. Vėliau bus sprendžiama, kas bus daroma su palaikais – greičiausiai, jei paaiškės, kad dalis jų partizanų kūnai, jie galimai bus perlaidojamai, vieta įamžinta.

Žadėjo įamžinti

Tada vicemeras Paulius Aukštikalnis viešai prisiėmė atsakomybę už tai, kad reikėjo stabdyti naujosios maudymvietės, nors kasinėjimai ir vyko ne jos teritorijoje, projektą: „Taip, tai mano atsakomybė – reikėjo gulti kryžiumi ir neleisti pabaigti šito projekto. Dabar neįsivaizduoju, kaip reikės žaisti, pramogauti toje vietoje. Žinoma, tradicijos keičiasi einant amžiams, bet jos tikrai dar ne tiek pasikeitusios, kad galėtume pramogauti ir trypti mūsų didvyrių palaikus. Dabar ta vieta ir palaikai turi būti tinkamai įamžinti. Didvyrius reikia laidoti kaip didvyrius.“

Deja, naujoji maudymvietė ir poilsio zona, kurios kasinėjimus atliekant palaikų nerasta, tapo viena mėgstamiausių miestelėnų laisvalaikio praleidimo vietų, o kita Skongalio teritorijos dalis, kur atkasti žmonių kaulai, taip ir nėra įamžinti. Didvyriai nepalaidoti.

Ką atsakė savivaldybė?

Praėjus beveik metams „Kėdainių mugė“ rajono mero Valentino Tamulio paklausė, kodėl kapavietė nepažymėta ženklais ir neišskirta Skongalio teritorijoje, ar šios vietos apleidimas nėra nepagarba mirusiems, ką ir kada ketinama daryti su šia Nevėžio pakrantės vieta.

„Kėdainių mugei“, kaip visada, lakonišką atsakymą tradiciškai atsiuntė ne meras, o jo patarėja ryšiams su visuomene Jorūnė Liutkienė:
„Rezistencijos aukų atminimas Skongalyje yra įamžintas. Po pas­kutinių kasinėjimų dar nėra gauta oficialių išvadų, kokio laikotarpio palaidojimai aptikti ir dėl kokių priežasčių čia buvo palaidoti žmonės. Taip pat nėra iš Kultūros paveldo departamento duomenų apie suformuotą kultūros paveldo objektą ir jo teritoriją. Nėra priimta sprendimo dėl tolesnių archeologinių kasinėjimų. Kol nėra suformuotas KPD saugomas objektas ir nenustatytos jo vertingosios savybės, specialūs pareikalavimai neišduodami ir konkretūs projektavimo darbai negalimi. Draudimo vaikščioti teritorijoje žmonėms nėra. Be visų šių duomenų ir išvadų negalima priimti sprendimo dėl pilno šios vietos įamžinimo.“

Žodžiu, parėkavo, pažadėjo ir pamiršo. Juk nesvarbu, kokie žmonės čia palaidoti, jų atminimas vertas pagarbos.