Pirminiai tyrimai rodo vandens taršą

Praėjus beveik savaitei po to, kai aplinkosaugininkai rado nedeklaruotą bendrovės „Nordic sugar Kėdainiai“  gamybinių nuotekų išleistuvą, sulaukta pirminių teršalų tyrimų rezultatų nuotekose, išleistose į Šerkšnio upelį. Pirmieji tyrimų rezultatai pavojingų cheminių medžiagų išleistose nuotekose neparodė. Jose nustatyta bendro azoto teršalų koncentracija leistinas normas viršija penkis kartus. Trečiadienį, sausio 29-ąją, tikimasi sulaukti ir organinės taršos teršalo koncentracijos rezultatų.

Išleistos neišvalytos

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Kęstutis Celiešius teigė, kad išleistose nuotekose pavojingų cheminių medžiagų, pirminiais duomenimis nenustatyta, bet biogeninių teršalų (bendro azoto ir organinių medžiagų) koncentracija viršija ribines teršalų vertes, nustatytas teisės aktuose.

„Dar ne visus tyrimų rezultatus turime. Rasta bendro azoto koncentracija išleistose nuotekose viršija nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus normatyvus, leidžiamus išleisti į aplinką. Šios nuotekos privalėjo būti paduotos į nuotekų valymo įrenginius, tačiau neišvalytos jos buvo išleistos į aplinką.“, – sakė K. Celiešius.

Viršija normas

Tirtose į aplinką išleistose nuotekose rasta bendro azoto koncentracija normą viršija apie penkis kartus.

„Nuo nedidelių teritorijų, kur tarša nenormuojama, į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose bendro azoto teršalo koncentracija negali viršyti 30 miligramų litre. Jonavos ir Kėdainių nuotekų valymo įrenginiams leidžiama vidutinė metinė bendro azoto koncentracija – ne daugiau kaip 17 mg litre. O čia, pirminiais duomenimis, apytiksliai ji siekia 75 mg litre. Taigi, norma viršijama penkis kartus.“, – aiškino K. Celiešius.

Laukiama atsakymų

Organinė tarša, pagal tyrimų metodiką, nustatoma per septynias paras, todėl atsakymų aplinkosaugininkai tikisi sulaukti trečiadienį, sausio 29-ąją.

„Atskirai organikos komponentai neskiriami, tačiau kuo didesnė jų koncentracija, tuo labiau ji pavojinga, nes sukelia vandens telkinių teršimą, vandens žydėjimą ir žėlimą, gaminasi vienadieniai dumbliai. Pastarieji gyvuoja vieną parą, suyra. Tokiu būdu gaunamas fosforas ir atsiranda antrinė tarša. Biogeninės medžiagos skatina papildomą taršą vandens telkiniuose. Ši tarša nėra nuodinga, bet sukelia papildomą taršą.“, – kalbėjo K. Celiešius.

Bus suskaičiuota žala

Pasak aplinkosaugininko, gamyklos išleistuvas, kuriuo į upelį tekėjo nuotekos, nebuvo parodytas plane ir įteisintas. Bendrovė neturėjo teisės per šį išleistuvą išleisti gamybinių nuotekų į paviršinius vandens telkinius. Nustačius neteisėtą nuotėkų išleidimo į aplinką atvejį, išleistuvas buvo uždarytas. Nuotekų išleidimo sklendė užplombuota, kad ja nebebūtų naudojamasi.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas bei toliau tęsiamas aplinkosaugininkų pradėtas tyrimas išleistų nuotekų kiekio apskaičiavimui. Kai bus gauti visi taršos atsakymai, bus suskaičiuota žala gamtai.  

Kaip viskas įvyko

Primename, kad prieš savaitę, sausio 22 dieną, po gautos informacijos apie galimai nuotekomis teršiamą bevardį upelį Kėdainių pramoniniame rajone, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai surengė naktinę upelio vagos, kylančios aukštyn nuo Šerkšnio upelio, apžiūrą, per kurią rastas nedeklaruotas bendrovės „Nordic sugar Kėdainiai“ nuotekų išleistuvas su tekančiomis nuotėkomis. 

Tuomet nustatyta, kad nuotekos iš bendrovės teritorijoje esančių tvenkinių, kuriuose laikomos gamybinės nuotekos, į bevardį upelį tekėjo per atidarytą sklendę, prie kurios buvo prijungta šakomis bei gruntu uždengta lanksti 100 milimetrų diametro žarna.  

Neteisėto nuotekų išleidimo į aplinką aplinkybių fiksavimui ir duomenų surinkimui buvo iškviesti Kauno apskrities policijos komisariato pareigūnai bei Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija. 

Užfiksavus pažeidimo aplinkybes ir pasėmus kontrolinius mėginius, pradėtas neplaninis „Nordic sugar Kėdainiai“ patikrinimas bei surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti bevardžio upelio teršimą.

Pagal pirminius skaičiavimus, į aplinką per valandą neteisėtai buvo išleidžiama apie 60 kubinių metrų nevalytų nuotekų. Toliau bus tęsiamas neplaninis įmonės patikrinimas, skaičiuojama aplinkai padaryta žala, renkama medžiaga kreipimuisi į Prokuratūrą.