Pagal valdžios dūdelę: vytinė keliauja iš rankų į rankas, o galutinis jos likimas – neaiškus

Niekas net pagalvoti negalėjo, kad 2019 metų viduryje į Nevėžio upę nuleista ir vienu Kėdainių simboliu tapusi vytinė „Vėtra“ dar ir šiandien bus visuomenės traukos objektu be konkrečios paskirties. Jau antrus metus Kėdainių senamiestį puošiantis laivas kol kas stovi prišvartuotas prie krantinės, tačiau pagrindindinių savo funkcijų – edukacinės ir turistų bei miesto svečių plukdymo Nevėžiu – kol kas neatlieka. Tuo tarpu „Vėtrą“ pastatęs laivadirbys Darius Petkevičius atviras: „Šis laivelis tapo politinių žaidimų įkaitu. Jeigu butų noro, kad laivas plauktų, jis neabejotinai būtų išplaukęs dar praėjusią vasarą.“ Tačiau koks bus tolesnis vytinės likimas, dar ir šiandien neaišku, kadangi Kėdainių rajono valdžia laivą sumanė vėl perduoti į kitas – Kėdainių kultūros centro – rankas.

Projektas – ankstesnės valdžios, tad nereikalingas?

Kai tik vytinė pirmą kartą 2019 metų pavasarį buvo įleista į Nevėžio upę, tapo akivaizdu, kad šis projektas ne visiems toks svarbus ir priimtinas. Ypač tai plika akimi buvo matoma viešojoje erdvėje, kokia visuomenės nuomonė buvo formuojama pasitelkus dabartinei Kėdainių rajono valdžiai palankią žiniasklaidą. Ir ta žmonėms brukama nuomonė, švelniai tariant, buvo ne pati geriausia. „Vėtra“ net buvo įvardinta kaip „didelė našta“.

Kodėl? O atsakymas visiškai paprastas ir žemiškas. Jeigu Kėdainių laivo idėja būtų sumanyta ir įgyvendinta dabartinės Kėdainių rajono valdžios, tikėtina, kad jau senų seniausiai ant „Vėtros“ būtų pakabintas variklis ir ji plukdytų tiek kraštiečius, tiek miesto svečius. Tačiau šis projektas buvo sumanytas ir įgyvendintas dar praėjusioje kadencijoje, kai Kėdainių rajonui vadovavo meras Saulius Grinkevičius.

Net ir kai kurie kėdainiečiai socialiniuose tinkluose dabar jau nebijo viešai pareikšti nuomonės, kad tai, jog „Vėtra“ dar ir šiais metais stovi tik prišvartuota prie krantinės, yra dabartinės valdžios siekis galimai sumenkinti šį projektą ir visuomenei sudaryti nuomonę, kad štai, pažiūrėkite, kokią bėdą mums paliko buvusioji valdžia, kokių „didžiulių“ investicijų reikalauja ši nuėjusios valdžios užgaida.

Bandė išnuomoti nepasitarę su visuomene

Ir ta „bėda“ dabartiniai Kėdainių rajono valdantieji suskubo nusikratyti dar praėjusių metų gegužės mėnesį, kai vienu Kėdainių simboliu tapęs laivas buvo perduotas Kėdainių krašto muziejaus žinion. Ir nors visuomenėje po tokio sprendimo kilo pačių įvairiausių diskusijų, ką toliau daryti, kad „Vėtra“ ne tik puoštų krantinę, bet ir atliktų savo pagrindinę funkciją, t.y. plaukiotų Nevėžiu, savivaldybės vadovybė su Kėdainių bendruomene į platesnes diskusijas nesileido.

O šių metų gegužės mėnesio viduryje pasklidusi žinia, kad Kėdainių krašto muziejus skelbia vytinės nuomos konkursą, daugeliui kėdainiečių buvo it perkūnas iš giedro dangaus.

„Pasakysiu atvirai – tokį sprendimą buvo be galo sunku suvokti“, – „Kėdainių mugei“ teigė asociacijos „Sveiki Kėdainiai“ atstovas Vitalis Vidikas.

Jo teigimu, dar pačioje gegužės mėnesio pradžioje buvo raštu kreiptasi į Kėdainių rajono merą Valentiną Tamulį bei Kėdainių krašto muziejaus direktorių Rimantą Žirgulį, kviečiant juos diskutuoti dėl vytinės „Vėtros“ ateities.

„ Jūsų 2019 m. veiklos ataskaitoje paminėta, jog 2019 m. birželio 13 d. Kėdainių rajono savivaldybės Strateginio planavimo komisijos posėdyje buvo priimta Kėdainių rajono vizija iki 2030 m.: „Kėdainių kraštas– e. Lietuvos centras, garsus daugiakultūriu paveldu ir išvystytu turizmu, inovatyvios pramonės bei klestinčio žemės ūkio kraštas, kuriame kiekvienam gyventojui garantuojamas socialinis saugumas, užtikrinama aukšta gyvenimo kokybė.“

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad vienas Kėdainių daugiakultūrio paveldo bruožų – upių laivininkystė (XVII a. Kėdainiai garsėjo kaip svarbus upių uostas).  2019 m. pastatytas laivas praturtintų Kėdainių daugiakultūrį paveldą, išryškindamas Kėdainių, kaip vieno iš upių laivybos uostų, istoriją. Kitas aspektas – tai galimybė pagyvinti turizmą, organizuojant kultūrines, edukacines ir pažintines programas“, – V. Tamuliui adresuotame dokumente rašė asociacija „Sveiki Kėdainiai“.

Taip pat šios asociacijos nariai prašė V. Tamulio inicijuoti viešą diskusiją, kurios metu būtų galima išsakyti pasiūlymus dėl daug naudingesnės visam mūsų kraštui laivo paskirties.

„Manome, kad Kėdainių rajono tarybos sprendimas leisti Kėdainių krašto muziejui 5 metams viešojo konkurso būdu išnuomoti laivą yra netinkamas, kadangi tai neužtikrins paminėtos laivo paskirties. Tikėtina, jog nuomininkai bus suinteresuoti tik finansine nauda, nes reikės padengti priežiūros ir kt. išlaidas“, – akcentavo asociacijos „Sveiki Kėdainiai“ atstovai.

Meras prisidengė koronaviruso grėsme

Pasak asociacijos atstovo V. Vidiko, akivaizdu, kad dabartinė Kėdainių rajono valdžia su bendruomene dėl vytinės diskutuoti nenorėjo, jai buvo nesvarbi visuomenės nuomonė. Kur matyta, kad mes siunčiame raštus, o po kelių dienų sužinome, kad laivą ketinama išnuomoti“, – teigė V. Vidikas.

Anot pašnekovo, dar keisčiau galima vertinti V. Tamulio atsakymą, kodėl dėl „Vėtros“ ateities nebuvo diskutuojama su visuomene.

„Jau nesvarbu, kad iš mero atsakymą gavome po beveik dviejų savaičių, tačiau jo pareiškimas, kad negalima organizuoti „gyvos“ diskusijos dėl Lietuvoje įvesto karantino ir koronaviruso grėsmės, pribloškė dar labiau. Juk puikiai matome, kad  galima diskutuoti ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Bet reikia tik noro, kurio, akivaizdu, nebuvo. Juk savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu“, – teigė V. Vidikas.

Kai nepavyko išnuomoti, kviečia diskutuoti

Tačiau viskas aukštyn kojom apsivertė, kai birželio pradžioje paaiškėjo, kad „Vėtrą“ išsinuomoti norinčiųjų neatsirado. Tuomet visuomenėje diskusijoms dar labiau paaštrėjus, prieš savaitę Kėdainių rajono savivaldybė viešai pranešė, kad birželio 16 dieną inicijuojamas susitikimas su bendruomene dėl vytinės ateities.

„Kėdainių vytinės nepanoro išsinuomoti nė vienas kraštietis, tačiau gavome kitokių pasiūlymų: naudoti ją kavinei, ar nakvynei. Todėl rankų nenuleidžiame – norime, kad laivas turėtų savo „kapitoną“, kokiai veiklai jis bevadovautų. Birželio 16 dieną 16 valandą (galite prisijungti ir vėliau) kviečiame prie vytinės ant suoliukų, tuos, kurie turi bet kokių idėjų, pasiūlymų, pamąstymų kaip pajudinti laivą nuo kranto dažniau. Norime aptarti ir pasitarti. Kartu ką nors sugalvosime. Laukiame visų“, – tokį pranešimą birželio 9 dieną Kėdainių rajono savivaldybė išplatino savo socialinio tinklo Facebook paskyroje.

Iš laivo statytojo – stiprūs kirčiai valdžiai

„Akivaizdu, kad savo veiksmais abejingumą parodžiusi valdžia nusprendė keisti savo poziciją, tačiau, mano nuomone, tai dar viena parodomoji akcija. Štai, pažiūrėkite, kokie mes geri ir gražūs. Tačiau akivaizdu, kad iki šiol bendruomenės nuomonė jiems nelabai rūpėjo“, – pabrėžė asociacijos „Sveiki Kėdainiai“ atstovas, pridūręs, kad apskritai jau juokingai skamba, kai skelbiama, jog buvo gauti pasiūlymai „Vėtrą“ naudoti kavinei ar nakvynei.

Dar po kelių dienų Kėdainių rajono valdžia socialiniame tinkle Facebook paskelbė apklausą, prašydama kėdainiečių siūlyti idėjas, ką gi daryti su vytine. Tačiau čia pat valdininkų pusėn pradėjo skrieti ne patys šilčiausi kraštiečių komentarai, o apie metus trunkantį „karą” dėl vytinės prabilo ir „Vėtrą” pastatęs laivadirbys D. Petkevičius.

„Nustokit išsidirbinėt vieną kartą, tas laivas jau preitą vasarą galėjo plaukt, patys darėt viską, kad to nebūtų”, – kritikos Kėdainių rajono valdžios atžvilgiu negailėjo D. Petkevičius.

Pasak jo, idėjų ką ir kaip daryti su laivu buvo pasiūlyta daugybė.

„Deja, jas ir laivą panaudojot kaip ginklą savo kerštui. Gal jau gana, nustokit jį naudot kaip savo įrankį kai kuriems tikslams ir leiskit žmonėms laivą naudoti pagal paskirtį”, – kritikos Kėdainių rajono valdžiai negailėjo „Vėtros” statytojas.

Valdys ne muziejus, o kultūros centras?

Tačiau „Kėdainių mugės“ žiniomis, nepaisant to, kad Kėdainių rajono valdžia kviečia bendruomenę diskutuoti dėl laivo ateities, jau subrandintas planas vytinę perduoti į kitas rankas – Kėdainių kultūros centrui.

Bet visai nesvarbu, kieno rankose „Vėtra“ bus, svarbiausia, kad atliktų savo pagrindinę funkciją – būtų graži ne tik pažiūrėti, bet ir galiausiai išplauktų.

Pasak „Vėtrą“ pastačiusio laivadirbio D. Petkevičiaus, ši nemaloni istorija ir taip užsitęsė per ilgai, tad galiausiai norėtųsi, kad būtų sudėti visi taškai ir laivas galėtų išplaukti.

„Atvirai pasakius, jis jau pernai galėjo plaukti… O dabar dar visi esame nežinomybėje. Tiesa, jau teko kalbėtis su kultūros centro direktore, kuriai pristačiau savo idėjas, kaip būtų galima greitai išspręsti visus klausimus, bet, kaip suprantu, dar kartą teks susidurti su situacija, kai galutinį sprendimą priims politikai“, – teigė D. Petkevičius, pridurdamas, kad labai tikisi, jog jau šią vasarą laivas galės plaukti.