Praėjusį šeštadienį Kėdainiuose veikianti gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ veterinarijos klinikėlė minėjo 5-erių metų veiklos sukaktį. „Pifo“ draugus, užsukusius simboliškai „paspausti leteną“ ir palinkėti sėkmės, pirmiausia pasitiko ne gimtadienio tortas, o laukiamajame prie durų nedrąsiai besisukiojančios kelios katės.

Nebėra vietos

Pasirodo, gyvūnėliai neseniai priglausti ir dar neapsipratę su senbuvėmis. Tačiau kur įkurdinti naujokes – tikras galvosūkis, mat šiemet beglobių kačių tiek daug, kad nebėra vietos. „Vasaros antroje pusėje, rudenį atsirado rekordiškai daug beglobių kačių. Per visą veiklos laikotarpį nėra taip buvę, kad būtų šitiek kačiukų. Jie nebetelpa fiziškai nei globai skirtose patalpose klinikėlėje, nei mano namuose, nei pas laikinuosius globėjus, tiesiog nebegalime priimti“, – sakė Greta Linkė, „Pifo“ gyvūnų globos koordinatorė Kėdainiuose.

Panaši situacija ir didesniuose miestuose veikiančiose gyvūnų prieglaudose. Beglobių kačių populiacijos gausą gyvūnų globėjai sieja su pirmąja karantino banga, kuomet žmonės labai intensyviai glaudė gyvūnus. Greičiausiai katės laiku nebuvo sterilizuotos, tad visas prieaugis keliauja į gatves arba katinėliai dalijami neatsakingai. „Žmonės skambina norėdami mums atiduoti katinėlius, kuriuos pasiėmė „pagal skelbimą“, bet po savaitės apsigalvojo, o buvę šeimininkai jų atgal nebepriima. Tokių atvejų turime labai daug ir tai, mano nuomone, yra karantino įtaka. Gyvūnų prieglaudos jau perpildytos“, – konstatavo pašnekovė.

Reguliavimo būdas – sterilizacija

Labiausiai šiuo atveju gali padėti humaniškas kačių populiacijos reguliavimo būdas – sterilizacija. „Mes prašome, kad žmonės sterilizuotų savo kates. Tai vienkartinė procedūra, kuri nėra labai brangi“, – kreipėsi į gyventojus gyvūnų globos koordinatorė.

 „Pifo“ klinika taip pat vykdo laukinių kačių vakcinacijos ir sterilizacijos programą, finansuojamą savivaldybės ir pačios gyvūnų globos tarnybos lėšomis. „Šiemet persikėlėme į kaimus ir sodus. Didžiulė problema Kėdainių rajone yra soduose, ypač Vasariškių. Ten laukinukių sterilizavome dešimtimis ir dar pabaigos nesimato. Žmonės vis dar praneša, kad savo sode randa po būrelį kačių nepakirptomis ausimis – mat sterilizuota beglobė katė pažymima nukerpant ausies galiuką ir vėl paleidžiama. Tada duodame reikalingą įrangą, žmonės kates pagauna ir atveža į klinikėlę“, – pasakojo Greta Linkė.

Beje, pastebima, kad kraštiečiai aktyviai ėmė rūpintis ir kaime auginamomis arba ūkiniuose pastatuose rastomis besiglaudžiančiomis laukinukėmis – vis daugiau jų atveža sterilizuoti. Šiuo metu „Pifo“ klinikėlėje šiai procedūrai susidariusios nemažos eilės – mėnesiui į priekį.

Randa naujus namus

Kalbant apie beglobius šuniukus, situacija geresnė. „Pifui“ šiemet teko priglausti tik kelias naujas vadas, pavienius jauniklius. „Šiandien gimtadienis, ateina vaikai ir klausia: kur šuniukai? Mes šiuo metu turime tik suaugusius globojamus šunis. O mažų kačiukų galime parodyti tris dešimtis…“ – sakė pašnekovė.

„Pifo“ gimtadienis sėkmingas neseniai priglaustai jaunai katytei – ji šeimininkę jau rado. Po kelių dienų, sterilizuota ir paskiepyta, rainiukė iškeliaus į kėdainietės Elvyros namus. „Mes ne pirmą kartą priglaudžiame katinukus, labai mylime gyvūnėlius“, – pasakojo moteris, pasidalindama keliomis istorijomis apie savo augintinius.

Kėdainietė Laura (kairėje) – „Pifo“ savanorė jau treji metai, o ponia Elvyra, apsilankiusi klinikėlėje, nusprendė suteikti namus vienai iš priglaustų kačių. („Kėdainių mugės“ nuotr.)

Iš prieglaudos paimtą katę augina ir „Pifo“ savanorė Laura Petkevičienė. „Labai myliu gyvūnus, norėjau savo realizuoti šioje veikloje, atsipalaiduoti po darbo. Radau internete „Pifo“ klinikėlę, atėjau į svečius aplankyti katyčių, pamilau visas ir pasisiūliau į savanores, – nusijuokė moteris, čia talkininkaujanti jau trejus metus. – Pamaitinti, sutvarkyti, pabūti kartu, paglostyti gyvūnėlį – man tai nėra darbas, o malonumas. Meilę gyvūnams skiepiju ir dukrytei Saulei, kartu ateiname pasirūpinti katėmis. Ir namuose turime tris augintinius.“

Skambina dėl stirnų, gandrų

Žmonių, neabejingų beglobių gyvūnų likimui, vis daugiau. Gyvūnų globos koordinatorė Greta Linkė jau ne vienerius metus pastebi, kad požiūris keičiasi. Kraštiečiai nepraeina pro šalį ir pastebėję kenčiančius laukinius gyvūnus: skambina, kviečia, gelbsti patys arba atveža į kliniką.

„Anksčiau būdavo vienas kitas laukinis gyvūnas, tačiau praėjusią žiemą pasipylė pranešimai apie stirnas, daugiausia – apsinuodijusias rapsais. Gelbėjome stirnas visame Kėdainių rajone. Labai smagu, kad šiuo atveju noriai padeda žmonės. Radę apsinuodijusią stirną, mielai parsiveža į savo tvartuką, mums belieka atvažiuoti ir suteikti veterinarinę paslaugą, o globą dažniausiai suteikia žmonės. Pas save vežėmės tik vieną stirną, globojome ją, o sustiprėjusią – paleidome į laisvę“, –praėjusios žiemos iššūkius prisiminė pašnekovė.

Paukščiams įrengs namelį

Artėjantis šaltasis sezonas irgi tikriausiai nebus lengvas. „Pifas“ rengia šiltą patalpą žiemoti priglaustiems laukiniams paukščiams. „Kelio atgal nebeturime, – šyptelėjo gyvūnų globėja. – Pas mus jau gyvena nendrinė lingė, du gandrai, vienas jų, vardu Jeronimas, atkeliavęs net iš Telšių, nes žmonės nerado, kas jį norėtų priimti ir bandyti išgelbėti.“

Ilgakojams „Pifo“ globotiniams klinikėlėje teko amputuoti sužeistus sparnus, gydyti. „Dabar gandrai gyvena laisvai, vaikšto po sklypą, mėgaujasi saulute. Jie niekada nebeskris, todėl labai liūdna matyti, kaip nori pakilti. Įsibėgėja ir, kiek tik gali, plasnoja sparnais. Ypač buvo skaudu stebėti jų pastangas, kai klegeno išskrendančių žąsų pulkai…“ – apie globotinius pasakojo G. Linkė.

„Pifo“ globotiniai gandrai – Birutė ir Jeronimas. („Pifo“ nuotr.)

Reikalinga parama

Tačiau vien išgelbėti gyvūną nuo žūties nepakanka – jį reikia maitinti, gydyti. Todėl gyvūnų globos tarnybai ypač reikalinga parama.

Gyvūnų gerovės tarnyba konstatuoja, kad penktieji veiklos metai „Pifo“ klinikėlei buvo patys sunkiausi. Šiais metais klinika negavo finansavimo projektui, kurio metu mobili komanda veterinarines paslaugas šunims arba katėms teikdavo atvykusi į kaimus. Gyvūnus globojančiai tarnybai teko kapstytis taip, kaip galėjo: trūko maisto, finansinės paramos. Jos poreikis išaugo prisidėjus laukinių gyvūnų ir paukščių globai, nes pastarųjų gydymas, veterinarinės paslaugos kainuoja žymiai daugiau nei šunų ar kačių, be to, ne visi veterinarai dirba su laukiniais gyvūnais. Kitas dalykas, jų mityba – pavyzdžiui, gandrai per dieną sulesa po 3–4 kg mėsos subproduktų.

 „Šiandien tokia situacija, kad mums reikia visko. Buvo tokių dienų, kai baigėsi maistas katėms ir skaičiavome paskutinius kilogramus. Aišku, paprašius žmonių, jie sureagavo, padėjo. Bet maisto, visų priežiūros priemonių ir finansinės paramos labai reikia“, – į klausimą, kuo galime padėti gyvūnais besirūpinančiai tarnybai, atsakė Greta Linkė.

„Pifo“ klinikėlė dėkinga visiems geradariams ir savanoriams, kurie padeda prižiūrėti gyvūnus, aukoja maisto, vaistų, papildų, žaislų, įvairių kitų priemonių gyvūnų priežiūrai. Susiekti su klinika galite telefonu 8 681 40 309, taip pat apsilankykite „Pifo“ puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Greta Linkė, „Pifo“ gyvūnų globos koordinatorė Kėdainiuose, dėkojo kraštiečiams, kurie parama ir savanoryste padeda rūpintis beglobiais gyvūnais. („Kėdainių mugės“ archyvo nuotr.)