Karolina Štelmokaitė,

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė

Rinkos Aikštė“, „Vikondos“ koncerno valdomas Kėdainių laikraštis ir portalas, pripažintas pažeidęs Žurnalistų etikos kodeksą.

Kėdainiečiai žino, kad po šio vietinės žiniasklaidos koloso vikšrais geriau nepakliūti. Tai – tarsi pabūklas, sunkiais sviediniais šaudantis į visus, kas drįsta prieštarauti valdančiai politinei jėgai.

Tikiuosi, po šio Visuomenės Informavimo Etikos Komisijos sprendimo, baimės mūsų rajone bus bent šiek tiek mažiau.

Trumpa priešistorė: kaip Tarybos narė, esu pripratusi prie politinės kritikos, kuri, net jei kartais man atrodanti neteisinga, vis tik yra esminė veikiančios demokratijos dalis. Kaip buvusi žurnalistė, esu itin jautri bet kam, kas riboja žodžio laisvę. Tačiau tai, ką „Rinkos aikštė“ darė straipsnyje „Intrigų meistrėms kirto tiesios antausiu“, turi tiek pat bendro su žurnalistika, kaip ir propogandisto Vladimiro Solovjovo laidos Rusijos televizijoje.

Etikos komisija, į kurią kreipiausi, pripažino, kad „Rinkos aikštės“ direktorė Kristina Kasparavičė vasaros pabaigoje išspausdintame straipsnyje siekė ne konstruktyviai kritikuoti, bet tikslingai ir sąmoningai, vartodama itin daug žeminančius epitetus, sukurti skaitytojams apie mane neigiamą įspūdį.

Užsipulta buvau todėl, kad kėliau klausimus dėl ES ir savivaldybės lėšų skaidraus naudojimo Kėdainių verslininkės Maksimenko Stanevičienės rengiamuose projektuose.

Kelti klausimus dėl viešųjų lėšų naudojimo yra esminė išrinkto Tarybos nario pareiga. Kaip, beje, ir nepriklausomos žiniasklaidos pareiga. Deja, „Rinkos Aikštei“ svarbiau nenuilstamai plauti rajono valdžios mundurą, o ne spausti valdžią nepatogiais klausimais.

Kas bus toliau: „Rinkos aikštė“ privalės, kaip pripažinta pažeidusi Žurnalistų etikos kodeksą (3 straipsnį), nedelsiant, bet ne ilgiau nei per dvi savaites, išspausdinti visa apimtimi Etikos komisijos sprendimą. Lauksim.

Būtų smagu, kad rajoninė žiniasklaida Lietuvoje netarnautų savo šeimininkams, turintiems itin smulkių politinių interesų, bet išlaikytų bent minimalius europinės žiniasklaidos standartus.

Tačiau žinoma, būtų naivu tikėtis, kad ir po šio sprendimo „Rinkos aikštė“ ir jų savininkai staiga pradės gerbti žiniasklaidos principus.

Visgi, tikiuosi, kad šis sprendimas privers bent dalį laikraščio skaitytojų susimąstyti, kad šis laikraštis savo straipsniais kartais bando jais manipuliuoti, ir kad laikraščio pateikiamą įvykių versiją reikia žiūrėti kritiškai.