Nuo birželio 1-osios VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytojų komandą papildė dar viena šeimos gydytoja, šiuo metu važinėjanti iš Kauno – Alma Kelevišiūtė-Ivanova. Prieš dešimtį metų baigė tuometinį Kauno medicinos universitetą, klinikinę medicinos praktiką (internatūrą) atliko Klaipėdos universitetinėje ligoninėje endokrinologijos skyriuje, rezidentūrą – Kaune.

Turi karo mediko kvalifikaciją

Besimokydama universitete būsimoji šeimos gydytoja dar lankė karo vadų kursus, juos baigusi tapo karo medicinos gydytoja, turinti atsargos leitenanto laipsnį. Kursai vyko trejus metus, kiekvieną šeštadienį. Dar tiek pat metų teko dalyvauti rengiamose karo stovyklose Kazlų Rūdoje. Išlaikius egzaminus, po šešerių metų įgyta karo mediko kvalifikacija.

Paklausta, kuo skiriasi mediko gebėjimai dirbti karo ir taikos metu, gydytoja atsakė, kad jai taip ir neteko pritaikyti karo mediko praktikos.

,,Karo gydytojo darbas yra ekstrinė pagalba, tai sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų gydymas. Kur pamatuoti kraujo spaudimą ar fonendoskopu klausyti širdies bei plaučių darbo, nebūtų tai, kuo užsiimtum kasdien. Dažniau tai būtų žaizdų tvarstymas, siuvimas, ligonių transportavimas po lūžių, sužeidimų iš mūšio lauko, tai daugiau intervencinė medicina. Praktiką teko atlikti su manekenais, turėjome įvairių žaizdų muliažų, tvarstėme imituotas žaizdas, ,,praktikavomės“ vieni studentai su kitais. Tačiau sutvarstyti lūžį po tam tikros traumos tektų lygiai taip pat ir civilinėje medicinoje.

Tada ekstrinė medicina buvo romantizuota. Šia medicinos sritimi aš labai domėjausi, man buvo įdomu, buvau netekėjusi, neturėjau vaikų. Tai buvo nauja patirtis, pažintys su įdomiais žmonėmis, kitaip galvojančiais negu tu, o ką naujo sužinai, nereikia ant pečių nešioti“, – apibendrino karo medikė.

Kviečia tapti pacientais

Alma Kelevišiūtė-Ivanova pasakojo, kad 5-6 metus, rezidentūros studijų metais ir vėliau dirbo vienoje Kauno ligoninėje priėmimo skyriuje. Darbas kažkuo panašus į šeimos gydytojo, nors aišku, ten dirbant būta ir ekstrinių situacijų, kai reikėjo pirmąją pagalbą teikti čia ir dabar, gaivinti žmogų. Suprantama, ir dirbant poliklinikoje gali būti panašių situacijų, juk negali žinoti, kas kada atsitiks. Vėliau praktikos daugiau įgyta dirbant šeimos gydytoja kitoje gydymo įstaigoje.

Sužinojusi, kad Kėdainių PSPC trūksta šeimos gydytojų, nutarė prisijungti prie šeimos gydytojų komandos.

Kol kas savo apylinkės neturinti, bet pavaduojanti atostogų išeinančius šeimos gydytojus, naujoji gydytoja kviečia registruotis ir tapti jos pacientais.

Pirmąją dieną – daugiau nei dvidešimt pacientų

,,Man neįprasta, kad tarp pacientų nėra vaikų. Ankstesnėje darbo vietoje turėjau mišrią apylinkę – nuo ką tik gimusių iki garbaus amžiaus pacientų. Iš vienos pusės gerai, kai gali koncentruotis į suaugusių pacientų ligas, atkrenta vaikų būklės, nes tai visas pediatrijos mokslas, o iš kitos pusės – neturint mažamečių pacientų, pasimirš tai, ką tu mokėjai“, – komentavo šeimos gydytoja.

Pirmąją dieną Alma Kelevišiūtė-Ivanova priėmė bei konsultavo daugiau nei dvidešimt pacientų. Darbas vyko nuotoliniu bei kontaktiniu būdu. Pacientai kaip ir kitose gydymo įstaigose nori nedarbingumo pažymėjimų, išsirašyti vaistų, gauti siuntimų pas specialistus tolesniam gydymui. ,,Daug ką tenka paaiškinti, įvairiais klausimais pakonsultuoti, kurie iškyla besigydant namuose. Kol kas tai kitų apylinkių pacientai, savo nei vieno neturiu, bet labai tikiuosi jų turėti“, – teigė ji.

Gydytoja pripažino, jog Kėdainių PSPC pradėjo dirbti sudėtingu laikotarpiu, dėl užsitęsusio karantino, pacientai įsitempę, sunkiai priima informaciją, kai kuriems žmonės sunku paaiškinti, ką tu nori, kad jie padarytų. Ne visi pacientai supranta, kad ir nuotoliniam gydymui reikia užsiregistruoti, bendraujant su pacientais kyla daugiau organizacinių dalykų. Kiti jau žino šią sistemą, bet kitiems, kai daug kas sprendžiama telefonu – gal ir sudėtingiau.

Ligos tos pačios

Gydytojos nuomone, kiek jai teko susidurti, kėdainiškių negalavimai ir susirgimai kaip ir visoje Lietuvoje tie patys – koronarinės širdies, plaučių ligos, padidėjęs kraujo spaudimas, cukraligė, aišku, traumos, onkologiniai susirgimai. Visuomenė sensta, bet ligos jaunėja, nes tai daro įtaką gyvenimo būdas, stresas, įtampa, miego trūkumas.

,,Negali gydytojas kategoriškai pasakyti, kad tik tas arba anas organas negaluoja, visa medicina eina link holistinio požiūrio į sveikatą. Gydoma, žinoma vaistais, bet reikia pirmiausia pradėti nuo gyvensenos keitimo, nors žmogui tabletę išgerti lengviau, kaip ir masažą pasidaryti nei pačiam rytais mankštintis. Labai svarbu dalyvauti prevencinėse programose, svarbu rūpintis psichine sveikata. Visi negalavimai pirmiausia prasideda nuo galvos, kas toje ,,dėžutėje“ vyksta, tuo mes užpildom save, po to skleidžiam ir parodom išorėje. Man labai patinka pacientams padėti reguliuoti kraujospūdį ne tik vaistais, gydyti cukraligę – tai sritys, kuriomis aš domiuosi.

Informacija apie ligas, jų gydymą šiandien yra kiekvienam prieinama, bet žmonės nori, kad būtų pagydoma greitai ir lengvai, pačiam nededant jokių pastangų, neįsiklausant į savo organizmą. Bet reik atmint, kiek tu į save investuosi, tiek ir turėsi“, – apibendrino pašnekovė.

Gydytoja Alma Kelevišiūtė-Ivanova dirba kasdien 39 kabinete, nuo 9 iki 14.30 val.

Karantino metu, prašymą tapti mūsų įstaigos pacientu, galima užpildyti namuose ir atsiųsti. Visą informaciją rasite: https://www.kedainiupspc.lt/apie-mus/tapkite-musu-pacientu-3/

Asta Raicevičienė, VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

A. Raicevičienės nuotr.