Rugpjūčio 14 dieną vykusi Lančiūnavos kaimo šventė „Čia mūsų namai“ buvo puiki proga išvysti, kiek daug bendruomeniškų žmonių turi gyvenvietė. Nuo jaunimo iki senjorų – visi įvairiais darbais prisideda prie to, kad čia būtų patrauklu gyventi.

Garsina dainomis

„Kadangi šiemet Lančiūnava mini 440 metų sukaktį, buvo rašytas projektas būtent šitam renginiui surengti, tad ir renginys didesnis, ir svečių bei saviveiklininkų daugiau. Klausysimės koncerto, padėkosime bendruomenės nariams, rėmėjams. Šventė didelė, jaudulys – irgi“, – šypsojosi Lančiūnavos bendruomenės centro pirmininkė Raimonda Ivanovienė.

Į šventę susirinko buvę ir esami lančiūnaviečiai, aplinkinių kaimų gyventojai. Koncertą pradėjo Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus Lančiūnavos moterų vokalinis ansamblis „Svaja“, kuriam vadovauja Kazimieras Kuprys. Neseniai kūrybinės veiklos 30-metį minėjęs ansamblis aktyviai koncertuoja, dalyvauja šventėse, konkursuose.

Šiltai sutiktas neseniai susikūrusio Lančiūnavos bendruomenės centro liaudiškų šokių ansamblio pasirodymas.

Būrys pagalbininkų

Šventės metu padėkota būriui lančiūnaviečių, kurie prisideda prie bažnyčios tvarkymo ir puošimo, puoselėja gėlynus prie daugiabučių, rūpinasi aplinka, ūkiškais darbais bendruomenės centre ir gyvenvietėje. Seniūnaitė Danutė Sakalauskienė taip pat dėkojo lančiūnaviečiams, kurie niekada neatsisako padėti prie aplinkos darbų, kai prireikia vyriškos rankos.

Nauji skoniai

Kol ant senos koncertavo rajono mėgėjų meno kolektyvai, šventės dalyviai ragavo gurmaniškų vaišių. Jas Lančiūnavos bendruomenės centro kepykloje su pagalbininkais paruošė jaunasis virtuvės šefas Edvinas Genys, prieš pusantrų metų grįžęs gyventi į senelių sodybą ir papildęs bendruomenės gretas.

„Šiandien vaišiname Lančiūnavos duona, Lančiūnavos pievose augusia aviena, Lančiūnavos laukuose užaugusiomis daržovėmis. Pats patiekalas primena rytietišką, marokietišką, virtuvę, tačiau jis pagamintas iš mūsų vietinių produktų, o prie jo siūlome šviežiai raugintų agurkėlių ir svogūnėlių. Visa tai – šio kaimo ūkininkų dovanos“, – pasakojo E. Genys.

Ragavusieji gyrė ypatingą duonos skonį. „Tai mūsų akcentas, žadame ir toliau ją kepti bei visus kviesti ragauti Lančiūnavos duonos. Jos kepimui naudoju šimtametį raugą iš Bretanės regiono Prancūzijoje“, – atskleidė virtuvės šefas.

Vaišės buvo sočios, norintieji galėjo užsigardžiuoti lančiūnavietės Vitalijos Pečeliūnienės virta sriuba. Produktais virėjus aprūpino vietos ūkininkai.

Svarbiausia yra žmonės

 „Lančiūnava – mūsų namai nuo 1980 metų rugpjūčio 5 dienos. Atrodė, kad laikinai, bet štai, prigijome, radome draugų, susidraugavome šeimomis ir likome. Čia gimė ir užaugo mūsų vaikai. Žmonės čia nuostabūs. Labai linksmai leisdavome laiką, švęsdavome visas šventes, – vienas kitą papildydami, papasakojo aktyvūs bendruomenės nariai, ūkininkai Vidmantas ir Regina Kvedarai. – Šiais laikais irgi būtų gerai, jeigu ne koronavirusas. Džiaugiamės, kad galime šiandien susirinkti ir švęsti laikydamiesi saugaus atstumo.“

Vaikai laukia stovyklų

Šventėje veikė fotografijų paroda, kurioje įamžintos ankstesnių renginių akimirkos. „Norėjome pasidžiaugti, kad mūsų kaime kiekvienais metais vyksta gražios šventės, ir kad tikrai tos veiklos visokiausios turime. Ši paroda – tai projekto šiai šventei, kurį finansavo Žemės ūkio ministerija, dalis. Projektą rašė Jolanta Vasilienė“, – sakė Kėdainių kultūros centro Vilainių skyriaus renginių organizatorė Lančiūnavoje Irena Paragienė. Pasak jos, šią vasarą bendruomenės centre vyko Kupolės puokščių paroda, vaikų ypač laukiama stovykla „Nenuoramų vasara“, o nuo šios savaitės pradedamas kitas projektas – edukacinės išvykos vaikams.

Panašios naujienos