Search
Pradžia

Prasidėjus rinkimų kampanijai rajono politikai suskubo mesti įtarimų šešėlį galimiems savo oponentams. Šįkart „sužibėjo“ savivaldybės tarybos narys, buvęs ilgametis Kėdainių rajono meras Viktoras Muntianas. Jis viešai pareiškė, esą kitas rajono politikas Juozas Gaidamavičius neva sudarė susitarimą su rajono meru Sauliumi Grinkevičiumi dėl Lauko gatvės, kurioje pats gyvena, asfaltavimo biudžeto lėšomis. Beje, šioje istorijoje esama kur kas gilesnės potekstės, liudijančios, kaip rinkimų kampanijos metu, manipuliuojant vieno ar kito sprendimo motyvais galima sukelti nemažą erzelį.

Iššūkis – spėti iki žiemos

Skirti ar neskirti Lauko gatvės remontui 31 tūkst. eurų? Jei neskirti, tai kur iki metų pabaigos panaudoti šias sutaupytas lėšas? Kokį kelią suremontuoti už šiuos pinigus per ganėtinai trumpą laiką, kol leidžia gamtos sąlygos ir neprasidėjo žiema? Šią dilemą rugsėjo pabaigoje svarstė rajono savivaldybės administracija bei taryba.

Tai problema, su kuria susiduria visos šalies savivaldybės, rudenį suskaičiavusios, kiek pinigų pavyko sutaupyti iš kelių priežiūrai skirtų lėšų. Net ir sutaupius keliasdešimt ar keliolika tūkstančių eurų, juos reikia kuo skubiau, iki metų pabaigos panaudoti. Antraip šie pinigai grįš atgal į biudžetą ir savivaldybė juos tiesiog praras. Be to darbus reikia atlikti, kol tai leidžia gamtinės sąlygos. Juk žiemą kelių niekas neremontuoja, be to šaltuoju metų laiku darbą nutraukia asfalto gamyklos.

O kas, jeigu gatvėje,  kuriai nuspręsta skirti lėšas, gyvena koks nors visuomenėje žinomesnis asmuo, galbūt buvęs ar esamas politikas? Tuomet visa tai galima panaudoti saviems politiniams tikslams, garsiai pareiškus, jog mokesčių mokėtojų pinigais kuriama „išrinktųjų“ gerovė.

Svarbiausia – sukelti populistinį erzelį visa tai ištransliuojant kartą rinkimus jau pralaimėjusių, bet į valdžios olimpą visvien užkopti trokštančių revanšistų ruporu tapusioje žiniasklaidoje. Šį kartą tokios istorijos pagrindiniu herojumi tapo V. Muntianas, metęs viešą, tačiau nežinia kuo pagrįstą kaltinimą rajono merui S. Grinkevičiui sudarius susitarimą su tarybos nariu J. Gaidamavičiumi dėl Lauko gatvės asfaltavimo.

Ir visai nebūtina įsiklausyti į kitus argumentus, svarbiausia – sukelti populistinį erzelį visa tai ištransliuojant kartą rinkimus jau pralaimėjusių, bet į valdžios olimpą visvien užkopti trokštančių revanšistų ruporu tapusioje žiniasklaidoje. Šį kartą tokios istorijos pagrindiniu herojumi tapo V. Muntianas, metęs viešą, tačiau nežinia kuo pagrįstą kaltinimą rajono merui S. Grinkevičiui sudarius susitarimą su tarybos nariu J. Gaidamavičiumi dėl Lauko gatvės asfaltavimo.

Dokumentacijos rengti  nereikėjo

„Ši gatvė idealiai tiko investicijai, nes jokios papildomos dokumentacijos rengti nereikėjo“, – svarstant kur ir kaip būtų galima panaudoti sutaupytas lėšas, yra sakiusi rajono savivaldybės statybos ir turto skyriaus vadovė Audronė Naujalienė.

Dalis gatvės, baigus keistu vamzdynus, liko subjaurota, tad sutvarkyti dangą buvo logiškas sprendimas. Galų gale – suremontuota vieta tolokai nuo politiko J. Gaidamavičiaus namų, kitaip tariant jam tiesiogiai gerbūvio niekas negerino. Ši gatvė pakankamai judri, tad eismo sąlygos pagerėjo visiems ja važiuojantiems.

Bet šie argumentai, regis, nublanko prieš artėjant rinkimams prasidėjusias politines batalijas. Nuskamba precedento neturėję kaltinimai, kuriuos pažėrė V. Muntianas. Jis pareiškė, esą rajono meras susitarė su opozicijos atstovu J. Gaidamavičiumi sutvarkyti gatvę…

Įrodymų apie „susitarimą“ V. Muntianas nepateikė

Kuo pagrįstas šis teiginys, apie neva egzistuojantį nusikalstamą susitarimą? Pats V. Muntianas tikino, esą taip manyti jam leidžia J. Gaidamavičiaus elgesys anksčiau vykusiuose rajono savivaldybės tarybos ir jos komiteto posėdžiuose.

Ar asmeniniai V. Muntiano pasvarstymai, galbūt subjektyvi nuomonė leidžia teigti buvus nusikalstamam sandoriui tarp rajono mero ir politiko J. Gaidamavičiaus?

Panašu, jog objektyvinių įrodymų, kad būta kažkokio nusikalstamo sandorio pateikta nebuvo. Ko tuomet vertas viešai pareikštas teiginys apie šį, neabejotinai korupcinio pobūdžio susitarimą?

S. Grinkevičius jam mestus kaltinimus kategoriškai neigia, tokios pat pozicijos laikosi ir J. Gaidamavičius. Panašu, kad V. Muntiano išsakytas teiginys jau greitai įgaus teisinio ginčo formą, tad jo nagrinėjimo metu paaiškės, ar asmeniniai vertinimai gali tapti pagrindu viešai apkaltinti kitus politikus sudarius nusikalstamą sandorį.

Viešų raginimų nusišalinti nebuvo

Tačiau grįžkime prie šios istorijos esminių ištakų. Šioje situacijoje neabejotinai galima įžvelgti įsibėgėjančios rinkimų kampanijos fone Lauko gatvės asfaltavimą parodyti itin neigiamame kontekste. Abejoti sprendimo pagrįstu, bandyti regzti korupcinę schemą – kaltinti J. Gaidamavičių neva sudarius abejotino skaidrumo susitarimą su rajono meru. O galiausiai – kreiptis į etikos sargus su prašymu įvertinti, ar balsuodamas už sprendimą sutaupytas lėšas panaudoti Lauko gatvės remontui J. Gaidamavičius nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų…

Pamąstykime, kas nutiktų, jeigu savivaldybė šių pinigų nebūtų skyrusi Lauko gatvės sutvarkymui, juos būtų nukreipus kitur, kur neatlikti visi reikiami projektavimo darbai? Atsakymas paprastas – nespėjus atlikti darbų šie 31 tūkst. eurų metų pabaigoje keliautų atgal į valstybės biudžetą.

Kitaip tariant, rastas pretekstas sukelti politiniam triukšmui, viešai abejoti rajono vadovų sprendimais, mesti jiems įtarimų šešėlį. Įdomiausia tai, kad visi šie triukšmo kėlėjai, įsijautę į viešojo intereso gynėjų vaidmenį neabejotinai žinojo, kas iš ilgamečių rajono politikų gyvena Lauko gatvėje.

Tačiau tarybos posėdžio metu viešų raginimų nusišalinti ir nebalsuoti išsakyta kažkodėl nebuvo. Panašu, kad taip pasielgta tikslingai, nes priešingu atveju dingtų pretekstas politinio šaršalo sukėlimui ir tolimesniam jo eskalavimui revanšistų ruporu tapusiame leidinyje.

Praradus sutaupytas lėšas – naujas skandalas

Pamąstykime, kas nutiktų, jeigu savivaldybė šių pinigų nebūtų skyrusi Lauko gatvės sutvarkymui, juos būtų nukreipus kitur, kur neatlikti visi reikiami projektavimo darbai? Atsakymas paprastas – nespėjus atlikti darbų šie 31 tūkst. eurų metų pabaigoje keliautų atgal į valstybės biudžetą.

Galima tik numanyti, kokios kritikos strėlės tuomet smigtų į savivaldybės vadovų nugaras. Skrietų kaltinimai nesugebant dirbti, nesugebant panaudoti rajono žmonių gerovei skirtų pinigų ir t.t.

Tad klausimas – kas geriau, sutaupytus pinigus panaudoti, ar jų visai atsisakyti, įsibėgėjančios rinkimų kampanijos kontekste – tiesiog nėra nagrinėjamas. O kam tai daryti, jeigu kur kas daugiau politinių taškų galima pelnyti užsiiminėjant populizmu?

Belieka pasidžiaugti, jog mūsų visuomenė jau toli pažengusi į priekį ir balsuodama sprendimus priima atsakingai. Tad įsibėjančios rinkimų kampanijos metu žmonės galės patys įvertinti, kokie atlikti bei daromi darbai, kaip rajone kuriamas gerbūvis, atkeliauja investicijos. Galų gale žmonės patys galės atskirti realius pokyčius nuo populizmo ir balsuojant priims atitinkamą sprendimą.