Kurtieji drąsa lenkia kai kuriuos sveikuosius

„Labai džiaugiamės, kad sveikų žmonių požiūris į neįgaliuosius pamažu keičiasi, tačiau permainų norėtume drąsesnių. Tai, kas sveikam žmogui yra savaime suprantama, kai kuriems neįgaliesiems, kad ir klausos negalią turintiems žmonės, tampa dideliu iššūkiu. Ar kada susimąstėte, kaip klausos sutrikimų turintis ar kurčias asmuo gali išsikviesti pagalbą? Gaila, bet pats to padaryti jis negali, tad nelaimių atvejais tenka tikėtis aplinkinių pagalbos“, – sakė Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.

Rajono meras S. Grinkevičius visada atidžiai įsiklauso į Veronikos Gilienės pastabas, ko reikia krašto neprigirdintiesiems.

Pasak R. Leonavičienės, ypač daug pagalbos neprigirdintiesiems reikia mokantis ar tvarkant įvairius reikalus valstybinėse įstaigose. „Gestų kalbos vertėjų reikia ir einant pas mediką, ir norint sutvarkyti įvairias pažymas, o ypač – jaunimui, siekiant išsilavinimo. Vertėjų vis dar trūksta. O juo dirbti negali bet kas. Gestų kalbos vertėjas turi būti kantrus, supratingas, atsakingas, kultūringas, iškalbus. Reikia mokėti susivaldyti, sukaupti dėmesį. Vertėjai susiduria su problemomis ten, kur sveikieji nerodo geranoriškumo“, – kasdiene patirtimi dalijosi patyrusi vertėja.

Surviliškietė Ona Barbačkova (kairėje) visus savo rankdarbius skuba parodyti Viktorijai Mockutei.

Kėdainių rajone klausos negalią turi per 160 kraštiečių, didesnę jų pusę vienija Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių kurčiųjų pirminė organizacija. Pasak jos pirmininkės Veronikos Gilienės, kurtieji ar klausos negalią turintys kraštiečiai vis drąsiau prašo padėti sutvarkyti įvairius reikalus: „Šiuo metu barjeras tarp sveikųjų ir neprigirdinčiųjų jau yra lūžęs, tačiau sveiki žmonės vis dar nedrąsiai stebi tuos, kas bando kalbėti gestų kalba. Man labai džiugu dėl jaunimo – net ir neturėdami klausos dovanos jauni žmonės nesijaučia kitokie. Jie nori pažinti pasaulį, daug ko mokosi ir skinasi kelią į gyvenimą.“ V. Gilienės teigimu, nenorėdami sėdėti tarp keturių sienų, neprigirdintieji dažname renginyje yra tik daliniai stebėtojai. „Mūsų draugijos nariai į šventes ateina, kad pabūtų tarp žmonių, bet viso renginio vertinti negali, nes dažniausiai jie mato tik vaizdą, o garsas jiems lieka nepasiekiamas“, – sakė V. Gilienė. Pačiai organizacijos pirmininkei gana dažnai vertėjauti neprigirdintiesiems, o dvi dienas gestų kalbos vertėja Kėdainiuose dirba Vijolė Tadaravičienė.

Krašto neprigirdinčiųjų problemos aptartos konferencijoje „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“.

Kurčiųjų organizacijos pirmininkė pasidžiaugė, kad vis daugiau atsiranda kraštiečių, norinčių būti kartu ir užsiimti rankdarbiais bei prasmingai leisti laiką. „Mes turime labai šaunų amatų būrelį bei laukiame besidominčiųjų fotografija. Su neįgaliaisiais sėkmingai dirba Viktorija Mockutė“, – sakė V. Gilienė.

Klausos negalią turinčių žmonių problemos aptartos Kėdainių savivaldybėje surengtoje konferencijoje „Vienybėje – stiprybė: mes ir klausos negalią turintis žmogus“.

Jos dalyvius pasveikinęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius sakė, kad kėdainiečiai neįgalieji yra gana aktyvūs: „Mūsų krašto neįgalieji aktyvūs bendruomenės nariai. Matau, kad jie domisi projektais, galimybėmis tobulėti, mokytis, pažinti aplinką. Galiu tik pasidžiaugti, jog nuo kitos savaitės sekmadieniais televizijos „Balticum“ Kėdainių regionio skyriaus darbuotojai paruoš savaitės krašto įvykių apžvalgą su vertimu į gestų kalbą. Taigi neprigirdintieji gaus informacijos apie tai, kas vyksta mūsų krašte. Tai tik pirmieji žingsniai padedant neprigirdintiesiems integruotis į visavertį gyvenimą.“