„Kėdainių krašto kultūriniame gyvenime problemų netrūksta: jaunimas vangiai domisi liaudies menu, labiau žavisi popsu, neturime tvirtų kultūros prioritetų. Manau, kad laikas ieškoti ir rasti sprendimus, kaip atsinaujinti ir eiti į priekį. Labai noriu, kad kultūros darbuotojai bendrautų, bendradarbiautų, koordinuotų renginius ir kraštiečiams pasiūlytų kuo įvairesnių bei kokybiškesnių renginių“, – apskritojo stalo diskusijoje ,,Kultūrinių renginių organizavimas savivaldybėje“ sakė Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.

Apskritojo stalo diskusijoje ,,Kultūrinių renginių organizavimas savivaldybėje“ Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius kvietė kuo greičiau pajudėti iš sąstingio.

Apskritojo stalo diskusijoje ,,Kultūrinių renginių organizavimas savivaldybėje“ Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius kvietė kuo greičiau pajudėti iš sąstingio.

Tokią diskusiją rajono vadovai inicijavo išgirdę nuogąstavimų, kad krašto kultūra gyvena sąstingyje ir neturi aiškių kelių į priekį.

Kas yra kultūros vedliai?
Daugelį dešimtmečių krašto kultūrai atidavęs žinomas kompozitorius ir kolektyvų vadovas Antanas Mikalauskas turi gana kritišką nuomonę apie dabartinę kutūros būklę: „Labai gaila, kad turime tik kelis kolektyvus, kurie garbingai atstovauja Kėdainiams. Vyksta įvairūs televizijų projektai, o mes juose neturime ką parodyti. Mokyklose nėra etnokultūros pamokų, vaikai gėdijasi tautinių kostiumų, nenori lankyti liaudies šokių ir kapelų užsiėmimų. Liaudies menas laikosi tik ant senosios kartos entuziastų. Visai nesirūpinama kultūrininkų kvalifikacijos kėlimu. Kultūros centrai gauna labai skurdžias lėšas, o turi surengti lankomus ir kokybiškus renginius. Mums pats laikas išsiaiškinti, kas yra kultūros vedliai, kokius keliame kultūros prioritetus ir kokia yra atsakingų kultūros darbuotojų bei kiekvieno mūsų misija.“

Bėda dėl persidengiančių renginių
Muziejininkai, tiek Krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis, tiek Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos vadovė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, pastebėjo, kad turi visą paketą edukacinių pamokų, supažindinančių su krašto istorija bei menų pažinimu, tačiau mokyklų vadovai teigia negalį atvežti vaikų, nes mokiniams užsiėmimai, kainuojantys po pusantro euro, yra per brangūs.
Muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė paantrino kolegoms, kad nėra aiškumo dėl kultūros prioritetų. Ji pastebėjo, kad nemažas kultūrinio gyvenimo trūkumas – persidengiantys renginiai: „Labai gaila, kad dažnai parodos atidaromos ir koncertai vyksta tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku. Renginius lanko ne tiek daug žmonių. Visur matome tuos pačius veidus, tad yra gaila, kad nekoordinuoti renginiai neleidžia žmonėms turiningai leisti laisvalaikio.“

Trūksta konkurencijos
Mažesniųjų kultūros centrų vadovai teigė ne visada randą bendrą kalbą su bendruomenėmis, seniūnais. Be to, kaimuose meno mėgėjams gana sunku rasti lėšų koncertiniams drabužiams. Pagalbos tautinių šokių kolektyvų aprangai prašė ir Truskavos, ir Akademijos kultūros centrų vadovai.
Šėtos kultūros centro vadovas Vidmantas Valantiejus į kultūros darbuotojų problemas siūlė pažvelgti giliau: „Turime pripažinti, kad maži kultūros darbuotojų atlyginimai nedaro konkurencingų darbo sąlygų. Kad vaikai norėtų lankyti vienus ar kitus užsiėmimus, reikia entuziastingų jaunų vadovų. O ką mes turime? Tačiau čia ne tik Kėdainių, bet visos Lietuvos skaudulys. Manau, kad kultūrai tikrai reikia šviežio kraujo, reikia drąsių iniciatyvų. Be to, mūsų krašto kultūrai trūksta tarpusavio pagarbos ir susikalbėjimo. Jei daugiau turėsime tokių atvirų pokalbių, galbūt ir pajudėsime iš sąstingio.“

Tyla niekur nenuves
Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus teigimu, rajone kasmet vyksta 35 didieji renginiai, lėšos kultūrai pastaruosius metus didėja keliais procentais. „Kultūros administratorių mes turime puikių. Akivaizdu, kad mums reikia gaivaus gūsio režisūroje. Manau, jog norėdami kokybiškų kultūros paslaugų, turime įveikti žinybiškumą, išeiti su renginiais į naujas erdves, keisti pramogų formatus ir personalo politiką“, – savo nuomonę dėl būtinų pokyčių kultūriniame gyvenime išsakė J. Lukoševičius.
Išsakę savo nuomones diskusijos dalyviai nutarė, kad toks pokalbis – pirmasis, bet tikrai ne paskutinis. Rajono meras S. Grinkevičius paragino kultūros darbuotojus susitikti pasikalbėti bent kartą per ketvirtį ir pagaliau rasti atsakymus į svarbiausius klausimus. „Jei kalbėsimės, tai ir rasime tai, ko ieškome. Tyliai reikšdami nepasitenkinimą, niekur nepajudėsime. Manau, kad ir kultūros bei meno taryba, ir patyrę kultūrininkai turi minčių, ko reikia Kėdainiams, kad jie garsėtų kaip kultūrinių renginių kraštas“, – sakė rajono vadovas.

Panašios naujienos