Ko nepadarė vicemeras, padarė kultūros centro direktorė

Antradienio pavakare Kėdainių rajono savivaldybės kvietimu būrelis kėdainiečių buvo susirinkę į prieplauką senamiestyje, kur antrą vasarą prišvartuota vytinė „Vėtra“. Pusantrų metų rajono vadovai (konkrečiai šią sritį kuruoja vicemeras Paulius Aukštikalnis) nesugalvoja, ką su laivu daryti, tad galop kreipėsi į miestelėnus. Esą vicemeras norėjęs išgirsti idėjų.

Į susitikimą atvykęs Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, praėjusios kadencijos rajono meras Saulius Grinkevičius, kurio komandos idėja buvusi pastatyti miestui vytinę, kaip dar vieną dalelę Kėdainių istorijos, priminė, jog vytinės pirmoji paskirtis yra edukacinė, o esant galimybei – ir pramoginė.

„Koncepcija buvo sugalvota, buvo apmąstyta, tik nežinau, kodėl iki šios dienos neįgyvendinta“, – sakė S. Grinkevičius. Pasak buvusio mero, laivas yra XVII amžiaus istorija apie Kėdainius ne tik kaip Radvilų, bet ir kaip laivybos miestą. Pirma mintis buvusi, kad tai turėtų būti senamiesčio puošmena ir edukacija bei turistų traukos centras. Krašto muziejus turėjęs paruošti istorinę medžiagą, įrengti ekspoziciją. Šioje vytinėje turėję būti vedamos istorijos pamokos mokinukams.

„Tik paskutiniu variantu buvo galvojama, jeigu galimybės leis ir bus kam plukdyti, šita vytinė galėtų plaukti, – apie vytinės atsiradimo idėją sakė S. Grinkevičius. – Tačiau pusantrų metų vytinė stovi ir niekas nevyksta. Galvočiau, kad šitą idėją reikia ir įgyvendinti. Tai ir mūsų vaikams bus įdomu, ir turistams bus įdomu.“ Tarybos narys stebėjosi, jog praėjo pusantrų metų, o vis dar tebediskutuojama, vietoje to, kad būtų daroma.

Krantinėje sutiktas laivo statytojas Darius Petkevičius, paklaustas, ko trūksta, kad laivas plauktų, tik šyptelėjo ir pabrėžė, kad motyvacijos.
„Viskas yra. Variklį turiu. Laivas gali plaukti, kad ir ryt – įsidedi variklį, išsikvieti techninę apžiūrą, – sako laivadirbys. – Nežinau, kokios čia idėjos dar nori… Tų idėjų tiek prisiūlyta… Viską atmetė, ignoravo.“ Kaip sakė D. Petkevičius, laivas išbandytas, puikiai plaukia, Nevėžyje gylio pakanka.

Laivo statytojas sakė dar prieš pusantrų metų prašęs pastatyti informacinę lentelę apie laivą. Yra paruoštas tekstas lietuvių ir anglų kalba, tereikia atspausdinti ir pastatyti. Ir tai nepadaryta.

„Nuvažiuokit į Dreverną, į Nidą, į Jūrų muziejų – visur prie laivų kurėnų yra informacija apie objektą“, – dar kartą siūlė D. Petkevičius.

Gyventojus į susitikimą sukvietęs vicemeras informavo apie įvykdytą apklausą, kurioje pusė iš 32 respondentų pasisakę už laivą – puošmeną, kita pusė – už pramoginį pasiplaukiojimo laivelį. Taip pat prisipažino apie patirtą nesėkmę bandant laivą išnuomoti konkurso būdu.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis „purtėsi“ laivo. Sakė, kad yra mažai istorinės informacijos apie tokius laivus, bet informaciją vis tik galima paruošti. Tačiau direktorius skundėsi laiko stoka.

„Muziejus vykdo tris tarptautinius projektus, įrenginėjame naują ekspoziciją muziejuje, tvarkome Evangelikų reformatų bažnyčią,“ – darbus vardijo R. Žirgulis.

Neleidusi vyrų ginčams įsisiūbuoti, į diskusiją įsijungė Kėdainių kultūros centro direktorė Ona Mikalauskienė.

„Pamatę, kad laivo reikalai nepajudėję, mes – Kultūros centras – norime perimti šitą laivą“, – konstatavo Kultūros centro direktorė.

Kultūros centras, biudžetinė savivaldybės įstaiga, nori šituo laivu rūpintis. Laivo kapitonu direktorė sakė matanti tik patį laivo statytoją D. Petkevičių. Laivo plaukiojimo galimybes išsiaiškinusi direktorė sakė nematanti jokių neįveikiamų kliūčių.

„Įvertinom sąnaudas, numatėme bilietų pasiplaukiojimui laivu kainas, – sakė O. Mikalauskienė. – Laivas turėtų stovėti, turėtų plaukti, turėtų vykti edukacijos. Visa tai galima vykdyti per projektines veiklas, turime projektų vadovą.“

Kad laivas pagaliau atliktų funkcijas, kurioms buvo pastatytas, bereikia savivaldybės tarybos pritarimo. Artimiausias tarybos posėdis – liepos mėnesio pradžioje.