Kiekvienas metė savo plunksnelę

Įprasta, kad Kėdainių miesto šventės įžangoje atidaroma Kėdainių krašto tautodailininkų paroda. Šįkart ji ir vadinasi ,,Skiriu Kėdainiams“. Dailininkams teko spraustis į gana nedidelę erdvę M. Daukšos viešosios bibliotekos antrame aukšte. Čia nuolat vyksta parodos, bet paprastai vieno autoriaus, o dabar jų – net 30.

Nuo 15-metės iki 90-metės

Sutalpinti darbus, kurių kiek­vieno autoriaus čia pakabinta po du (tik reta kurio – po vieną) – nebuvo paprasta užduotis. Iš pirmo žvilgsnio – viskas labai sugrūsta, bet kai po kelių dienų pažvelgiau į nuotrauką: visai įdomu. Kaip ir patys darbai: regis, vėl pirmu žvilgsniu, – visai nieko ypatingo. Bet pakalbi su autoriais, pažiūri atidžiau, ir vos ne kiekviename randi ką nors, kas sujaudina, nustebina, sužavi… Kaip sujaudina ir parodos autorių amžiaus kontrastai: štai jauniausiai narei – tik 15, o vyriausiai – jau 90.

Ta jauniausioji – Laura Steponavičiūtė, dabar pradėjusi lankyti Šviesiąją gimnaziją. Bet mergina jau žinoma netgi Lietuvoje: apie ją jau rašė, ji jau eksponavo savo darbų, yra laimėjusi ,,Sidabro vainikėlį“. Tai unikali jaunoji menininkė, pinanti juostas. Laura sako, kad to niekas nebando imtis nei jos klasėje, nei iš draugų. Tačiau balta varna nesijaučianti. Pinti juostas paskatino mama Loreta Steponavičienė, kurios darbas – šalia dukros kūrinio. Laurą, kaip ji pati sakė, motyvuoja jos laimėjimai, bet ypač mama.

Vyriausia parodos autorė – Mikalina Vyšniauskienė, birželį sulaukusi 90-ojo gimtadienio. Dabar gavusi iš Kėdainių krašo dailės draugijos padėkos raštą ir sveikinimų. Išleidusi netgi dvi eilėraščių knygas. Ir visąlaik tapiusi. Jos darbų, pasakojo, yra ir Švedijoj, ir Čikagoj, kur gyvena anūkas, ir Čekijoj. Draugijos padėką gavo ir Vytautas Kaupys, kuriam sukako 70 metų.

Kai esi tik savo paveiksle

Asmiralda Maksimec parodose dalyvauja tik nuo 2017 metų, nors jau ne jauniklė. „Iš pradžių pradėjau kopijuoti nuotraukas, kad pakartočiau, paskui pradėjau bandyti nuotaiką perduoti darbuose“, – pasakojo dailininkė. Labiausiai prie širdies jai, sakė, jūra ir saulėlydis. Ji mačiusi daugybę nufotografuotų saulėlydžių Kėdainiuose, kai dangus raudonai geltonas. Kai suabejojau, ar įmanoma perteikti patį saulėlydį tapyboje, pasakė, kad panašų nupiešti įmanoma, bet tik panašų, o tikrojo saulėlydžio atkartoti – ne.

Liucijos Saveikienės manymu, jiems labai naudinga dalyvauti tokioje parodoje, tai paskatina kurti. Nijolė Railaitė kalbėjo, kad piešimas teikia ir malonumą, ir tai puikus užsiėmimas. Tada negalvoji, ar esi senas, ar aplink siaučia „korona“. Pasak jos žodžių, „būni tik tame paveiksle“.

Iš pradžių susipažino su miesto objektais

Draugijos pirmininkė, šias pareigas einanti jau 11-tus metus, Albina Mackevičienė sakė, kad pasiruošimas šiai parodai prasidėjo dar birželį ekskursija po Kėdainių senamiestį. Ją labai įdomiai vedė Krašto muziejaus darbuotoja Audronė Pečiulytė. Dailininkai fotografavo įvairius objektus, kas jiems labiausiai patikę, vėliau nutapė, „įjungę“ savo vaizduotę ir išmonę. A. Mackevičienė sakė, kad šį kartą parodoje ne tik vaizduojamoji dailė, bet ir taikomoji dekoratyvinė. Yra ir medžio drožybos, ir tekstilės, ir vilnos vėlimo, ir kitų darbų. Meniškumo prasme, pasak A. Mackevičienės, ši paroda neišsiskiria, bet vis tiek kiekvienas autorius kažką savo pabandė. Pavyzdžiui, Laima Bytautienė ir Lina Gogolinskienė šiek tiek pakeitė savo stilių.

Parodoje iš 38-ių draugijos narių dalyvauja 30 autorių. Iš viso parodai jie pristatė 67 darbus, iš jų 40 tapybos ir 27 taikomosios dailės. Pagal laimėtą projektą už skirtas lėšas buvo galima nusipirkti drobės, dažų, vilnos ir kitų priemonių. Draugijos pirmininkė pasidžiaugė, kad draugijoje yra dvi mamos su savo dukromis: jau minėta Loreta Steponavičienė su dukra Laura ir Genovaitė Sorokienė su Audinga Murauskiene. Taigi kiekvienas parodai tarsi metė savo plunksnelę – savo spalvą, įkvėpimą, požiūrį, idėją ir formą.