Verslas konkuruoja su socialinėmis išmokomis ir šią kovą pralaimi. Apie tai jau ne vienus metus kalba darbuotojų nerandantys darbdaviai. Ir įvardija priežastį: kai kuriems žmonėms gauti išmokas ir lengvatas yra geriau nei dirbti.

Personalo atrankų specialistai sako, kad tokios sudėtingos situacijos darbo rinkoje nebuvo jau seniai: laisvų darbo vietų – itin daug. Kaip ir bedarbių.

Į problemą sureagavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimui ir Vyriausybei teikdama įstatymo pataisas. Siūloma asmeniui bedarbio statusą naikinti, jeigu jis be svarbių priežasčių du kartus per šešis mėnesius atsisako siūlomo tinkamo darbo, du kartus per šešis mėnesius pažeidžia atsiskaitymo už savarankiškos darbo paieškos tvarką.

Užimtumo tarnyba bedarbio statusą iš karto panaikintų ir tuo atveju, jeigu gautų informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir nelegalų darbą. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat siūlo atskirti pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis, aiškiai apibrėžiant, kokiais atvejais žmogui suteikiamas ir panaikinamas bedarbio statusas. Nedirbantiems, darbo rinkai nepasirengusiems šalies gyventojams būtų teikiamos jų poreikius atliepiančios individualios kompleksinės paslaugos, kurios padėtų jiems sugrįžti į darbo rinką.

Pastebima tendencija, jog dėl darbo dažniau kreipiasi moterys, o vyrai – pasyviau. (Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.)

M. Petrulis: kam dirbti, jei yra išmokos ir lengvatos?

Šioms siūlomoms įstatymo pataisoms dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas, o kiek ministerijos siūlomi instrumentai bus veiksmingi ir keis situaciją – parodys laikas.

Tai, jog verslas konkuruoja su socialinėmis išmokomis ir šią kovą pralaimi, ne kartą yra pajutęs Kėdainiuose esančio viešbučio-restorano „Grėjaus namas“ vadovas Mantas Petrulis. Į klausimą, ar sudėtinga rasti darbuotojų, M. Petrulis atsako vienu žodžiu: „Be kalbų.“

Pasak verslininko, tie žmonės, kurie ateina iš Užimtumo tarnybos, labai dažnai nė nenori dirbti, o susitikimas su galimu darbdaviu tebūna tik formalumas. Dėl parašo.

Priežasčių, kodėl žmonės nesirenka iš siūlomų darbo vietų ar darbo neieško savarankiškai, yra ne viena.

„Visaip būna. Bet dabar žmonės yra įsigudrinę ir jau nebesako, kad nenori dirbti. Dabar sako, kad jiems skauda nugarą. Tuo tarpu anksčiau ne kartą ir buvome pažymėję, kad žmogus darbo paprasčiausiai atsisako. Pamenu, kai ieškojome kambarinės, indų plovėjo, buvo atvejų, kai Užimtumo tarnyboje registruotas žmogus į darbo pokalbį iš viso neatėjo.

Kalbant iš esmės, galima pasakyti, kad nuostata yra tokia: kam man dirbti, jei su visomis lengvatomis aš gaunu daug daugiau, nei jūs galite pasiūlyti?

Tarkim, jei žmogus gauna socialines išmokas, kitas lengvatas – dirbti jis nenori. O jei dar sezono metu uždarbiauja pas ūkininkus – tiek, kiek užsidirbo, jam pakanka.

Žinoma, visada galima sakyti, kad žmonės dirbtų, jei darbdavys mokėtų didesnį atlyginimą. Tačiau mes negalime mokėti po 1000 eurų – neišgyventume.

Nuo kitų metų kyla minimalus darbo užmokestis ir mūsų įmonei tai stipriai pasijus. Kylant minimaliam atlyginimui automatiškai jis kyla ir visiems kitiems. Taip yra ne mums vieniems, o dabartinė situacija taip pat neleidžia nieko planuoti į priekį – nežinai, kas bus, ar vėl neuždarys verslų. Jei neuždarys, o tik apribos galimybes dirbti, pavyzdžiui, neleidžiant organizuoti renginių ar konferencijų, tuomet bus dar blogiau. Bet, tikėkimės, susirgimų mažės, žmonės galės laisviau judėti ir visiems nuo to bus geriau“, – kalbėjo verslininkas.

M. Petrulis svarsto, kad dėl tokios situacijos kaltas ir vadinamasis „šešėlis“, mat dalis žmonių uždarbiauja nelegaliai: „Kartais pats galvoju ir nesuprantu, iš kur nedirbantys žmonės turi tiek daug pajamų? Aš irgi taip norėčiau.“

Iššūkis – rasti 50 papildomų darbuotojų

Bendrovės „Agro šiltnamiai“ vadovas Paulius Andrejavas sako, kad kol kas kalbėti apie ministerijos siūlomas naujoves anksti – reikėtų sulaukti ne tik įsigaliosiančių įstatymo pataisų, tačiau ir pamatyti, kaip jos veiks realybėje.

„Faktas yra tas, kad darbuotojai piktnaudžiauja, ypač per pandemiją, ir tai jaučiasi. Dirbti noro nėra, o surasti naujų darbuotojų – gana sudėtinga. Kaita mūsų įmonėje nėra didelė, per metus tik vienas–kitas, o kolektyvas – apie 50 darbuotojų. Žmonės dirba stabiliai, tačiau mes šiuo metu planuojame plėtrą ir kitais metais mums papildomai reikės apie 50 darbuotojų. Bus iššūkis juos atrasti“, – sakė P. Andrejavas.

„Planuojame plėtrą ir kitais metais mums papildomai reikės apie 50 darbuotojų. Bus iššūkis juos atrasti“, – sakė P. Andrejavas.

Įmonė darbuotojų ieško iš anksto, sudarinėja sąrašus. Pasak pašnekovo, pastebima tendencija, jog dėl darbo dažniau kreipiasi moterys, o vyrai – pasyviau. P. Andrejavas pastebi dar vieną Kėdainių išskirtinumą – verslų ir įmonių, tarp jų ir didelių, čia yra išties nemažai. Todėl pasirinkimas ieškančiam darbo – didelis.

Verslininkas sako pastebėjęs, kad iš Užimtumo tarnybos ateina mažiau žmonių, kuriems reikia tik „užsidėti pliusą“.

„Prieš kokius penkerius–šešerius metus tokių žmonių buvo tikrai daugiau. Griežtai į tokius žmones žiūri ir pati Užimtumo tarnyba“, – sakė P. Andrejavas.

Įmonės vadovas įvardijo dar vieną priežastį, kodėl žmonės nenori legalaus darbo: „Kai kurie turi skolų ir dirba nelegaliai. Kartais mums sako: manęs oficialiai nedarbinkit, nes turiu skolų antstoliams. Bet pas mus viskas yra oficialiai, žmogus įdarbinamas. Kiti, kurie nenori dirbti, gal gauna socialines ar kitas išmokas? Sunku pasakyti.“

Užimtumo tarnyba turi dirbti su tais žmonėmis, kurie ieško darbo

Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė sako, kad Užimtumo tarnyba nėra saugumo uostas: „Siūlome darbus, ir jei žmonės atsisako tinkamo darbo, kokio jie pageidauja, – jie yra išregistruojami iš Užimtumo tarnybos. Ši nuostata tikrai yra taikoma, tik negalėjo būti taikoma per karantiną.“

Tačiau, sako I. Petraitienė, ministerijos siūlomos įstatymo pataisos, sprendimai galbūt padės „išsigryninti“ žmones – tuos, kurie tikrai nori dirbti, ir tuos, kurie nenori darbo rinkos paslaugų.

„Dėl to matau labai didelį pliusą, nes Užimtumo tarnyba turi dirbti su tais žmonėmis, kurie ieško darbo, o ne būti įstaiga, kuri teikia socialines paslaugas. „Išsigryninti“ žmones, dirbti su aktyviais žmonėmis, kurie nori darbo, ir jiems padėti – čia būtų didžiausias privalumas.

Nenorinčių ar negalinčių dirbti užimtumo problemos turėtų būti sprendžiamos kitame lygmenyje, turėtų būti ilgalaikių, nuoseklių priemonių, kurios integruotų žmogų į darbo rinką ir jis nebūtų paliktas užribyje“, – kalbėjo pašnekovė.

I. Petraitienė tikisi, kad po teisės aktų pakeitimų vyks tarpinstitucinis bendradarbiavimas tiek su savivalda, tiek su seniūnijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis, kitomis organizacijomis.

Priežastis – ir galimybių pasas

Naujoji realybė, kurią padiktavo pandemija, taip pat tampa priežastimi nedirbti. Pasak I. Petraitienės, kartais žmonės darbo atsisako dėl to, jog neturi galimybių paso, neketina skiepytis ir testuotis: „Aišku, tai nėra pateisinama priežastis atsisakyti darbo, jei esi neskiepytas ar nesitestuoji. Bet žmonės tai įvardija.“

Tuo tarpu priežasčių, kodėl žmonės nesirenka iš siūlomų darbo vietų ar darbo neieško savarankiškai, yra ne viena.

„Vienų netenkina darbo užmokestis, kiti neturi motyvacijos dirbti ir jiems reikia tik sveikatos draudimo, socialinių išmokų, kompensacijų, o norint jas gauti reikalinga registracija Užimtumo tarnyboje. Įvairios priežastys. Problema yra ir nelegalus darbas, „šešėlis“, dar teisiniai reikalai, įsipareigojimai antstoliams. Kai kurie žmonės nėra suinteresuoti dirbti legaliai“, – kalbėjo pašnekovė.

Nedarbas Kėdainių rajone yra 11,4 proc.(„Kėdainių mugės“ nuotr.)

Kaip priežastis nedirbti minimos sveikatos problemos, gyvenimas kaimiškose seniūnijose: „O laisvos darbo vietos mieste, greta miesto. Bet darbdaviai tikrai lanksčiai žiūri ir siūlo pavėžėjimo paslaugą.“

Lapkričio 1-osios duomenimis, Kėdainių rajone yra registruoti 3047 bedarbiai, siūlomų laisvų darbo vietų mėnesio pabaigoje buvo 324. Nedarbas Kėdainių rajone yra 11,4 proc. (Lietuvoje – 10,9 proc., Kauno apskrityje – 11,5 proc.).

Neturi noro ieškoti, nes dirba „šešėlyje“ 

Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nors Užimtumo tarnyboje registruojasi apie 80 proc. netekusiųjų darbo, tik apie 20 proc. darbdavių ieško darbuotojų naudodamiesi tarnybos paslaugomis, o Užimtumo tarnybos specialistui paprastai tenka aptarnauti apie 700 registruotų bedarbių. Dėl šių priežasčių registruoti bedarbiai turi mažiau galimybių greitai susirasti darbą, o kiti tiesiog neturi noro ieškoti, nes dirba „šešėlyje“. 

„Jei žmogui reikalinga pagalba, pavyzdžiui, priklausomybių gydymo ar skolų susitvarkymo paslaugos, savivaldybės, tarnybos ir institucijos suteiks reikiamas paslaugas, kad žmogus sugrįžtų į darbo rinką ir įsitvirtintų joje, tačiau darbo „šešėlyje“ netoleruosime. Kartu su savivaldybėmis dėsime pastangas, kad identifikuotume registruotus bedarbius, kurie iš tikrųjų dirba „šešėlyje“, ir sieksime užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui“, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kartais žmonės darbo atsisako dėl to, jog neturi galimybių paso, neketina skiepytis ir testuotis.

Dalis žmonių nedirba, nes turi skolų, priklausomybių, rūpinasi vaikais ar tėvais, neturi kaip atvykti į darbo vietą ar jau dirba nelegaliai. Kiti stokoja motyvacijos ir aktyvumo ieškant darbo ar naujų karjeros galimybių, dalis prioritetą teikia laikinai nedirbti dėl asmeninių ar kitokių įsipareigojimų. 

Bedarbio statusas bus suteikiamas tiems žmonėms, kurie yra pasirengę tiek savarankiškai, tiek naudodamiesi Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieškoti darbo ir įsidarbinti ar vykdyti savarankišką veiklą.

Identifikavus nedirbančius darbo rinkai nepasirengusius asmenis, Užimtumo tarnyba kartu su savivaldybių institucijomis ir įstaigomis turėtų teikti kompleksinę pagalbą sprendžiant šių gyventojų nedarbo problemas. Be to, šiems žmonėms būtų taikomos užimtumo didinimo programos.

Nedirbantis darbo rinkai nepasirengęs asmuo išlieka apdraustuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.


Lietuvoje 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, per 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus. Šiuo metu apie 9 proc. Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų. 


TINKAMAS DARBAS. KAIP JIS APIBRĖŽIAMAS?
Siūloma nustatyti, kad pirmus 6 mėnesius nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją, kompetenciją bei turimą darbo patirtį, asmens pageidavimus, sveikatos būklę ir pan.
Nuo 7 mėnesio tinkamas darbas yra toks, kuris nebūtinai atitinka asmens kvalifikaciją, kompetenciją, turimą darbo patirtį, bet atitinka sveikatos būklę ir nustatytas kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.


NE TIK PROFESINIS MOKYMAS, BET IR PAMEISTRYSTĖ
Siekiant padidinti užimtųjų asmenų mokymosi ir išlikimo darbo rinkoje galimybes, jiems bus organizuojamas ne tik profesinis mokymas, bet ir įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas. 
Bedarbių ir užimtųjų asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo įgyvendinimas numatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“.


NAUJA PARAMOS VERSLO KŪRIMO PRIEMONĖ – DARBO VIETA SAU
Siūloma taikyti naują paramos verslo kūrimui priemonę, kai darbo vietą sau arba sau ir Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui ar keliems jų galėtų steigti asmuo, kuriam parama darbo vietai steigti teikiama įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytas priemones. 
Parama verslo kūrimui būtų skiriama tuomet, kai, pavyzdžiui, numatoma vykdyti veiklą, kuri prisideda prie skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo bei žiedinės ekonomikos skatinimo.

Panašios naujienos