Lapkričio 29-ąją, sekmadienį prasideda Adventas, kuriuo įžengiame į Kalėdų laukimo metą. Šiemet, turbūt kaip niekada anksčiau, daugiausiai laiko praleisime namuose, todėl juose norisi šviesos ir spalvų, sustiprinančių tikėjimą – ir Kalėdomis su Jėzaus gimimu, ir COVID-19 pabaiga su vakcinos atsiradimu.

Kaip sulaukti gražiausių metų švenčių, kokia kūryba užsiimti ir kaip puošti, gražinti namus, kad šventės būtų prasmingos, jaukios ir šiltos, pasakoja Violeta Galinienė, „Namų dekoro oazės“ ir „Švenčių dekoro oazės“ įkūrėja ir savininkė.

Forma – apskritimas

– Sekmadienį prasideda Adventas, kurį šiemet dėl karantino tikrai praleisime namuose, kokį Advento vainiką siūlytumėte pasigaminti?

– Pirmiausia pradėkim nuo to, kad Advento vainikas turi būti apskritimo formos.

V. Galinienė, „Namų dekoro oazės“ ir „Švenčių dekoro oazės“ įkūrėja ir savininkė, floristikos meno mokėsi pas vilnietę dekoratorę-floristę R. Drasutę.

Apskritimas nuo senų laikų yra amžinybės ir vienybės ženklas, taip pat reiškiantis niekada negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Kaip ir žiedas, taip ir vainikas yra ištikimybės ženklas, Dievo ištikimybės pažadams ženklas.
Dėl šios reikšmės Advento vainikas turi išlaikyti savo apskritimo formą ir netapti kokia nors gėlių su keturiomis žvakėmis kompozicija. Nors pastaruoju metu užsakovai dažnai nori pailgos formos kompozicijos su keturiomis žvakėmis, kurią nori dėti ant palangės ar stalo. Tuomet patariu dėti ne 4, o 3 arba 5 žvakes.

– Kodėl pailgoje kompozicijoje negali būti keturios žvakės?

– Kad toks „vainikas“ nebūtų siejamas su Advento žvakėmis, nors, aišku, jeigu žmogus labai nori, tai gali būti ir toks skaičius žvakių, tačiau tai vadinkim kalėdine kompozicija, dekoracija.

Tinkamos medžiagos

– Iš kokių medžiagų reikėtų gaminti Advento vainiką?

– Advento vainikas paprastai gaminamas iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų. Tam tinka eglės, pušies, kadagio, tujų, kėnio šakos ir jų mišinys. Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą. Dėl to vainikas neturėtų būti molinis ar keraminis.

Tradiciniame Advento vainike turėtų būti keturios žvakės – trys violetinės ir viena rožinė.

Žalios šakos taip pat primena iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur jį žmonės sutiko su žaliuojančiomis šakomis rankose kaip Karalių ir Išganytoją. Tačiau pastaruoju metu populiariausios kėnio šakos, nes jų spygliai nekrenta, jie tiesiog sudžiūsta. Taigi toks vainikas ilgiau išlieka žalias, o lauke kabinant ant durų jis nesudžiūna.

– O koks turėtų būti vainiko pagrindas?

– Vainiko šiaudinį arba putplasčio karkasą galima nusipirkti didžiuosiuose prekybos centruose, prekiaujančiuose statybinėmis medžiagomis, apdailos, sodo ir buities prekėmis arba pasigaminti patiems iš šiaudų arba popieriaus (laikraščių).

V. Galinienės sukurtų Advento vainikų ir kalėdinių dekoracijų variacijos.

Popierių reikia stipriai suspausti ir formuoti norimo storio bei ilgio „dešrą“, ją apvynioti stipria virvele ir sujungti ratu.

Puošyba ir spalvos

– Kaip siūlytumėte jį puošti?

– Vainikas puošiamas raudonomis arba violetinėmis juostomis: raudona arba rožinė spalva yra Jėzaus, tapusio žmogumi, meilės simbolis; violetinė – atgailos ir pasiruošimo Jo atėjimui ženklas.

Advento vainikas turi būti apskritimo formos, o žvakės – dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė.

Advento vainiką patariama dekoruoti natūraliomis medžiagomis, kankorėžiais, kaštonais, džiovintomis apelsinų, citrinų riekelėmis, kitais džiovintais vaisiais, augalais, gėlėmis, cinamono lazdelėmis, anyžiais.
Pastaruoju metu Advento vainikas painiojamas su kalėdiniu ir dažnai užsakovai nori tradiciškai puošto aukso, sidabro, raudonomis detalėmis.

– Kokios spalvos žvakės turėtų būti Advento vainike?

– Keturios žvakės reiškia keturias Advento savaites. Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo, augančią šviesos pergalę prieš tamsą. Norint, kad ritualas išreikštų visą savo simbolinę reikšmę, geriau žvakes uždegti vakare, kai tamsu, arba pasistengti sukurti kuo tamsesnę aplinką.

Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir grįžimą pas Viešpatį, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui.

Pirmoji žvakė vadinama Pranašo arba Vilties žvake,
Antroji – Betliejaus arba visiems skirto išganymo žvake,
Trečioji – Piemenų arba džiaugsmo žvake,
Ketvirtoji – Angelų arba meilės žvake.

– Kaip suprantu, Advento vainikas yra per amžius nusistovėjusi tradicija, kuriai mada įtakos neturi?

– Advento vainikui mada neturėtų daryti įtakos, tačiau pastaruoju metu tikrai būna taip, kad dažnai šis vainikas gaminamas ir norint jį priderinti prie interjero spalvų, ir atsižvelgiant į vyraujančias tendencijas ar skonį. Todėl šiandien Advento vainiką su trimis violetinėmis ir viena rožine žvake pamatysime itin retai.

Namų dekoro specialistas turi nuolat mokytis – įsitikinusi V. Galinienė.

„Mažiau yra daugiau“

– Kaip reikėtų namus puošti šių metų Kalėdoms ir Naujiems metams?

– Interjero dizaineriai ir floristai, pristatydami 2020 metų kalėdines tendencijas, siūlo daug naujų medžiagų ir natūralių elementų. Akivaizdžiai atgyja posakis „mažiau yra daugiau“: siūlomi dekoro elementai atspindi paprastą, lengvą, elegantišką stilių.

Šį sezoną bus svarbūs natūralūs žalumynai, atnešantys dalelę gamtos į namus. Natūralios medienos detalės, žalios gamtos spalvos – tai tendencija, kuri tikriausiai niekada neišeis iš mados.

– Tad kokios spalvos madingos, ką rinktis?

– Niekam ne paslaptis, kad spalvos kelia nuotaiką, o ypač šaltuoju metų laiku ir per šventes suteikia šilumos ir energijos. Taigi, minimalistiniai dekoravimo siluetai tam tikra prasme bus kompensuojami drąsių ir gilių spalvų. Populiariausios šiemet – sodri vyšninė, tamsiai mėlyna, pilka, ruda ir klasikinė miško žalumos spalva. 

Išraiškingos spalvos derinamos su metalo elementais. Šis meniškas ir stilingas derinys – madingas kalėdinis pasirinkimas.

O ryškesnis rūdžių atspalvis su raudonos, oranžinės, rudos spalvos tonais taps netradiciniu, bet labai šiltu ir šventišku šių Kalėdų dekoro pasirinkimu.

Atsakas vartotojiškumui

– Ar visas dekoracijas, papuošimus galima pačiam pasigaminti namuose?

– Ko gero, taip. Tereikia trupučio fantazijos. „Pasidaryk pats“ filosofija karaliauja jau ne vienerius metus. Tai ir atsakas vartotojiškumui, ir būdas atsipalaiduoti, praleisti kokybiško laiko su šeima, ir kūrybiškumo įprasminimas. Juolab kad galimybių įvairius namų dekoravimo elementus pasigaminti pačiam kasdien tik daugėja. Parduotuvėse prekiaujama įvairiais ruošiniais vainikams, žaisliukams, dirbtinėms eglutėms – tereikia juos papuošti namuose turimais audinių, karoliukų ar kitų medžiagų fragmentais.

Gaminant pačiam kalėdines dekoracijas, rezultatai visuomet bus nepakartojami, įkvepiantys, o dažnai ir netikėti gerąja prasme.

Dažnai Advento vainikas painiojamas su kalėdiniu, todėl užsakovai nori puošto aukso, sidabro ar raudonomis detalėmis.

„Pasidaryk pats“ menas daugiausiai susijęs su natūraliomis medžiagomis: kankorėžiais, šviežiomis žaliomis eglės ar pušies šakelėmis, samanomis.
Taigi niekada nebūna per anksti pradėti rinkti natūralių gamtos grožybių kalėdinėms namų dekoracijoms: kankorėžių, įdomių šakų, uogų, akmenėlių.

Be to, reikia nepamiršti, kad mažiau yra daugiau. Svarbiausia ne kiekis, o paprastumas ir nuoširdumas, gaminant dekoracijas.

– Kaip galima atnaujinti senas dekoracijas, eglutės žaisliukus?

– Jau antri metai labai madingi įvairūs veliūriniai, aksominiai eglutės žaisliukai. Galima prekybos centruose nusipirkti putplasčio bumbulų arba tiesiog atnaujinti nusibodusius senus žaisliukus. Galima rinktis įvyniojimą į medžiagą, puošimą kaspinėliais, dekoravimą apklijuojant siūlais, sagomis, senų nenaudojamų papuošalų detalėmis, perdažant ar tiesiog šiek tiek padailinant nagų laku. Žinau, kad žmonių fantazija beribė, o ypač dabar, karantino metu (šypsosi).

Šventėse V. Galinienei (kairėje) dažnai tenka dirbti kartu su „Naminio pyrago“ įkūrėja Indre Samukėniene (centre) ir „Stalo studijos“ vadove Daiva Bubliene. (Asmeninio V. Galinienės archyvo nuotraukos)

Idėja iš TV

– Kaip gimė idėja kurti dekoracijas namams, puokštes?

– Savo veiklą pradėjau lygiai prieš porą metų. Pamenu, prieš Kalėdas per televiziją išvydau, kaip dalis žinomų ir mažiau žinomų žmonių daro, kurias įvairias kalėdines dekoracijas. Man atrodė, kad dauguma jų nelabai skoningos, tada ir pagalvojau, kodėl man nepabandžius, juk galėčiau ir aš tą daryti? (šypsosi).

– Kodėl turite dvi oazes skirtingais pavadinimais?

– Iš pradžių savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą pavadinau „Namų ir švenčių dekoro oazė“, vėliau, kai ėmė plaukti daugiau užsakymų dekoruoti šventes, nusprendžiau atskirti srautus – vienur namų interjero puošybos elementai, kitur – švenčių. Taip atsirado „Namų dekoro oazė“ ir „Švenčių dekoro oazė“.

– Ar abiejose darbuojatės viena?

– Taip, paprastai dirbu viena, tačiau, jei gaunu užsakymą, dekoruoti didesnę šventę į talką kviečiuosi dukrą Viktoriją Belašovienę ir marčią Dovilę Galinienę. Be jų pagalbos taip greitai, kaip reikia, neapsisukčiau (šypsosi).

– Gal atidarysite ir savo interjero dekoro ar gėlių parduotuvę?

– Kol kas parduotuvės nėra, mano dirbtuvėlė veikia namų rūsyje (šypsosi). Apie parduotuvės atidarymą svarstau, tačiau šioje srityje Kėdainiuose konkurencija yra gana didelė, todėl reikia labai gerai paskaičiuoti, ar verta to imtis. Be to, mažmeninei prekybai svarbiausia parinkti gerą, pirkėjams lengvai prieinamą, patrauklią vieta, o tokių Kėdainiuose nėra daug ir nuomos kainos labai aukštos.

Rūbų modeliuotoja

– Ilgą laiką Kėdainių profesinio rengimo centre dirbote ekonomikos mokytoja, po to darbą palikote, pasukote į nuosavą verslą, susijusį su namų ir švenčių gražinimu. Tam reikia turėti menininko gyslelę, juk reikia derinti spalvas, medžiagas, faktūras?

– Turiu tą gyslelę (juokiasi). Vaikystėje baigiau dailės mokyklą. Vėliau įstojau į tuometinį Stepo Žuko dailės technikumą Kaune, kur baigiau rūbų modeliavimo specialybę. Tada Kėdainių buitiniame kombinate dirbau rūbų modeliuotoja, bet gimęs sūnus planus pakoregavo taip, kad po dekreto tapau Stasinės aštuonmetės mokyklos dailės mokytoja. Gimus dukrai vėl keičiau darbovietę (šypsosi). Po vaiko auginimo atostogų įsidarbinau Lančiūnavos žemės ūkio profesinėje mokykloje siuvimo mokytoja. Čia dirbdama baigiau Kauno technologijos universitetą, gavau ekonomikos bakalauro diplomą ir tapau ekonomikos, prekybos mokytoja. Šį darbą dirbau 19 metų.

Vainikas-„transformeris“, kuris gali būti ir adventinis, ir kalėdinis.

Po to porą metų vyrui padėjau ūkyje, tačiau man trūko kūrybiškos veiklos, tai ją pati ir susikūriau (šypsosi). Dabar esu laiminga, nes darau tai, kas man labai patinka ir leidžia vis mokytis, tobulėti.

Tiesą sakant, dirbant sau, neskaičiuoji valandų, atsakomybė prieš klientą yra didžiulė, viską norisi padaryti maksimaliai gerai. Taigi, streso – per akis, bet kai klien­tas lieka patenkintas, būna labai smagu.

– Kur mokėtės floristikos, namų puošybos?

– Kai sumaniau imtis to, ką dabar darau, pradėjau ieškoti mokymų ir floristikos prekių parduotuvių. Prieš dvejus metus radau tik porą viešai skelbiamų floristikos kursų, tačiau atsiliepė floristė Inesa Barkovska, Vilniuje turinti keletą gėlių salonų. Mokiausi pas ją.

Taip pat socialiniuose tinkluose susipažinau su žinomu floristu Marijum Gvildžiu, kurio mokymuose dalyvavau penkis kartus. Dar vėliau mokiausi vestuvių dekoravimo paslapčių pas nuostabiausią vestuvių dekoratorę Robertą Drasutę.

Žodžiu, dirbu tokį darbą, kuriame niekada negali sustoti, visą laiką turi judėti pirmyn, semtis žinių, mokytis, domėtis naujovėmis ir tendencijomis, nes ir klientai nori vis kažko naujesnio, įdomesnio, originalesnio.