Jėgainių parko pristatyme – netikėti ginklai

Jau kuris laikas Tiskūnų kaimo (Vilainių sen.) bendruomenė bando įtikinti bendrovės „Kėdainių vėjas“ atstovus, kad tiskūniečiai nepageidauja vėjų jėgainių parko kaimynystės. 

Vėjo jėgainių pristatyme buvo parodyta skaidrė, kurioje kalbama ne apie jėgaines, bet apie kitus galimus Kėdainių taršos šaltinius.

„Mes ne iš principo prieš atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau prieštaraujame prieš pasirinktą jėgainei vietą – Tiskūnų kaimo apylinkes. Visi kalba, kad Kėdainiai apsupti pramonės – prie Josvainių turime kiaulių kompleksą, „Konservų fabriką“, „Krekenavos mėsą“, toliau miestą juosia valymo įrenginiai ir Pramonės parkas, kuriame stovi gamyklos. Tik šiaurinė pusė likusi natūrali su Nevėžio pakrantės grožiu ir ties Tiskūnais, ir ties Šeteniais, ir ties Šventybrasčiu. Neatsitiktinai šias vietas pamėgo gamtoje pailsėti norintys kraštiečiai. Kam reikia pramoninį jėgainių parką grūsti į vieną likusią laisvą vietą aplink miestą? Mes jau seniau sakėme, kad tos jėgainės gali atsirasti Pramonės rajone. Ten nėra nei gyvenamųjų namų, nei kitų trukdžių“, – susitikime su 20 vėjo jėgainių Tiskūnų apylinkėse planuojančios statyti bendrovės „Kėdainių vėjas“ direktoriumi Sauliumi Velička sakė tiskūniškė Lina Naujavičienė. Jai pritarė ir daugiau bendraminčių.

Pristatymuose daug painiavos
Tiskūniškiai nepasitiki jėgainių statytojais, nes jie nepateikia atsakymų į kaimo bendruomenę dominančius klausimus. Be to, parengti jėgainių parko pristatymai iki šiol nebuvo informatyvūs ir tikslūs. Net ir paskutiniajame susitikime su bendruomene S. Velička iš pradžių kalbėjo apie planuojamas statyti 20 jėgainių, vėliau pasakė, kad jų greičiausiai sumažės iki septyniolikos.
Vėjo jėgainių statybų pradžiai Tiskūnų apylinkėse žalia šviesa buvo įjungta dar 2010 metais, kai rajono Taryba davė leidimą pradėti ruošti projektą. Tada statytojai suskubo išsinuomoti žemę, ant kurios turėtų iškilti jėgainių bokštai, ir gauti greta esančių žemių savininkų sutikimus, kad jie neprieštarauja tokių statinių atsiradimui. Vieni savininkai daug nesigilinę pasirašė prašomus dokumentus, kiti – ne. Pasak S. Veličkos, bendrovė „Kėdainių vėjas“ turi išsinuomojusi visus reikiamus 20 sklypų jėgainių bokštams. Nuomos sutartys registruotos Registrų centre. Turėdami išnuomotą žemę, statytojai pradėjo visus reikalingus derinimus ir dokumentų rengimus. Šiuo metu yra rengiamas specialusis planas ir toliau vyksta jo derinimas su visomis suinteresuotomis institucijomis. Kol kas spragų dokumentuose rado Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių filialo vadovė Ona Šulcienė. Jos teigimu, pateiktuose dokumentuose vis trūksta tikslumo, o ir dabar ji nežino, kaip vertinti projektą, nes viešai nuskambėjo pasakymas, kad parkas lyg ir mažėja trimis bokštais.
„Kai statytojai parengs specialųjį planą, jį labai kruopščiai tikrins teritorijų planavimo specialistai ir pateiks išvadas, ar jis parengtas nepažeidžiant jokių teisės aktų. O galutinį sprendimą dėl leidimo statyti jėgaines tars rajono Taryba“, – sakė rajono savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Dalius Ramonas.

Tiskūniečiai džiaugėsi sužinoję, kad į susitikimą pagaliau atvyks bendrovės „Kėdainių vėjas“ direktorius S. Velička, tačiau jis aiškumo dėl jėgainių projekto neįnešė.

Nepasitiki statytojais
Gyventojus neramina statytojų nenoras atvirai bendrauti su kaimo žmonėmis. Tiskūniškiai perskaitė daugybę literatūros apie jėgaines ir sužinojo, kad kitose šalyse yra didinami sanitarinių zonų atstumai, kad yra įvairių diskusijų dėl jėgainių poveikio gyviems organizmams. „Apie jėgaines dar daug kas nežinoma. Mes nenorime būti tie, kurie gyvena šalia jėgainių ir pradeda skųstis sutrikusia sveikata. Juk savaime suprantama, kad pastačius jėgaines jų tikrai niekas nenugriaus. Jei iškils problemų ateityje, bus sakoma – kur jūs buvote seniau. O dabar juk mes netylime. Labai jau keista mūsų šalyje teisinė sistema – didžioji dalis kaimo priešinasi jėgainių kaimynystei, tačiau žmonių nuomonė niekam neįdomi“, – sakė L. Naujavičienė.
Tiskūniškiams paskutinysis susitikimas su pirmąkart juos aplankiusiu bendrovės „Kėdainių vėjas“ direktoriumi S. Velička paliko itin slogų įspūdį. Direktorius ne tik neatsakė į pateiktus konkrečius klausimus, bet ir miglotai kalbėjo apie lėšas, kuriomis bus statomas jėgainių parkas. „Mes bandysime tartis su bankais ir gauti paskolas. Dar yra privačių lėšų“, – panašiai tokiomis frazėmis atsakinėjo S. Velička. Užsiminus, kad bendrovė „Kėdainių vėjas“ sužlugdė Apytalaukio dvaro renovacijos projektą, S. Velička atsakė, kad jis apie tai neturi jokios informacijos, nes dirba labai neseniai.

Jėgainės saugios, teršia kiti
O didžiausias pasipiktinimas tarp tiskūniečių kilo, kai bandydamas apginti jėgainių reputaciją S. Velička parodė skaidrę, kurioje su nuotraukomis pristatomos dvi Kėdainių Pramonės rajone esančios bendrovės ir paklausta, kodėl nutylima apie šių objektų žalą aplinkai bei visuomenės sveikatai? Žmonėms tai pasirodė tiesiog šmeižtas ir labai negarbingas žaidimas. „Tokių ginklų šioje kovoje tikrai nesitikėjome. Kažkaip labai neskaniai viskas kvepia, jei jau reikia pradėti žvilgsnius kreipti į kitus verslininkus. Ar galima mėtytis kaltinimais, kad kiti dirba neatsakingai?“ – vienas per kitą klausė Tiskūnų aktyvistai, bet jų klausimai liko be atsakymų.
Kėdainių krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas sužinojęs, kad jų bendrovę bandoma parodyti kaip vieną iš kelių, teršiančių Kėdainių aplinką, tik apgailestavo: „Tenka tik apgailestauti dėl kolegų verslininkų neatsakingumo, perteikiant visuomenei savo norimo įgyvendinti projekto vertę per klaidinančius faktus.
Nuotraukoje užfiksuotas įvykis per 4 krematoriumo veiklos metus buvo vienintelis ir net nesusijęs su pačia krematoriumo veikla: dėl Kėdainiuose įvykusio trumpo elektros sutrikimo įsijungė įrangos apsaugos sistema, kuri, pagal aplinkosauginius ir technologinius reikalavimus, turi suveikti, kad būtų apsaugota įranga ir atitinkamai aplinka.

Informacijos apie jėgaines drauge su tiskūniškiais klausėsi ir rajono Tarybos nariai, ir atsakingi savivaldybės administracijos darbuotojai.

Kaip ne kartą esame skelbę, Kėdainių krematoriume sumontuota pažangiausia Europoje vokiečių kompanijos IFZW įranga ne tik gerai išvalo kenksmingas medžiagas iš deginimo procese atsirandančių dūmų, bet sudegina ir kvapus. Be to, kad aplinkos tarša neviršytų ES ir Lietuvos reikalavimų, prižiūri tiek nepriklausomi Lietuvos aplinkos apsaugos specialistai, tiek ir krematoriumo įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas stebimas 24 valandas, fiksuojami įrengimų parodymai.“

Gyventojai nuomonės nekeičia
Susitikime su jėgainių statytojais Tiskūnų gyventojai bendros kalbos nerado. Jų neįtikino nei kalbos apie pigią bei švarią energiją, nei galimi paramos pažadai, nei siūlymas aplankyti jau veikiančius jėgainių parkus. „Visos tos kalbos labai paviršutiniškos. Mes savo nuomonės nekeičiame – jėgainių kaimynystės mums nereikia“, – įsitikinę tiskūniškiai.