Gyvename sudėtingame pasaulyje, kuriame kartais nelengva tiksliai identifikuoti, kas yra kas. Kalbu ne apie virusus, kurių atžvilgiu kaip tik viskas kur kas paprasčiau – čia mes, o anie – ten. Žmogiškas gyvenimas komplikuotesnis, diagnozuoti kokią socia­linę ligą, tokią kaip korupcija ar nepotizmas, nėra paprasta, o įrodyti, kad nemažai bėdų kyla būtent dėl šios infekcijos – dar sunkiau.

Jau girdžiu, kaip ne vienerius metus styguotas choras švokščia: „mus čia su virusais sulygino“, „išvadino infekcijos nešiotojais“, „ligoniais apšaukė“. Ir tuomet komentaras veja komentarą, išsirikiavusį tarsi pagal komandą.
Nesąmonė! Jei į ką ir norėjau atkreipti dėmesį, tai į liguistą komentatorių fantaziją. Na, dar į stebėtinai darnų choristų, iš visų pašalių subėgančių paamsėti, susistygavimą. O tas sustygavimas viešojo intereso atžvilgiu – išties rimta problema.

Jei po Seimo rinkimų valdžią Vilniuje dar iš esmės įmanoma pakeisti – kitas Seimas, nauja valdančioji dauguma, kita Vyriausybė, – tai regionuose situacija nėra tokia vienareikšmė. Yra rajonų, kur metų metus styguojasi tinklas veikėjų, darančių įtaką, priiminėjančių sau naudingus sprendimus ir valdžios kaita sostinėje šiam procesui daro tik netiesioginę įtaką.

Taip, kartais nepavyksta prastumti savo globotinio į svarbias pozicijas, pavyzdžiui, į parlamentą, tačiau įtakos tinklui šitai – ne pasaulio pabaiga, o tik resursų ir instrumentų klausimas. Buvo vienas svertas, atsiras kitas ar trečias – problemas juk reikia spręsti, vadinasi, rasis, kas sprendžia.
Antra vertus, nors tinklas turi savybę konservuotis, fiksuotis ties tam tikromis personomis, administracinės ar finansinės įtakos taškais, pastebima ir kita, atsinaujinimo tendencija. Naujus veikėjus tinklas styguoja per karjeros liftus, verslo partnerystę, visokias draugystes, vedybas ar susigiminiavimus.

Visa tai, ką čia trumpai išdėsčiau – jokia ne Amerika, apie regioninius įtakos tinklus, jų formavimosi sąlygas ir veikimo dinamiką prirašyta kalnai literatūros.

Kalnai prirašyta, o tinklai styguojasi ir veikia.

Tiesa, liberalios demokratijos sąlygomis, kai pirmajame plane – ne užkulisiniai susitarimai “pagal nutylėjimą”, o skaidrumas ir deklaruoti interesai, tas veikimas tampa gerokai apsunkintas. Tačiau tam reikia, kad lapės su dengiamąja uniforma ir kaukėmis nešeimininkautų vištidėje, kad visuomenė neprarastų budrumo. Visuomenės nariams neturi kilti jokių abejonių dėl vieno ar kito sprendimo, daromo vardan bendrojo gėrio.

Demokratiškai išrinkti savivaldybės tarybos nariai privalo būti įsitikinę, kad viskas vyksta ne tik pagal įstatymą, bet ir nepažeidžiant tarnybinės etikos standartų – sąžiningumo, nešališkumo, skaidrumo, konfidencialumo.
O kaip dabar? Ar galima ranką padėjus ant širdies nuoširdžiai pasakyti, kad viskas Kėdainių krašte krištoliškai tyra ir skaidru? Manau, kad abejonėms pagrindo tikrai yra.

Dabar jau buvusio Seimo nario, deklaravusio visapusišką politinę nepriklausomybę, žmona, savivaldybės tarybos narė, paskui dar buvusi to buvusio seimūno padėjėja, kartu dar ir buvusi merė, savivaldybės tarybos narė, paskui dar jos žentas – vicemeras, jos dukra, dirbanti organizacijoje, kurios atžvilgiu priiminėjami sprendimai… Ir čia tik dalis to virusinio įtakos tinklo, kuris formavosi ne vieną kadenciją ir styguoja reikalus iki šiolei.

Įrodyti, kad priiminėjant sprendimus yra interesų konfliktas, kad turime viešųjų ir privačiųjų interesų nesuderinamumą, kartais nėra paprasta, ypač kai slapstomasi už formalių procedūrų. Pozicija transliuojama, įtaka daroma, tačiau galutiniame etape nusišalinama, nebalsuojama – ir viskas, tarsi, gerai. Tuomet Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) tenka tikrai nelengvas uždavinys – visas aplinkybes įvertinti ir pasverti.

Kartais nepavyksta įrodyti visiškai akivaizdaus ir tiesioginio interesų konflikto, nors visos prielaidos tokiam konfliktui yra. Tuomet belieka pasidžiaugti, kad nors nėra aiškiai identifikuotos nepotizmo ir galimos korupcijos apraiškos, savalaikis paviešinimas davė prevencinę naudą.

Dabar, po VTEK sprendimo, įtakos tinklui bus kur kas sunkiau styguoti sau naudingus sprendimus. Būtent taip, reflektuojant vykstančius procesus, nubrėžiant „raudonąsias linijas“, iškeliant nepotizmo atvejus, fiksuojant galimas viešų ir privačių interesų kolizijas, parodant skaidrumo požiūriu rizikingas aplinkybes, ginamas viešasis interesas – visuomenei, visiems valstybės piliečiams svarbi vertybė.