Kėdainiuose dvi hemodializės paslaugas teikiančios įmonės dėl patalpų Kėdainių ligoninėje aiškinasi teismuose, o tuo tarpu sunkūs ligoniai priversti keltis ketvirtą ryto ir šiai gyvybiškai svarbiai procedūrai vykti į kitus mies­tus. Nors pernai metų pabaigoje savivaldybės atstovai teigė, kad situacija išsispręs per porą savaičių, tačiau ji tęsiasi jau antras mėnuo.

Ilgą laiką Kėdainių ligoninėje šias paslaugas teikė bendrovė „Diaverum klinikos“, o pernai patalpų nuomos konkursą laimėjo kita įmonė – „Nefrosana“. Abi įmonės dabar tiesos ieško teismuose, tačiau kenčia – ligoniai.

Į teismą, ginčydama konkurso rezultatus, kreipėsi „Diaverum klinikos“. Bendrovė savo pranešime teigia turinti pagrindo manyti, kad rezultatai buvo neteisėti, konkurentų pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygose keliamų reikalavimų, todėl paraiška turėjo būti atmesta.

Ateikit iš ryto ir pažiūrėkite, kaip žmogus vos ne vos iššliaužia iš namų ir maknoja į autobusiuką. Mes čia pat, pašonėje, turime Kėdainių ligoninę, tačiau gauti čia paslaugų negalime.

„Diaverum klinikos“ pernai metų pabaigoje taip pat kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybę bei ligoninę su pasiūlymu baigti ginčą taikos sutartimi ir atnaujinti hemodializės procedūras Kėdainių ligonėje.

Kaip „Kėdainių mugei“ yra sakęs Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras Paulius Aukštikalnis, situacija susiklostė dėl teisminių ginčų: „Teismas užtikrins sąžiningą ir teisingą šios susiklosčiusios situacijos sprendimą“. Savo ruožtu į teismą kreipėsi ir savivaldybė – dėl to, kad „Diaverum klinikos“ iš Kėdainių ligoninės neišsikelia ir neatlaisvina patalpų.

Du pešasi, o mes, pacientai, kenčiam“

Salomėja Tumasonienė – viena iš maždaug pusšimčio kėdainiečių, kuriems hemodializė yra būtina. Moteris procedūroms į Kauną vyksta tris kartus per savaitę.

(A. Barzdžiaus nuotr.)

„Du pešasi, o mes, pacientai, kenčiam. Ką tai reiškia? Mes visi esame žmonės su negalia, su specialiaisiais poreikiais. Daugumai iš mūsų priklauso slauga. Taip, aš negaliu pykti – paslaugą gaunu ir „Diaverum klinikos“ mus vežioja į Kauną, dėl mūsų stengiasi ir už tai esu tikrai dėkinga.

Tačiau kokia kaina ir ką tai reiškia pacientams? Mes keliamės ketvirtą valandą ryto ir penktą valandą jau turime išvažiuoti į Kauną. Mus iš namų paima autobusas. Yra žmonių, kurie su keltuvu vežami. Yra nevaikštančių.

Ateikit iš ryto ir pažiūrėkite, kaip žmogus vos ne vos iššliaužia iš namų ir maknoja į autobusiuką. Mes čia pat, pašonėje, turime Kėdainių ligoninę, tačiau gauti čia paslaugų negalime. Šią situaciją galėčiau prilyginti genocidui.

Kam iš viso to nauda? Patalpos, kur teikiamos hemodializės procedūros, užrakintos, nors buvo kalbama, kad po dviejų savaičių bus teikiamos paslaugos. Antras mėnuo jau kenčiame. Ir dar neaišku, kiek tai tęsis“, – kalbėjo S. Tumasonienė.

Reakcija į procedūrą priklauso nuo žmogaus organizmo

Moteris pasakojo, kad vienas iš ligonių laukia operacijos, kuri turi būti atliekama Kėdainių ligoninėje. Tačiau problema ta, kad jam po operacijos negali būti nutrauktos hemodializės procedūros: „Tad kaip jį po operacijos veš į kitą miestą?“

S. Tumasonienė sako, kad jos pačios situacija nėra tokia sudėtinga nei kai kurių kitų ligonių – moteris vaikšto pati.

Tačiau procedūra yra varginanti, kartais po jos žmonės nebeturi jėgų, juos pykina, pakyla kraujospūdis. Pasak S. Tumasonienės, reakcija į hemodializės procedūrą labai priklauso nuo žmogaus organizmo.

Moteris taip gyvena jau šeštus metus. „Mes kitaip skaičiuojame gyvenimą, nes esame žmonės, gyvenantys be inksto. Gyvename ir džiaugiamės kiekviena diena. Savaitė turi septynias dienas. Tris iš jų aš iš savo gyvenimo išbraukiu – tiek kartų per savaitę yra atliekama hemodializės paslauga. Bet dar keturios lieka.

„Hemodializė yra višta, dedanti auksinius kiaušinius, o pacientas – auksinė prekė. Žiūrima nauda verslui, bet skaudžiausia, kad kenčia žmonės, sunkūs ligoniai“, – kalbėjo A. Degutytė.

Kiekvienas iš mūsų tokioje situacijoje galime atsidurti labai greitai: po gripo komplikacijų, susirgus cukriniu diabetu“, – kalbėjo kėdainietė.

Pacientas – auksinė prekė

Asociacijos „Gyvastis“ vadovė Aušra Degutytė sako, kad situacija Kėdainiuose yra sudėtinga ir gali būti, kad ateityje Kėdainių ligoninėje tokios paslaugos iš viso nebus teikiamos – jei mieste, kaip planuojama, bus pastatyti privatūs hemodializės centrai.

Asociacija „Gyvastis” vienija sergančiuosius inkstų ligomis, transplantuotuosius ir laukiančiuosius transplantacijos, taip pat jų artimuosius, medikus ir kitus, pritariančius organų donorystei.

„Kalbant apie Kėdainius, matyti, kad tai – konkurencinė kova. Savivaldybė, kaip ligoninės steigėja, nėra įsigilinusi į šią situaciją ir ypač į sąlygas.

Visų pirma, tai yra sunkūs pacientai, antra – per pandemiją juos vežioti į kitus miestus hemodializės procedūrai yra pakankamai sudėtinga ir nesaugu. Mes neatstovaujame nė vienai hemodializės paslaugas teikiančiai įstaigai, tačiau akivaizdu, kad „Diaverum klinikoms“ tenka dalis finansinio krūvio vežant ligonius į kitus miestus, o taip neturėtų būti.

Suprantama, kad savivaldybės biudžetas yra ribotas, bet jei nesudaro sąlygų net ir su taikos sutartimi išlaukti pereinamą laiką, kol bus atidaryta kita klinika – savivaldybė, mano nuomone, elgiasi negerai. Tačiau gal yra ir kokių povandeninių srovių – šito aš nežinau“, – sakė A. Degutytė.

Asociacijos vadovė teigė, kad vis tik esminė problema yra pacientų vežiojimas – ligoniams paslauga turėtų būti teikiama vietoje, juolab, kad sąlygos tam yra. Hemodializė – ne tik varginanti, tačiau ir ilga procedūra. Ji trunka keturias valandas, papildomai reikia laiko ligonį prijungti ir atjungti nuo aparato.

„Hemodializė yra višta, dedanti auksinius kiaušinius, o pacientas – auksinė prekė. Žiūrima nauda verslui, bet skaudžiausia, kad kenčia žmonės, sunkūs ligoniai“, – kalbėjo A. Degutytė.