Kėdainiuose jau ne pirmus metus veikianti gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ nuolat pilna šurmulio. Įprastai ne dėl žmonių, bet dėl čia globojamų benamių šunų ir kačių. Praėjusiais metais organizacija į savo globą priėmė 204 gyvūnus: 116 šunų ir 88 kates. Dauguma šunų ir kačių rasti tiesiog gatvėje, deja, kai kurie gyvūnai buvo labai apleisti, sergantys, suluošinti…

Gyvūnų gelbėjimo ir globojimo misiją atliekančios gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ gyvūnų globos koordinatorė Greta Linkė sakė, kad padėti beglobiams mažiesiems žmogaus draugams labai padeda ir bendruomenės parama. „Norime padėkoti kėdainiečiams už pagalbą, kuri labai reikalinga vykdant mūsų veiklą Kėdainių rajono savivaldybėje – už paaukotas lėšas, maistą, priežiūros priemones, parodytą dėmesį ir palaikymą. Per 2018 metus organizacijai pavyko surengti net 5 paramos renginius, kurių metu netrūko lankytojų ir dovanų globotiniams. Kiekvienas paaukotas euras ar daiktas svariai prisidėjo prie organizacijos veiklos Kėdainių rajono savivaldybėje ir išgelbėjo ne vieną gyvybę“, – šypsojosi G. Linkė.

Aukoja dosniai

Šiuo metu „Pifo“ globoje yra apie šimtas globotinių, didžiąją dalį sudaro katės. Anot G. Linkės, nors šunų į globą patenka daugiau, tačiau dauguma jų greičiau suranda savo šeimininkus. Nauji namai rasti 88 „Pifo“ globotiniams. Gyvūnai dažniausiai iškeliauja pas žmones, gyvenančius kituose miestuose (į Vilnių, Kauną, Panevėžį). Katės „Pifo“ globoje užsibūna ilgiau. Pavyzdžiui, šiuo metu turimos net keturios katės, kurios globojamos dar nuo 2014 metų.

Pagal turimą statistiką Kėdainiuose iki šios dienos suženklinta 6 proc. visų laikomų kačių ir 9,5 proc. visų laikomų šunų. Organizacijai pradėjus veiklą vykdyti Kėdainiuose, pasiklydusių suženklintų ir grąžintų savininkams gyvūnų tuomet visiškai nebuvo. Kelių pastarųjų metų organizacijos gyvūnų ženklinimo ir registravimo veikla savivaldybėje situaciją pakeitė taip, kad iš visų gatvėje paimtų gyvūnų, grąžinamų yra jau virš 10 proc.

Žmonės labiau linkę ne tik pasiimti, bet ir atnešti paramos būtent šunims. „Pastebėjome, kad daiktus ir maistą žmonės dažniausiai neša šunims, todėl mes pradėjome organizuoti paramos akcijas tik katėms. Akcentuojame, kad mums nuolat trūksta maisto, kraiko, palučių bei kitų daiktų, skirtų pūstauodegėms. Apskritai, kėdainiečiai pakankamai dosnūs gyvūnams, ypač kalėdiniu laikotarpiu. Tad mes kol kas išsilaikome iš paramos: maistas mūsų globotiniams bei visi daiktai yra sunešti ir paaukoti neabejingų žmonių“, – kalbėjo gyvūnų globos koordinatorė G. Linkė.

Tačiau gyvūnų išlaikymas nėra pigus dalykas. Yra suskaičiuota, kad išlaikyti vieną katę organizacijai (15 dienų minimalų laikotarpį, reikalaujamą pagal įstatymus), jei ji nėra sužalota ar sunkiai serganti, kainuoja vidutiniškai 50 Eur, šunį – 85 Eur. Šias lėšas gyvūnų išlaikymui suaukoja gyvūnų gerovei neabejingi žmonės, kurie sudaro galimybę naujam savininkui gauti sveiką, iš veterinarinės pusės visapusiškai paruoštą augintinį.

Nemokamomis paslaugomis naudojasi vangiai

Pasak pašnekovės, praėjusiais metais iš viso buvo paimta globoti 204 gyvūnai: kačių praėjusiais metais paimta globoti mažiau, tačiau ne taip džiugina šunys – pernai jų priglausta net tris kartus daugiau nei 2017 metais. „Ši šunų išmetimo problema yra labai didelė. Dažniausiai keturkojai yra išmetami maži, nesulaukę nė vienerių metų amžiaus. Tikriausiai žmonės neapsikenčia jų išdaigų, todėl ir išmeta į gatvę. Suaugusių kačių mes randame nelabai daug – daugiausiai yra mažų kačiukų vados. Jas randame įvairiose dėžėse, šiukšlių konteineriuose, būna, kad atneša ir palieka prie mūsų tarnybos durų. Tai labai liūdina, juolab kad mes jau trejus pastaruosius metus siūlome žmonėms nemokamą kačių sterilizaciją, tačiau kol kas žmonės ja naudojasi vangiai“, – pasakojo G. Linkė.

Bešeimininkių kačių kolonijos – ir soduose

Praėjusiais metais iš viso pagautos ir kastruotos 148 sulaukėjusios katės (patinai ir patelės). 97 katės kastruotos iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų, 54 – iš organizacijos lėšų. Gyvūnai taip pat paskiepyti ir nuo pasiutligės.

Bešeimininkių kačių kastravimo programa Sugauk-Sterilizuok-Paleisk (SSP) – efektyvi, humaniška ir duodanti ilgalaikius rezultatus programa, skirta kontroliuoti ir palaipsniui mažinti benamių kačių populiaciją. Ji dalinai finansuojama iš Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Sterilizuojama daugiau patelių, nes taip greičiau bus pasiektas bešeimininkių kačių skaičiaus mažinimo tikslas. Sveikos, tačiau sulaukėjusios ir dėl savo elgesio negalinčios adaptuotis žmonių namuose ar organizacijos globoje, katės grąžinamos atgal į tą pačią teritoriją, kurioje jos buvo pagautos. Kačiukai ir jaukios, tinkamos gyventi namuose katės paimamos ir laikomos organizacijos globoje, ieškant jiems naujų savininkų.

„Daugiausia kačių buvo pagauta ir kastruota daugiabučių namų kiemuose ir kaimo vietovėse. Daug kačių kolonijų gyvena soduose, jos taip pat pradėtos sterilizuoti, tačiau dėl lėšų trūkumo SSP programos vykdymas perkeltas į 2019 m. Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai apie jų kiemuose gyvenančias bešeimininkes kates mums praneša telefonu. Šios programos reikalingumą savivaldybėje ir gyventojams rodo organizacijoje užregistruotas laukiančių vietų sąrašas, kuriame metų pradžioje jau užregistruotos 23 katės“, – pažymėjo G. Linkė.

Siūlo nemokamą ženklinimą

Praėjusiais metais didelis dėmesys buvo skirtas ir gyvūnų ženklinimui. Senjorai savo auginamas kates bei šunis ženklinti galėjo nemokamai. Šia galimybe vyresnio amžiaus žmonės labai domisi, registruojasi ir naudojasi. Tad per praėjusius metus iš viso buvo suženklinta, paskiepyta bei sterilizuota apie 300 kačių ir šunų.

„Pagal turimą statistiką Kėdainiuose iki šios dienos suženklinta 6 proc. visų laikomų kačių ir 9,5 proc. visų laikomų šunų. Organizacijai pradėjus veiklą vykdyti Kėdainiuose, pasiklydusių suženklintų ir grąžintų savininkams gyvūnų tuomet visiškai nebuvo. Kelių pastarųjų metų organizacijos gyvūnų ženklinimo ir registravimo veikla savivaldybėje situaciją pakeitė taip, kad iš visų gatvėje paimtų gyvūnų, grąžinamų yra jau virš 10 proc.“, – skaičius ir situaciją pristatė gyvūnų globos koordinatorė.

Praėjusiais metais Josvainių seniūnijoje buvo vykdomas kitas projektas, kurio metu buvo siūlomos nemokamos veterinarinės paslaugos. „Šia paslauga pasinaudojo 103 kačių augintojai ir 213 šunų augintojų. Akivaizdu, kad projektas pasiteisino ir bandysime šiemet jį tęsti kitoje seniūnijoje“, – pažymėjo G. Linkė.

Sulaukia ir piktų skambučių

Pasak pašnekovės, kėdainiečiai tapo neabejingi gyvūnų skausmui – vis dažniau pastebi sužeistus, sergančius gyvūnus ir skambina „Pifui“. „Vis daugiau žmonių, radę sužeistą gyvūną, sutinka jį patys nuvežti pas veterinarijos gydytoją ar patys juos laikinai pagloboti, kol gyvūnui bus rasti nauji namai. Deja, bet yra ir kita, tamsioji pusė…“ – konstatavo pašnekovė ir iš karto pateikė tipišką pavyzdį.

„Labai dažnas atvejis, ypač kaimo vietovėse, kuomet šunys laksto palaidi. Taip atsitinka, kai lauke užsilaikius minusinei temperatūrai, gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, savo šunis paleidžia, neva kad jie palakstytų, sušiltų, nereiktų keturkojams šalti prie būdos. Tačiau tada palaidi šunys pradeda būriuotis, valkatauti. O mes sulaukiame begalės piktų skambučių, kad važiuokite gelbėti paliktų šunų. Nors dažniausiai visi tie šunys turi savo šeimininkus“, – kalbėjo G. Linkė.

Beje, gelbėjimo operacijos vyko ne tik šunims ar katėms, bet ir laukiniams gyvūnams. Gyvūnų globos tarnyboje laikinai priegblostį buvo radę ir stirniukas, gandras, čiurlys ir žuvėdra.

Rastas iš Latvijos priklydęs šuo!

Per praėjusius metus buvo laikinai priglobti 27 pasiklydę gyvūnai (5 katės ir 22 šunys), kurie vėliau buvo sugrąžinti jų tikriesiems šeimininkams. Net 21 jų buvo ženklintas, tad nuskanavus čipą vos per kelias valandas pavykdavę rasti jų šeimininką bei su juo susisiekti. „Dėl to ir toliau skatiname naudotis mūsų ženklinimo akcija. Ženklintas gyvūnas turi žymiai didesnius šansus grįžti namo. Akcija vėl startuos nuo pavasario“, – minėjo G. Linkė.

Vienas įsimintiniausių atveju buvo, kuomet Kėdainių rajone, prie Angirių tvenkinio atsirado iki tol Latvijoje gyvenęs šuo. „Kaip jis atsirado mūsų rajone, niekas negalėjo paaiškinti. Iš latvių šeimos jis buvo dingęs prieš dvi paras. Laimei, vilkšunis buvo ženklintas, tad susiskambinus su šeimininkais, po keliolikos valandų jiems atvykus į Kėdainius, šuo buvo atiduotas jiems“, – pasakojo G. Linkė.

Džiugina sėkmės istorijos

Tačiau praėjusiais metais būta ir gerųjų istorijų, kuomet likimo valiai palikti gyvūnai dabar laimingi gyvendami naujuose namuose su mylinčiais šeimininkais.

„Praėjusiais metais net keliolika kartų teko vykti į vietas, kur šunys buvo palikti tiesiog pririšti prie būdų. Jų šeimininkai mirę ar uždaryti į kalėjimą, o gyvūnai, tapę niekam nereikalingi, tiesiog palikti be maisto ir vandens. Tokiam šuniui telieka laukti, kol jį kas nors pastebės. Tokias istorijas turėjome net penkias. Tačiau džiugina faktas, kad visi jie jau turi naujus šeimininkus, kurie nepabijojo keturkojų pasiimti auginti į butus. Tiesa, visi jie iškeliavo ir dabar gyvena Vilniuje“, – šypsojosi G. Linkė.