Dirbtinio ledo aikštelei prireikė 15 metų, o dabar reikia papildomos infrastruktūros ir priežiūros

Jolanta Šarpnickienė, Jurgita Lieponė

„Dirbtinio ledo aikštelė yra civilizuoto pasaulio, save gerbiančios bendruomenės požymis, kad turime ne tik vasaros sporto šakų infrastruktūrą. Ant dirbtinio ledo galima vystyti net keletą olimpinių sporto šakų. Tai – ledo ritulys, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, kerlingas. Tačiau neužtenka tik turėti dirbtinio ledo aikštelę. Reikia žiemos sporto šakas įtraukti į ugdymo programą sporto centre, turėti trenerius“, – sako kėdainietis sporto entuziastas Aušrys Macijauskas.

Pirmą kartą, kalbėdamas apie dirbtinio ledo aikštelės būtinumą, savivaldybės valdininkų duris tuometinis Tarybos narys A. Macijauskas pravėrė dar prieš penkiolika metų. Tačiau tąsyk idėjos įgyvendinti nepavyko.

Vėliau, kai meras buvo Saulius Grinkevičius, prie šio sumanymo grįžta: „Būtent tuo laiku ir atsirado sprendimas dėl ledo arenos, projektas įgavo kontūrus. S. Grinkevičius nuo pat pirmųjų pokalbių labai palaikė tokią iniciatyvą ir kuo toliau, tuo daugiau politikų, bendruomenės narių suprato dirbtinio ledo aikštelės Kėdainiuose būtinumą.“

Sporto mokykloje – žiemos sporto šakos

Tačiau tik turėti dirbtinio ledo aikštelę, pasak A. Macijausko, neužtenka – labai svarbu, kad vaikai galėtų užsiimti žiemos sporto šakomis, kad būtų įdarbinti treneriai.

Kaip sakė pašnekovas, norint dirbtinį ledą tinkamai išnaudoti vaikams ugdyti ir lavinti, reikėtų dar papildomos infrastruktūros, priežiūros – pradedant užuovėja nuo vėjo, baigiant žiemos sporto šakų įsteigimu Kėdainių sporto mokykloje.

„Gaila, kad kol kas nėra ledo atnaujinimo mašinos, kuri kokybiškai uždengia ledą. Suprantama, ji kainuoja, tačiau be jos nepavyks išsiversti.“

„Kol mes neturėjome aikštelės – to nereikėjo. Manyčiau, kad 2022 metų rudenį jos Kėdainių sporto centre turi atsirasti, skirti etatai treneriams.

Turėtume užsibrėžti tikslą, kad mažiausiai šimtas 5–7 metų vaikų rimčiau užsiimtų žiemos sportu“, – kalbėjo A. Macijauskas, remdamasis kitų šalių, kuriose puikiai derinamos vasaros ir žiemos sporto šakos, praktika.

Pasak A. Macijausko, treniruotis, siekiant rezultato, reikėtų pradėti būtent tokio amžiaus vaikams: taip pasiekiami geriausi rezultatai.

Prašo savivaldybės skirti daugiau dėmesio

Dirbtinio ledo aikštelė labai svarbi kalbant ne tik apie rezultatų žiemos sporto šakose siekimą, profesionalų sportą, tačiau ir apskritai apie vaikų bei paauglių užimtumą tamsiuoju sezono metu: kai anksti temsta, veiklos lauke nėra daug – ledo aikštelė tampa puikia laisvalaikio, sporto vieta.

„Esame beviltiškai atsilikę nuo civilizuoto pasaulio ir vaikų bei paauglių užimtumo lygis yra nepateisinamai žemas. O žiemą, kai blogas oras, tamsu, vaikai iš viso neturi ką veikti. Todėl dirbtinio ledo aikštelė yra kaip išsigelbėjimas būtent tokiu oru.

Į gamtą, į lauką išeiti slidu, tamsu ir lyja, o dirbtinio ledo aikštelėje gali mankštintis, sportuoti, su draugais praleisti laiką.

Be to, sportas nėra tik dėl paties sporto, bet dėl visuomenės sveikatos. Ypač svarbus žiemos sportas, nes vasarą judėjimo, aktyvaus laisvalaikio yra daugiau, o žiemą to beveik nėra.

Šiandien matome, kad aikštelė yra pilnai užimta ir visą laiką čia daug žmonių: vaikų, paauglių, suaugusių.

Tik dar kartą norėčiau kreiptis į savivaldybę: kol kas mažokai dėmesio skiriama ledo priežiūrai. Žinoma, padaryta tik­rai daug, bet manyčiau, kad ledą reikia valyti, paruošti dažniau – bent du kartus per dieną.

To prašome savivaldybės, tačiau į mūsų prašymus kol kas nėra atsižvelgiama. Tačiau to reikia, nes intensyvumas didėja. Jei nebus skiriama pakankamai dėmesio aikštelės priežiūrai, ledo kokybė labai stipriai pablogės“, – sakė A. Macijauskas.

Pirmoji mintis – apie Didžiosios Rinkos aikštę

Praėjusios kadencijos Kėdainių rajono savivaldybės meras S. Grinkevičius sako, jog ledo aikštelės idėja atsirado 2015 metais.

Prisimindamas jos ištakas, S. Grinkevičius papasakojo, kad tada kartu su tuomečiu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Ovidijumi Kačiuliu svarstė, kad būtų gražu žiemos laiku Didžiosios Rinkos aikštėje įrengti čiuožyklą bei gyventojams sukurti papildomą pramogos vietą šalia šventiškos eglutės.

Netrukus kilo mintis apie rimtesnę ledo areną, kuri būtų skirta ne vien pramogai, bet ir sportinėms varžyboms, vaikų ugdymui.

„Tačiau, išsiaiškinus bendrą situaciją, idėjos apie Didžiosios Rinkos aikštę atsisakyta. Paaiškėjo, kad vieta senamiestyje neatitinka visų ledo arenai keliamų reikalavimų bei numatytų funkcijų“, – sakė S. Grinkevičius.

Užduotis – rasti vietą ledo arenai

Įvykių eigą tąsyk paspartino buvusios Kėdainių ledo ritulininkų komandos narių apsilankymas rajono savivaldybėje.

„Priminsiu, jog savo laiku esame turėję aukščiausioje ledo ritulio lygoje žaidusių Kėdainių krašto sportininkų komandą. Ilgainiui, neturėdama sąlygų treniruotėmis, ji iširo.

Tad sportininkai, sužinoję apie mūsų idėją bei faktą, jog projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, atvyko pas mus“, – pasakojo S. Grinkevičius.

Buvo dar viena užduotis – rasti vietą ledo arenai. Nutarta, kad tinkama vieta yra prie „Aušros“ progimnazijos, mat mokykla savo veikloje akcentuoja sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą.

„Be to, ugdymo įstaiga yra viename iš Kėdainių miegamųjų rajonų, aplinkui gyvena daug vaikų. Ši vieta pasirodė tinkama“, – pasakojo S. Grinkevičius.

Kėdainių ledo arena įrengta gavus Europos Sąjungos fondų paramą. Projekto aprašą ruošė ministerija – arena yra būtent tokia, kokia ir buvo numatyta apraše. Vadovaujantis juo, nebuvo galima jos daryti uždaros, nenumatytos ir vietos žiūrovams.

Ledo areną turi ne kiekvienas miestas

Siekdami įgyvendinti ledo arenos idėją kėdainiečiai važiavo ir į Panevėžio ledo areną – pažiūrėti, kaip ji veikia, kokia įranga įsigyta, kokie sprendimai pasiteisino, o kokie – ne.

Pasak S. Grinkevičiaus, dabar, kai Kėdainiuose jau yra arena ir ji populiari, būtina galvoti apie ateitį, naujus sprendimus, kokybę.

„Gaila, kad kol kas nėra ledo atnaujinimo mašinos, kuri kokybiškai uždengia ledą. Suprantama, ji kainuoja, tačiau be jos nepavyks išsiversti.

Tačiau džiugu, kad 2020-ųjų metų pabaigoje aikštelė atsirado, kad ledo arenoje lankosi vaikai ir mokosi čiuožti, nori sportuoti rimčiau. Taip pat turiu vilties, kad atgims Kėdainių ledo ritulio klubas. Svarbi ir ta aplinkybė, jog tokią areną ne kiekvienas miestas turi“, – kalbėjo S. Grinkevičius.