Kėdainių rajoną pasiekė tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica“ specialusis planas. Aiškėja, kad Kėdainių rajoną Šėtos ir Truskavos seniūnijose kirs apie 15 šios europinės geležinkelio vėžės kilometrų. 

Vytautas Kundrotas (kairėje) su Šėtos seniūnu Petru Pupkumi ir Truskavos seniūnu Vytautu Zakaryza aiškinosi projekto „Rail Baltica“ vietą Kėdainių rajone.

Vytautas Kundrotas (kairėje) su Šėtos seniūnu Petru Pupkumi ir Truskavos seniūnu Vytautu Zakaryza aiškinosi projekto „Rail Baltica“ vietą Kėdainių rajone.

Kėdainių rajono savivaldybė sudarė darbo grupę, kad ji išsiaiškintų, koks naujojo geležinkelio vėžės poveikis bus greta jos atsidursiantiems kraštiečiams, jų vykdomai ūkinei veiklai.
Pasak Kėdainių rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Vytauto Kundroto, labai svarbūs yra saugos ir infrastruktūros klausimai: „Mums rūpi išsiaiškinti, kaip pasikeis greta vėžės atsidursiančių gyventojų gyvenimo kokybė ir jų vykdoma veikla. Žinome, kad iš ūkininkų teks paimti žemę visuomenės poreikiams, tad žmonėms rūpi ar jie nepatirs nuostolių, kaip bus vykdomi statybos darbai, koks bus gyvenimas šalia geležinkelio vėžės.“
Darbo grupei daug klausimų turi Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas truskaviškis Virmantas Ivanauskas. Jam svarbu ne tik asmeniniai interesai, mat jo turimas žemes kirs naujasis geležinkelis, bet ir kolegų aktualijos. „Kiek žinau, naujoji vėžė liečia apie dvidešimt mūsų rajono ūkininkų. Mes tik gavome pranešimus, kad yra rengiamas projekto „Rail Baltica“ specialusis planas ir pagal jį aiškėja, jog dalis žemės bus paimta visuomenės poreikiams. Tačiau kol kas nėra jokio aiškumo nei dėl kompensacijų, nei dėl infrastruktūros, nei dėl galimybės konsoliduoti žemes. Kolegos jau pasidomėjo ir žino, kad daliai ūkininkų žemė bus padalinta. Prie kai kurių dalių nelieka privažiavimų. Be to, nėra jokio aiškumo, kaip bus kompensuojami nuostoliai miškų valdytojams.
Yra žmonių, kuriuos labai neramina triukšmo poveikis. Dar neaišku, kokie apribojimai žemės darbams bus taikomi geležinkelio apsaugos zonose. Mes turime labai daug klausimų ir norime aiškumo. Deja, jo niekas negali suteikti“, – sakė V. Ivanauskas.
Į Kėdainius atvykusi Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Baliasinovienė sakė, kad į daugumą iškeltų klausimų galėtų atsakyti Susisiekimo ministerijos specialistai, nes jie atsakingi už projekto „Rail Baltica“ vykdymą. „Žinau tik tiek, kad už visuomenės poreikiams paimtą žemę jos savininkams bus sumokėta pagal vertintojų nustatytą kainą. Jei ji netenkins žemės savininkų, visi ginčai su Susisiekimo ministerija bus sprendžiami teisme. Teisės aktai numato tik atlygį už paimtą žemę, jokių išmokų už nepateisintus lūkesčius nėra numatoma. Suprantu, kad žeme galima bus naudotis, iki joje prasidės statybos darbai. Daugiau aiškumo dėl projekto gali suteikti tik šio projekto rengėjai ir vykdytojai“, – sakė ministerijos atstovė.

Ūkininkas Virmantas Ivanauskas neslepia apmaudo, kad į aktualius klausimus iki šiol nėra jokio aiškaus atsakymo.

Ūkininkas Virmantas Ivanauskas neslepia apmaudo, kad į aktualius klausimus iki šiol nėra jokio aiškaus atsakymo.

Ūkininkai neslepia apmaudo, kad rengiant tokį didelį ir reikšmingą projektą informacijos trūksta tiems, ką naujasis geležinkelis palies.
„Pagal tai, kiek mes turime klausimų ir visai į juos negauname atsakymų, kartais net pajuokaujame, kad už iš mūsų paimtą žemę projektui „Rail Baltica“ mes patys dar už ją ir primokėti turėsime“, – susidariusią situaciją šmaikščiai komentavo V. Ivanauskas.
Projektas „Rail Baltica“ dar 2010 metų balandžio pradžioje buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Jis kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį.
Šio projekto darbams Lietuvos teritorijoje prašoma beveik 197 mln. Eur fondo lėšų, t. y. apie 85 proc. bendros projekto vertės, siekiančios 231 mln. Eur. Paraiška pateikta kartu su Latvija ir Estija per bendrai sukurtą įmonę „RB RAIL AS“.

Panašios naujienos