Penkios tyliai šalia Kėdainių parko estrados ošiančios senos liepos – tik toks gyvas paveldas, menantis senąją Kėdainių miesto parke buvusią dvarvietę, yra išlikęs iki mūsų dienų. Tokį netikėtą atradimą padarė Kėdainių krašto muziejaus archeologas Algirdas Juknevičius, dabartinės vasaros estrados vietoje vykdęs kasinėjimo darbus bei tyręs išlikusią ikonografinę medžiagą. 

Senosios penkios liepos tarpukariu ir dabar... Šie medžiai, sprogdinant rūmus, nebuvo paliesti ir išliko iki mūsų dienų.

Senosios penkios liepos tarpukariu ir dabar… Šie medžiai, sprogdinant rūmus, nebuvo paliesti ir išliko iki mūsų dienų.

Rugsėjo mėnesį vykę žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai pažėrė ir dar daugiau informacijos apie 1944 metais susprogdintus įspūdingo grožio rūmus. Šiuo metu pastato griuvėsius slepia storas žemių ir velėnos sluoksnis, kurį keliose vietose tyrė A. Juknevičius su pagalbininkais. „Beje, maloniai nustebino ir tai, kad į perkasas žmonės nieko neprimėtė – tai liudija tam tikrą mūsų gyventojų kultūros požymį“, – šyptelėjo pašnekovas.

Rasta įvairių radinių
Vykę kasinėjimai buvo dalis priešprojektinių Kėdainių miesto parko estrados rekonstrukcijos darbų. Pagal projektą ketinama plėsti tribūnas į vakarus ir į rytus bei gilinti šiaurinę dalį dabartinės estrados scenos vietoje.
„Mes iškasėme šešias perkasas ir ištyrėme 12 kvadratinių metrų plotą. Šurfai buvo iškasti siekiant gauti išsamesnės informacijos apie numatomas rekonstruoti vietas, galimai čia esančias dvaro rūmų liekanas, griuvenų sudėtį ir storį, natūralaus paviršiaus gylius ir sudėtį“, – sakė archeologas.
Pasak pašnekovo, kasinėjimų metu rastas labai storas, net 2 metrus siekiantis, kultūrinis sluoksnis bei dvaro rūmų liekanos.

Iš viso miesto parke buvo padaryti šeši gilūs šurfai, išžvalgytas 12 kvadratinių metrų plotas.

Iš viso miesto parke buvo padaryti šeši gilūs šurfai, išžvalgytas 12 kvadratinių metrų plotas.

„Rūmų griuvenos atkastos vakarinėje ir rytinėje plečiamų tribūnų vietose. Rasta labai daug plytų – sveikų ir daužtų, daugiausiai jų yra iš XIX a. Atkasta ir XVII a. tamsiai rausvų plytų, kurios veikiausiai yra iš XVII a. čia stovėjusio Radvilų palivarko pastatų (šio palivarko pagrindu ir buvo pastatyta dvaro sodyba). Griuvenose taip pat atkasta dažyto rūmų fasado tinko ir dažytų karnizų likučiai, keramikinių grindų plytelių ir marmuro liekanų, baltai glazūruotų koklių dalių, alavo ir geležies dirbinių fragmentų. Griuvenomis greičiausiai užpiltas rūsys, išmūrytas po vakariniu rūmų korpusu. Kokiame gylyje spėjamo rūsio grindys, nežinia“, – tyrinėjimų duomenimis dalinosi A. Juknevičius.
Visi radiniai keliaus į Kėdainių krašto muziejaus fondus.

Gyvi liudininkai – medžiai
Tačiau tyrinėtoją bene labiausiai nustebino ne atrasti daiktiniai artefaktai, rasti giliai po žeme, bet… medžiai.
„Mus ypač nustebino penkių medžių eilė, esanti estrados pakraštyje, prie pat tribūnų. Tyrinėdami ikonografinę medžiagą bei nuotraukas pastebėjome, kad šie medžiai yra išlikę po rūmų sprogdinimo! Jie buvo pasodinti 1923 metais tuo metu čia veikusios seminarijos mokytojų. Keisčiausia, kad sprogdinant rūmus šie medžiai nebuvo paliesti ir jie auga iki šiol. Manau, tai labai žavus dvaro rūmų reliktas“, – sakė A. Juknevičius.
Yra žinoma, kad rūmai buvo įspūdingo dydžio – 74 metrų ilgio, 11 metrų pločio, 14 metrų aukščio, be to, čia ošė ir įspūdingo grožio parkas.
„Carinės Rusijos imperijos laikų amžininkai sakydavo, kad čia buvo nepaprasto grožio aplinka: ne tik įspūdingi rūmai, bet ir parkas, kuris galėjęs drąsiai lygiuotis į karališkąjį Varšuvos Lazenkų parką. Žinome, kad pas mus auga daug vertingų medžių, iš kurių 37 yra atvežtiniai iš Europos bei kitų kraštų“, – pasakojo A. Juknevičius.

Tai – tik dalis radinių, iškastų žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų metu. Pirmame plane – tarpukario laikų, antrame – XIX a. radiniai.

Tai – tik dalis radinių, iškastų žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų metu. Pirmame plane – tarpukario laikų, antrame – XIX a. radiniai.

Ar verta atkasti dvaro pamatus?
Pasak specialisto, plečiant estrados tribūnas ir gilinant estrados vietą, būtina atlikti detalius ir išsamius archeologinius tyrimus, kadangi rūmų liekanos slypi 10–24 cm gylyje po dabartine velėna. „Dėl didelės rekonstruojamos teritorijos ir storo kultūrinio sluoksnio (2-jų ir daugiau metrų) tyrimams atlikti reikės didelių finansinių išlaidų. Jų reikės ir atkastų pamatų, rūsių patalpų, eksterjero ir interjero detalių konservavimui bei restauravimui. Kiltų dar viena problema – ką, atkasus pamatus, su jais daryti. Tad mūsų siūlymas – neplėsti tribūnų, o parko estrados rekonstrukciją daryti esamose ribose giliant estrados šiaurinę dalį, ją pažeminant apie pusantro metro. Tada labai gražiai atsivertų tvenkinys, atsirastų vietos ir papildomoms tribūnoms. Kadangi tribūnos nebus plečiamos į šonus, liks nepaliestos dvaro rūmų liekanos“, – pasakojo archeologas A. Juknevičius.
Žvalgomieji tyrimai jau baigti, tad A. Juknevičius dėkojo savo pagalbininkams.
„Noriu padėkoti seniūnijos specialistėms Violetai Muntianienei bei Aurelijai Nugarienei, kurios padėjo padėti gauti patalpas įrankių ir radinių saugojimui. Dėkoju ir savo talkininkams Lietuvos edukologijos universiteto studentui Mariui Vaiciekauskui, taip pat Šviesiosios gimnazijos moksleiviams Kasparui Vilkevičiui ir Erikui Naujavičiui. Vaikinai dirbo kruopščiai, atsakingai, į darbą žiūrėjo profesionaliai“, – dėkojo archeologas.

Dvaro sodybą 1811–1818 m. Kėdainių savininkas Stanislovas Hutenas-Čapskis suformavo palivarke, kurio savininkai XVII–XIX a. buvo kunigaikščiai Radvilos. S. Huteno-Čapskio dvaro pastatas buvo kvadratinio plano su vidiniu kiemu. Pastatą grafo sūnus Edvardas Hutenas-Čapskis apibūdino kaip „žemą, nedidelį, dengtą šiaudais, tačiau visuomet visiems atvirą, visuomet šurmuliuojantį ir kupiną gyvybės“. 1845 m. grafo sūnus Marijonas Hutenas-Čapskis pastatą rekonstravo: išmūrijo trijų aukštų pailgo stačiakampio plano rūmus, įrengė keturių tarpsnių belvederio bokštą ir stiklinę oranžeriją. 1869–1918 m. dvarą valdė Totlebenų šeima. 1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, dvaro sodyba buvo nacionalizuota. 1923–1927 m. rūmuose veikė mokytojų seminarija, nuo 1927 m. spalio 3 d. Kėdainių aukštesnioji kultūrtechnikų ir geodezijos mokykla. 1944 m. liepos 30 d. rūmus susprogdino naciai. Susprogdintų rūmų vietoje XX a. II pusėje buvo įrengta miesto vasaros estrada. Tačiau ji įrengta taip, kad nebūtų paliesti dvaro pamatai. „Jau tais laikais mūsų žmonės, nepaisant, kad gyveno sovietų laikais, požiūrį ir pagarbą savo paveldui buvo išlaikę“, – sakė A. Juknevičius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.