Atminties skvero kodas

Atminties – tokį vardą gavo naujasis skveras, iškilmingai pristatytas visuomenei Lietuvos valstybės atkūrimo šimto metų jubiliejaus proga Vasario 16-ąją. Naujoji erdvė yra Kėdainiuose, J. Basanavičiaus ir Dotnuvos gatvių sankryžoje. Tad kokius simbolius perteikia erdvės struktūra, čia esantys objektai? Kaip teisingai „perskaityti“ Atminties skvere pastatytų paminklų žinią?

„Praėjusių metų pradžioje, svarstant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti skirtą programą, savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pasiūlė sukurti memorialą, kuriame būtų įrašytos Laisvės kovose 1919–1923 metais žuvusių Kėdainių krašto Lietuvos savanorių – karių pavardės. Mero pagrindinis motyvas buvo tai, kad svarbiausia yra atminti ir pagerbti konkrečius žmones, nes tik jų pasiaukojimo Tėvynei rezultatu tapo mūsų ir ateities kartų laisvė“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas, sutikęs plačiau pristatyti naujojo paminklo bei skvero idėją.

Visi tarpusavyje lygūs ir vienodai svarbūs

Naujajame paminkle įamžintos 97 Kėdainių krašto savanorių ir karių, kurie savo gyvybes atidavė už Lietuvos laisvę 1919–1923 metais, pavardės. Taip pat net 70 drąsių mūsų kraštiečių 1923 metais vyko į Klaipėdos kraštą, kur su kitais lietuviais savanoriais prijungė šį kraštą prie Lietuvos valstybės. Drąsių kovotojų atminimas nuo šiol bus matomas visiems – tiek kraštiečiams, tiek miesto svečiams.

Pasak architekto, Atminties skvero vieta pasirinkta neatsitiktinai. „Skveras įkurdintas pakeliui į Kėdainių krašto „panteoną“ – Dot­nuvos gatvės kapines, kur palaidoti Laisvės kovose kritę Lietuvos kariai – savanoriai, pirmasis Kėdainių apskrities viršininkas, gydytojas J. Jarašius bei kiti savivaldybininkai. Kurdami memorialą atkreipėme dėmesį į jau egzistuojančią „pereinamo skvero“ užuomazgą. Be to, kenotafo vieta puikiai tiko šalia čia jau stovinčio paminklo visiems kovojusiems už Lietuvos laisvę. Siekdami natūralumo nesistengėme dirbtinai suformuoti kitokios skvero struktūros. Pasinaudojome dėkingu reljefu, ir jo visiškai nekeisdami suformavome žemės kalveles, kurios einant link „gaublio“, kelia emocinę įtampą ir žiūrovą parengia visos memorialo kompozicijos supratimui“, – sakė V. Kundrotas ir pridūrė, kad naujasis paminklas yra skirtas suasmenintai atminčiai: „Kovotojų vardai plieno plokštėje išrašyti stichiškai – taip norėta pabrėžti, kad visi kovotojai tarp savęs yra lygūs. Čia nėra nei laipsnių, nei apdovanojimų. Visi lygūs ir svarbūs Lietuvai“.

Kovotojų ir žemės ryšys

Kai kuriems paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavusiems žmonėms pasidarė įdomu, kodėl nuspręsta paminklą sukurti tokį, ant kurio galima užlipti, vaikštinėti. Kokia yra jo idėja?
„Memorialo kompozicijos autorius architektas Marius Mateika architektūriniais sprendiniais siekė pademonstruoti itin jautrų Laisvės kovotojų ir „Motinos žemės“, priglaudusios juos, ryšį. Žemės kalvelės – tai didvyrių pilkapiai. Iš kalvelių iškylantys nerūdijančio plieno lakštai su kovotojų vardais, „skydo“ metafora, simbolizuojanti besikuriančios Savanorių kariuomenės ir pokario partizanų kovų lauką, o kovotojų vardai ugnimi išdeginti tose plieno plokštėse. Taip norėta parodyti, kad ugnimi išdeginti vardai nerūdijančio plieno lakšte nepradings ir laiko rūdys niekada jų nesunaikins“, – pasakojo V. Kundrotas.

Nulenkti galvą ir perskaityti

Viena kompozicijos dalių yra architekto V. Kundroto suprojektuotas šviečiantis vėliavos stiebas – flagštokas, ant kurio plevėsuoja trispalvė.
Bendroje skvero kompozicijoje yra ir daugiau akcentų. „Įeinant į memorialo teritoriją iš J. Basanavičiaus gatvės, praeiviui turėtų „užkliūti“ po kojomis gulinti akmens plokštė su užrašu. Tuo norėta, kad praeivis nulenktų galvą ir perskaitytų, kur link veda takas ir kas per statinys čia yra. Memoria­las jau nuo pat užuomazgos buvo suprojektuotas kaip demokratiška erdvinė kompozicija. Vaikas, pasilipęs kopėčiomis, gali pažvelgti į granito „žemės rutulyje“ Lietuvos silueto veidrodį ir pamatyti save patį, kaip laisvos Lietuvos vaiką. Tai ne atrakcija, bet suvokimas, kad ir tu esi Lietuvoje. Taip pat ir vaikui bėgiojant tarp kalvelių, jis turėtų pajusti esąs kovų lauke. Tuo norėta paskatinti ne tik tylos minute pagerbti didvyrius, bet ir džiaugtis Laisvės kovotojų mums padovanotu gyvenimu laisvėje“, – naująjį memorialą mūsų tautos didvyriams pristatė vyr. architektas. Memorialo pievelėje jau auga pasodinti ąžuolai. Vasarą palei taką pražys gėlės, simbolizuojančios trispalvę. Šioje vietoje pastatyti ir trys suoliukai, o tamsiuoju paros metu memorialo teritorija yra apšviesta.

Planuojama, kad šioje vietoje iškils ir daugiau kovotojams už laisvę skirtų paminklų – ant kitos kalvelės vėliau bus iškaltos tremtinių, partizanų pavardės. Taip šioje vietoje atsiras vientisas memorialas, skirtas kovojusiems už laisvę atminti.