Archeologinės vertybės sugrąžintos į Kėdainius

Ant Plinkaigalio piliakalnio turbūt dažnas iš mūsų yra pabuvęs, tačiau ar žinote, kokios vertybės buvo rastos netoli esančiame Plinkaigalio bei kiek tolėliau (apie 600 metrų) nutolusiame Pašušvio kapinynuose? Ne vienerius metus tyrinėti archeologiniai objektai pažėrė šimtus radinių: segių, apyrankių, ragų, ginklų liekanų, todėl pelnytai laikomi vienais iš labiausiai ištyrinėtų bei gausiausiai radinių pateikusių kapinynų.

Dalį šių unikalių vertybių nuo šiol galima pamatyti Kėdainių krašto muziejaus archeologinėje ekspozicijoje. Iki tol radiniai buvo laikomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, tačiau Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės proga dalis šių prieš kelis dešimtmečius rastųjų įkapių atvežta į mūsų miestą.

Tyrimai truko ne vienerius metus

Nors intensyvūs archeologiniai kasinėjimai pradėti prieš 40 metų, Plinkaigalio ir Pašušvio kapinynų radiniai į Kėdainius atvežti pirmą kartą.

„Paroda parengta iš eksponatų, kurie yra rasti mūsų krašte, Plinkaigalio ir Pašušvio kapinynuose. Plinkaigalio kapinynas pasižymi tuo, kad yra vienas labiausiai ištyrinėtų kapinynų Lietuvoje. Beje, jis pasižymi ir radinių gausa. Kapinynas buvo pradėtas tyrinėti 1977 metais tuometinio Pedagoginio instituto mokslininkų, vadovaujamų Eugenijaus Jovaišos, o nuo 1978-ųjų iki 1984-ųjų kapinyno tyrinėjimus tęsė Lietuvos istorijos instituto darbuotojai, vadovaujami Vytauto Kazakevičiaus“, – ekspedicijų vadovus pristatė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Plinkaigalio kapinynas pasižymi tuo, kad jame buvo labai ilgai laidojama – pasak R. Žirgulio, nustatyta, kad mirusieji čia atguldavo nuo vėlyvojo neolito laikų (III tūkst. prieš Kr.) iki VI–VII a. po Kr. Didžiausią kapinyno plotą užima mūsų eros V–VI a. palaidotų žmonių kapai.

Jame yra surasta 370 žmonių kapų, dauguma jų yra nedegintini, griautiniai (361 kapas), taip pat rasti ir 4 žirgų palaidojimai.

Bendruomenės – gana turtingos

Kapinynai ypatingi tuo, kad liudija apie čia gyvenusių žmonių gana turtingą materialinę kultūrą – tokios išvados daromos iš aptiktų radinių. Vyrų kapuose gausu ginklų: kirvių, kalavijų, peilių, yra ylų, vyriškų papuošalų. Moterų kapuose gausu papuošalų: žalvarinių ir sidabrinių segių, smeigtukų, apykaklių, antkaklių, apyrankių. Kapinynas parodo ir tai, kad jau buvo išryškėjusi turtinė diferenciacija. Tų žmonių, kurie buvo turtingesni, užėmė aukštesnę socialinę padėtį, kapai buvo sutelkti atskiromis grupėmis. Kapuose yra surasti ir keli ypatingi radiniai – tai diržų sagtys ir šeši geriamieji ragai, kurių apkalai yra skandinaviško tipo.

„Spėjama, kad mūsų kraštuose galėjo būti žmonių iš Skandinavijos kraštų, galėjo būti ir hunų, mat vienos moters kojoje buvo surastas įstrigęs hunų strėlės antgalis. Taip pat – ir kitų genčių (Sambijos prūsų, alemanų) atstovų, todėl teigiama, kad mūsų kraštą palietė Didysis tautų kraustymasis“, – pasakojo R. Žirgulis.

Protėvių veidai – proporcingi ir dailūs

Pašušvio kapinynas buvo savotiška Plinkaigalio kapinyno tąsa, mat Plinkaigalyje nustota laidoti apie VII a., o Pašušvy buvo laidojama V–VIII a. „Pašušvio kapinynas atrastas žymiai anksčiau, pačioje XX a. pradžioje. Toje vietoje buvo kasamas žvyras, todėl buvo surasta nemažai palaidojimų. Netoli gyvenę Pašušvio dvarininkai Zaborskiai daugumą radinių perdavė Varšuvos archeologiniam muziejui arba Vilniaus senienų mylėtojų draugijai. Kapinyną tarpukariu tyrinėjo archeologas Petras Tarasenka. Taigi, abu kapinynai, menantys senus, iki valstybės susikūrimo, laikus, yra labai įdomūs ir turtingi. Radiniai, jų aukšta kokybė, atlikimo technika byloja, kad gyveno žmonės, puikiai įvaldę aukšto lygio technologijas, todėl negalime sakyti, kad tais laikais gyvenę žmonės buvo laukiniai, nekultūringi“, – pabrėžė muziejaus direktorius.

Tyrimai parodė, kad Plinkaigalio gyventojai buvo aukšto ūgio, stambūs, gražiai nuaugę žmonės. Proporcingais veido bruožais jie išsiskyrė iš siauraveidžių žemaičių ir plačiaveidžių aukštaičių. Nepaisant to, plinkaigališkius, gyvenusius Žemaitijos ir Aukštaitijos paribyje, mokslininkai vadina aukštaičiais.

Paroda pristatyta mero iniciatyva

Pasak R. Žirgulio, ši paroda yra parengta Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus iniciatyva. „Jam bendraujant su akademiku Eugenijumi Jovaiša, kilo tokia iniciatyva, kad šiemet, pažymint modernios Lietuvos šimtmetį ir kartu švenčiant Mindaugo karūnavimo dieną, derėtų prisiminti tiek Lietuvos, tiek ir Kėdainių krašto priešistorę. Dėkoju archeologui Algirdui Juknevičiui bei fotografui Vaidui Špečkauskui už šios parodos parengimą. Labai tikiuosi, kad kėdainiečiai, apžiūrėję šią ekspoziciją, galės susidaryti kiek išsamesnį įspūdį, kaip mūsų protėviai gyveno tais labai senais laikais. Galbūt daliai lankytojų kils noras kitus ypatingiausius ir įspūdingiausius šių kapinynų radinius apžiūrėti bei jais pasigėrėti Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje“, – vylėsi R. Žirgulis.

Plačiau susipažinti su išsamia Plinkaigalio ir Pašušvio kapinynų tyrinėjimų medžiaga galima perskaičius Lietuvos istorijos leidžiamą „Lietuvos archeologijos“ X-ąjį tomą.
Paroda Kėdainių krašto muziejuje veiks iki šių metų pabaigos.