Gruodžio 7 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas dėl jam nepalankaus Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo.

Liepė išsikraustyti

Ieškovas, anūkas K. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus, prašydamas iškeldinti savo močiutę M. A. iš jam nuosavybės teise priklausančio buto Kėdainiuose ir įpareigoti atsakovę panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis.

Vyras nurodė, kad 2018 m. butą jis paveldėjo po savo tėvo mirties. Įregistravęs nuosavybės teisę į butą, anūkas žinodamas, kad bute gyvena močiutė, 2018 m. rugpjūčio 22 d. išsiuntė jai pretenziją su reikalavimu per mėnesį – iki rugsėjo 22-osios, išsikelti iš buto su visais jai priklausančiais daiktais ir perduoti buto raktus. Tačiau močiutė nesusisiekė su anūku, buto raktų neperdavė ir toliau gyvena jam priklausančiame bute.

Gina neliečiamybę

Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nes atsakovė nepertraukiamai jame gyvena 34 metus, todėl šį butą galima laikyti jos būstu. Vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu turi būti ginama senolės teisė į buto neliečiamybę.

Apskundė sprendimą

Anūkas sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, prašydamas jį panaikinti ir ieškinį tenkinti, nes pirmosios instancijos teismas suabsoliutino močiutės teisę į būstą, tuo pažeisdamas jo teisę į nuosavybę.

Išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvavo teismo sprendimą.

Norėjo nuomoti

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad anūkas nenurodė aiškių ir objektyvių priežasčių, kodėl būtina močiutę iškeldinti iš buto. Jis rėmėsi tik tuo, jog neturi galimybės buto nuomoti.  

Atsižvelgusi į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo privatus interesas yra lemiamas ir turi būti ginamas jo nuosavybės neliečiamumas, o ne atsakovės teisė į būsto neliečiamybę.

Vyras buto savininku tapo tik 2018 m., paveldėjęs jį po savo tėvo mirties. Pastarajam 1994-aisiais šį butą padovanojo jo motina su tikslu, jog ji toliau gyvens tame bute, o anūko tėvas ją prižiūrės.

Nutartis įsiteisėjo

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 76-erių metų neįgali moteris šiame bute nepertraukiamai gyvena jau 34 metus. Čia užaugo jos vaikai, taip pat yra jai pažįstama aplinka, kaimynai. Neįgaliai atsakovei patogu patekti į pirmame aukšte esantį butą. Be to, močiutė neturi kito būsto ar lėšų naujam butui įsigyti.

Anūkas niekada negyveno bute, o butą įgijo neatlygintinai.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Parengta pagal Kauno apygardos teismo inf.

(Asociatyvi Algimanto Barzdžiaus nuotr.)

Panašios naujienos