Airijos lietuvė: „Tik išvykusi iš Lietuvos supratau, ką reiškia meilė tėvynei“

Nuo lūpų nedingstanti šypsena, skambus juokas ir iš akių spinduliuojamas begalinis džiaugsmas bei pasitenkinimas tuo, ką darai. Rasa Raižienė, Airijos lietuvių bendruomenės Dublino skyriaus pirmininkė, Pasaulio lietuvių seimo narė, nė iš tolo nepanaši į nelaimingus, apgautus, vargstančius lietuvių emigrantus. O juk taip pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra piešiamas išvykusio į užsienį portretas.

R. Raižienė tik išvykusi į Airiją suprato, kaip svarbu išlaikyti ir puoselėti meilę savo tėvynei.

Gimusi ir užaugusi Kėdainių krašte straipsnio herojė prieš gerus dešimt metų nusprendė išvykti į užsienį. Tiesa – tik laikinai, kol pavyks užsidirbti pakankamai pinigų. Tačiau šiandien pašnekovė yra laiminga atradusi save, mylimą darbą bei veiklą būtent Airijoje, Dubline. „Džiaugiuosi tuo, kas esu, tuo, kuo gyvenu. Myliu ir džiaugiuosi viskuo, kas mane supa“, – šypsodamasi pasakoja kėdainietė.
Pradžia buvo sudėtinga
Istorija prasidėjo 2004 metais, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Deja, pirmieji žingsniai Airijoje nebuvo sklandūs – pirmoji darbovietė neišmokėjo atlyginimų. Vėliau ponia Rasa įsidarbino šokolado fabrike, kur nuo ryto iki vakaro pradirbo kelerius metus. „Tuo metu viskas atrodė blogai – ir žmonės, ir kultūra, ir kalba… Supratau, kad reikia kažką keisti, turiu sustoti, nes tai nebuvo gyvenimas“, – sunkią pradžią emigracijoje prisimena Rasa.
Tad moteris įsidarbino lituanistinėje mokyklėlėje „Keturi vėjai“ socialine pedagoge, iš Lietuvos atsivežė dukrą, pradėjo studijuoti dviejuose universitetuose. „Gyvenimas pradėjo keistis, tačiau norėjosi daugiau, norėjosi bendravimo. Žinojau, kad lietuviai kartą per mėnesį renkasi viename Dublino bare. Nors ir išgirdau gąsdinimų, esą ten lietuviai tik geria, vagia, mušasi, vos po kelių kartų įsitikinau, kad ten buriasi išskirtinai protingi, kultūringi, inteligentiški lietuviai. Barai Airijoje – tiesiog susibūrimų, susitikimų, bendravimo vieta“, – prisimena R. Raižienė.
Valstybinės šventės – itin svarbios

Sausio įvykių aukų paminėjimas Dubline. Prieš simbolinį bėgimą šalia Lietuvos Ambasados Dubline.

Taip prie pagrindinio darbo atsirado ir papildoma veikla – moteris aktyviai įsitraukė į Airijos lietuvių bendruomenės gyvenimą: lietuvių telkimas, renginių organizavimas, labdaros rinkimas Lietuvoje gyvenantiems specialiųjų poreikių vaikučiams, ryšių tarp Lietuvos ir Airijos mezgimas ir palaikymas – visa tai netrukus tapo moters gyvenimo varikliu. Netrukus ji tapo Airijos lietuvių bendruomenės Dublino skyriaus pirmininke ir šias pareigas eina jau septynerius metus.
„Mes kiekvienas turime Lietuvą savo širdyje, kiekvienas ją susikuriame būdami toli nuo gimtinės. Tad kasmet organizuojame valstybinių švenčių paminėjimą. Štai neseniai, liepos 6-ąją, giedojome Lietuvos himną. Mums valstybinės šventės yra labai svarbios – žmonės sveikina vieni kitus, glėbesčiuojasi ir tai tikrai nėra vaidyba, o tikras, vidinis jausmas“, – šypsosi ponia Rasa. Populiarios ir poezijos šventės, daug Airijos lietuvių susirenka, kuomet svečiuojasi garbus svetys iš Lietuvos.
Lietuviams bendruomenė – svarbi

Himnas, kurį gieda visa tauta… Valstybės diena Dubline, ambasadoje.

„Vienas svarbiausių mūsų organizuotų renginių – projektas „Airija–Lietuva 2013“. Airijos miestuose vyko įvairūs renginiai, kurių metu buvo renkama finansinė parama Lietuvoje ir Airijoje gyvenantiems vaikams, sergantiems Dauno sindromu bei autizmu. Pavyko surinkti 10 tūkst. eurų. Be to, tikrai nepakartojamas jausmas matyti šalimais plevėsuojančias Lietuvos ir Airijos vėliavas“, – šypsosi R. Raižienė.
Moteris priklauso ir Pasaulio lietuvių seimui. Ji sakė besididžiuojanti, kad Airijos lietuviai – viena aktyviausių lietuvių bendruomenių pasaulyje.
O bendruomenė svarbi ir patiems Airijos lietuviams – dažnas jų susitikimuose suranda naujų draugų, kai kurie taip randa ir darbą. „Tėvynės ilgesys daro savo, žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, iš pradžių adaptuotis naujoje aplinkoje būna sudėtinga. Liūdna, bet kartais pasitaiko ir savižudybių… Todėl į tokius susitikimus ateina labai daug lietuvių“, – sako pašnekovė.
Airiai lietuvius mėgsta

Su Airijos lietuvių bendruomenės pirmininku A. Teišerskiu.

Paklausta, kaip airiai žiūri į lietuvius, moteris pripažįsta, kad visur būna įvairių žmonių. „Liūdna girdėti apie teisėsaugos akiratin pakliuvusius lietuvius, tačiau dabar dažniau tenka išgirsti laimės istorijų. Be to, airiai mus mėgsta – jiems gal tik lenkai ar musulmonai ne taip patinka. Patys airiai yra draugiški, kantrūs, paslaugūs, visada stengiasi padėti kitiems, būti malonūs. Jie mane išmokė į viską žvelgti pozityviai ir su šypsena“, – atviravo moteris.

Su pačiu mylimiausiu žmogučiu – dukra Jūrate.

„Airijoje gyvena daug gerų, nuostabių, Lietuvą mylinčių žmonių. Dažnai būna, kad išvykus iš Lietuvos įvertini, kokia nuostabi tavo šalis, koks nuostabus tavo gimtasis miestas – kaip gera vaikščioti, štai pavyzdžiui, Kėdainių senamiesčio gatvėmis. Gyvendama Lietuvoje tiesiog galvojau, kaip išgyventi. Tačiau emigracijoje supranti, kokia svarbi tampa tėvynė. Kiek mumyse Lietuvos, priklauso tik nuo mūsų pačių“, – pokalbį reziumavo kėdainietė.