Šių metų pabaigoje kėdainiečiai galės džiaugtis senamiestyje iškilsiančiu monumentaliu statiniu – visiškai rekonstruotu pėsčiųjų tiltu per Nevėžio upę. Tai analogų šalyje iki šiol neturintis, pirmąkart po tarpukario iš medžio konstrukcijų, panaudojant plieną statomas tiltas. Šio projekto autoriai – bendrovė „Sweco Lietuva“ kartu su architektais Jurgiu Rimvydu Paliu bei jo dukra Ieva Jurgita Palyte – Veilandiene.

Išskirtinis kūrinys

Pėsčiųjų tilto per Nevėžio upę autoriai – architektas Jurgis Rimvydas Palys bei jo dukra Ieva Jurgita Palytė –Veilandienė.

Išskirtinis tiltas iš tiesų pretenduoja tapti naujuoju Kėdainių senamiesčio akcentu bei dar vienu traukos objektu. Šiuolaikinėmis technologijomis pagrįsta grakščiai sukomponuotų medinių santvarų ir plieno konstrukcijų simbiozė – statinys, sujungsiantis Nevėžio krantus – senąją Kėdainių dalį su naująja. Tai garsaus architekto ir pedagogo, profesoriaus Jurgio Rimvydo Palio dovana Kėdainiams.

Jau šiais metais iškilsiantis tiltas taps dar vienu statiniu, papildysiančiu gausų J. R. Palio darbų sąrašą. Be kitų pripažintų pastatų – ir tokie projektai, kaip Kaune esančio Vytauto Didžiojo (buvusio Aleksoto) tilto rekonstrukcija, pagrindinės Kauno senamiesčio arterijos Vilniaus gatvės pertvarkymas į pėsčiųjų gatvę bei jos mažosios formos, M. K. Čiurlionio tiltas su estakadom ir t.t.
Pirmąjį projektą pakeitė neatpažįstamai

Kėdainiuose statomas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį svarbus ir tuo, kad jis jungia dvi miesto dalis – senąją ir naująją. Ši aplinkybė įpareigojo architektų komandą ieškoti tokio sprendimo, kuris įsilietų į senamiesčio architektūrinę visumą ir tuo pačiu būtų šio laikmečio, šios epochos ženklu.

J. R. Palys prisimena – prieš kelerius metus kartu su UAB „Sweco Lietuva“ ( buvusiu Kauno hidroprojektu), buvo paruošęs pirmąjį šio tilto projektą, tačiau viskas susiklostė taip, kad šis, pirminis projektas taip ir nebuvo įgyvendintas. Šią aplinkybę architektas vadina itin dėkinga, nes pirmajame darbe dar nebuvo išreikštos svarbiausios vizijos bei idėjos.

„Po kurio laiko tilto užsakovas – Kėdainių rajono savivaldybė pakartotinai kreipėsi į UAB „Sweco Lietuva“ projektuotojus su klausimu ar norėtų patobulinti projektą. Džiaugiamės, kad UAB „Sweco Lietuva“ džentelmeniškai pasiūle mums toliau dalyvauti šiame projekte.

Dažnai būna – kažką padarai, praeina kiek laiko ir tuomet galvoji, kad dabar padaryčiau kur kas geriau. Pažiūri į savo darbą iš šono ir ateina tarsi antrasis kvėpavimas“, – kalbėjo profesorius J. R. Palys.

Architekto idėja – suprojektuoti erdvinį tiltą

Žinomas šalyje architektas ir pedagogas pripažino, jog Kėdainiams kuriant šį pėsčiųjų tiltą įtakos jo formai turėjo jau vaikystėje kilęs domėjimasis inžineriniais statiniais.

„Uostai, užtvankos, tiltai, laivai – visa ši sritis mane labai domina. Pas mano tėvą (skulptorių Viktorą Palį – red.) buvo labai daug puikių prieškarinių žurnalų. Tad vizualiai susipažinau su didžiausiais pasaulio miestais, Niujorku, Amsterdamu, Kasablanka, iliustracijose regėjau jų uostus, laivus, tiltus, radijo stočių bokštus, visą XX amžiaus išvystytą techninę infrastruktūrą. Tai mane užvaldė jau nuo vaikystės“, – apie požiūrio į inžinerinius objektus formavimąsi pasakojo J. R. Palys.

Autorius sako, kad jam labai nepatikdavo matyti tiltus, kai ant atramų tarsi lenta uždedama gelžbetonio plokštė.

„Erdviniai, ažūriniai tiltai duoda visai kitą įspūdį. Todėl ir kilo mintis – suprojekti Kėdainiams erdvinį tiltą, tikintis, jog ši idėja bus priimtina užsakovams“ – prisiminė J. R. Palys.

Tarsi koridoriumi į jaukų senamiestį

Tai nėra pirmasis architekto eksperimentavimas su tiltais, stengiantis jiems suteikti daugiau estetikos. Rengdamas Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto Kaune rekonstrukcijos projektą, jis numatė įrengti į viršų siaurėjančius mėlynai baltus šviestuvus. Jie puikiai dera prie išlikusių tilto pakėlimo konstrukcijų – keturių pilonų.

„Norėjosi sukurti savotišką šviesos koridorių. Galvodamas apie Kėdainius, supratau, kad šiam tiltui taip pat reikia ažūro, kad juo eitum tarsi per kambarį ar salę ir patektum į jaukią aikštę, jaukų senamiestį. Tą įspūdį sustiprintų medinių santvarų pasvirimas į vidinę tilto pusę. Norėjosi, kad neliktų krantų erdvių atotrūkio“ – apie vizijos užuomazgas pasakojo R. J. Palys.

Svarbus tilto akcentas – jo išlenkimas

Rengdami pirmuosius tilto eskizus architektai siekė, kad medinės tilto konstrukcijos atrodytų kuo grakščiau.Todėl atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi sprendimo. Santvaros savo smaigaliais remsis į tilto atramas. Tuo būdu tilto vidurinė dalis pakils aukščiau vandens ir tuo pačiu pakils ir tiltotakis.

Rengdami pirmuosius tilto eskizus architektai siekė, kad medinės tilto konstrukcijos atrodytų kuo grakščiau.Todėl atsisakyta tradicinių santvarų su apatine horizontalia jungiamąja dalimi sprendimo. Santvaros savo smaigaliais remsis į tilto atramas. Tuo būdu tilto vidurinė dalis pakils aukščiau vandens ir tuo pačiu pakils ir tiltotakis.

Šis pakilimas, pasak projekto autorių, atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia – suteikia statiniui daugiau grakštumo. Be to, tilto viduryje, kiek pakilus, geriau atsiveria Kėdainių senamiesčio panorama. Trečioji pakilimo funkcija – praleisti senuosius, vytinės tipo aukštastiebius laivus, kurių atgaivinimu itin rūpinasi Kėdainių vyr. architektas Vytautas Kundrotas.
Medžio ir metalo simbiozė

Architektas džiaugiasi, jog projekto užsakovai – Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, pritarė pasiūlymui tiltą statyti iš medinių konstrukcijų. Palys prisiminė, jog medinio tilto idėja kilo diskutuojant kartu su projekto bendraautore, dukra Ieva Palyte – Veilandiene ir Kėdainių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju V. Kundrotu. Kita vertus, šioje vietoje ir anksčiau, tarpukaryje stovėjęs tiltas irgi buvo medinis“, – sakė J. R. Palys.

Šią idėją labai palaikė Kėdainių meras.

„Medis grįžta, ši ekologiška ir atsinaujinanti medžiaga šiuo metu reabilituojama visame pasaulyje. Iš medžio padarytų medinių tiltų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje būta labai daug. Taip pat ir milžiniškų geležinkelio tiltų, kurie taip pat iš medžio sukonstruoti“, – kalbėjo J. R. Palys.

Siekiant medinei konstrukcijai suteikti reikiamo tvirtumo, ji bus sustiprinta metalo detalėmis. Metalas derinsis su medžiu ir kitose vietose, medžio ažūrui antrąjį raštą suformuos tilto lieptą laikančių metalo atotampų zigzagai.

„Mane visą laiko žavėjo senieji burlaiviai, jūriniai laivai, kuriuose puikiai dera medis ir metalas. Manau, jog sprendimas šiame projekte medį komponuoti su metalu tikrai pasiteisins“, – minėjo profesorius J. R. Palys.

Kėdainių senamiestyje esančios gatvės rekonstrukcija baigta gerokai anksčiau, nei planuota.

Atsisakė pabodusios spalvos

Pradinis siekis buvo išryškinti medines konstrukcijas, tačiau tradicinės, gelsvai rudos spalvos nuspręsta iš karto atsisakyti. Dabartinėje aplinkoje jos ir taip esama labai daug. Įvairios lauko medinės konstrukcijos, baldai ir kiti elementai, kaip taisyklė dengiamos medžiagomis, suteikiančiomis medienai gelsvai rusvą atspalvį. Tai mums atrodė netinkama rimtam inžineriniam statiniui.
„Apsistojome ties sprendimu, jog medis bus pilkšvai žalsvas, o metalas – šiek tiek tamsesnis. Labai norėjosi, kad būtų išryškinta ir pati medžio faktūra. Tačiau pasikonsultavus su specialistais paaiškėjo, jog šis medienos dengimo būdas nėra ilgaamžis“, – sakė architektas.

Vengia dizaineriškų improvizacijų

Unikalų pėsčiųjų tiltą Kėdainiams sukūrę architektai turi savitą požiūrį į estetiką. J. R. Palys prisimena, kaip kartu su dukra projektuodamas aukštų įvertinimų sulaukusį, 2016 metų geriausiu negyvenamuoju statiniu pripažintą karinių oro pajėgų gelbėjimo posto ir angaro kompleksą siekė, kad jame kiek įmanoma mažiau matytųsi architekto rankos prisilietimas.

Vadovaujantis tuo pačiu principu buvo projektuojamas ir tiltas Kėdainiuose. Specialiai vengdami „dizaineriškų išsidirbinėjimų“ autoriai akcentavo tilto konstrukciją, kuri ir sudaro estetinį tilto pagrindą.

Jungtis tarp senamiesčio ir jaunamiesčio

Kėdainiuose statomas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį svarbus ir tuo, kad jis jungia dvi miesto dalis – senąją ir naująją. Ši aplinkybė įpareigojo architektų komandą ieškoti tokio sprendimo, kuris įsilietų į senamiesčio architektūrinę visumą ir tuo pačiu būtų šio laikmečio, šios epochos ženklu.

„Reikėjo rasti sąskambį tarp to, kas tikra, kas sena ir kas nauja. Kad jis nevaidintų senovės, nebūtų primityviai plokščias. Siekėme, kad tai būtų tiesiog tikras, geras daiktas“, – reziumavo R. J. Palys.


Architektas Audrys Karalius

Jurgis Rimvydas Palys yra didelis istorijos mėgėjas. Manau, kad Kėdainiams labai pasisekė, kad jų pėsčiųjų tilto į Didžiosios Rinkos aikštę ėmėsi tokia patyrusi ir kūrybinga inžineriškai architektūrinė galva.

Lietuvoje nūnai tiltų statoma mažai, patirties nėra. Originalios architektūros tiltų – vienetai. Du iš jų, bene geriausi, būtent ir suprojektuoti dalyvaujant J.R.Paliui: M.K.Čiurlionio tiltas per Nemuną Kaune ir Vytauto Didžiojo tilto per Nemuną rekonstrukcija (irgi Kaune).

Tai, ką architektas J.R.Palys su bendraautore Ieva Palytė-Veilandienė sukonstravo Kėdainiams, vertinu kaip autorinę istorinio tilto temos interpretaciją – sąmoningą, motyvuotą, disciplinuotą. Tačiau šiuo atveju naująjį tiltą vadinti „nauju“ didelio noro nėra – nes jis neturi naujumo geno, kai kam atrodančio kaip savaiminė vertybė.

Taigi, nors Kėdainių tiltas ir naujas, tačiau neturi mados dimensijos ir neskleidžia mados propagandos.

Praba yra, vertė yra, stilius yra, o mados – ne.

Nes nėra „naujų“ atradimų, „naujų“ stulbinančių formų, „naujų“ lozungų ir pareiškimų, kaip reikia gyventi architektūrinį gyvenimą „nuo šiandien“.

Ar tai trūkumas tiltui, kaip architektūros kūriniui? Priešingai – tai privalumas, turint omeny aukštos prabos Radvilų miesto istorinį kontekstą, kurio orkestruotei visai netrūksta naujų revoliucingų pareiškimų.

Kėdainių senamiestį lygiaverčiai praturtinti gali tik darnus ir brandžios kokybės architektūrinis indėlis. Ir, esu absoliučiai tikras, kad jo liudininku mes būtent ir esame…


Kėdainių rajono meras
Saulius Grinkevičius

Kėdainiai turi pačią didžiausią vertybę – vieną iš trijų senamiesčių Lietuvoje. Taigi, visi objektai, kurie yra statomi ar dar tik projektuojami šioje vietoje, turi būti pačios didžiausios architektūrinės vertės. Pėsčiųjų tiltas po rekonstrukcijos turėtų tapti vienu ryškiausių šiuolaikinės architektūros simbolių, puikiai derėsiantis su istorine Kėdainių senamiesčio architektūra. Mums labai pasisekė, jog šį tiltą suprojektavo vienas ryškiausių šalies architektų, profesorius Jurgis Rimvydas Palys. Juolab kad jo kūrinys iš tiesų unikalus, iš medinių konstrukcijų sudarytas tiltas neturi analogų visoje šalyje.

5 Responses

  1. Gediminas

    Tai jeigu architekto dovana, tai turėtų būti nemokamai. Nes už dovanas pinigai nėra mokami.

    Atsakyti
  2. Aciola

    Tiltas tai gražus, o ir žiemą vaikams patiks į mokyklą per jį čiuožti kaip nuo kalniuko

    Atsakyti
  3. Virgis

    Pamačius tilto atramas, galima įsivaizduoti be galo „sunku“, per didelį tokiam upeliui.

    Atsakyti
  4. Gytis

    Tiltas traukiniams per upe pakeliui i sibira. Kitaip nepavadinsi sio nesusipratimo. Nuotraukos makete dar galima ziureti bet realiai tai jis atrodys tikru griozdu..

    Atsakyti
  5. r

    Man atrodo tiltas gremėzdiškas, nes viršutinės konstrukcijos suprojektuotos ne dėl reikalo, kad laikytų, o dėl vaizdo. Atrodo ne kaip – kaip nuversto krano konstrukcijos. Nieko gero. Matyt projektas unikalus, nes niekam tokio nereikėjo. Senamiestyje netinka visiškai, nes jo iškilusios konstrukcijos užgožia vaizdą į senamiestį. O žiemai atėjus, kalneliais tikrai bus „smagu“ pačiuožinėti.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.