„Su tokiu žmonių aplaidumu ir neatsakomybe, kurią matome dabar, jau seniai nebuvome susidūrę. Šią savaitę pradėjome kaip niekada darbingai – pirmadienį vien mieste pernykštės degančios žolės gesinti mūsų ugniagesiai buvo kviesti dešimt kartų. Vos spėjame važiuoti iš vieno iškvietimo į kitą“, – sakė Kėdainių rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Stogevičius. 

T. Bružaitės gatvėje degusi pernykštė žolė ne juokais grasino ten esantiems namams.

T. Bružaitės gatvėje degusi pernykštė žolė ne juokais grasino ten esantiems namams.

Gana dažnai sausa žolė deginama įvairių pastatų prieigose, tad iki skaudžių nelaimių – vos vienas žingsnis. „Kol kas neturime didelių nuostolių ir aukų, bet gyvename tarsi ant tiksinčios bombos. Kolegoms teko ne kartą vykti gesinti pastatų, kurie užsidegė būtent nuo degusios sausos žolės. Darbo turime itin daug, be žolės gesinimo, mūsų pagalbos reikia ir kitose vietose, todėl dirbame labai įtemptai. Ugniagesiai dėl to nesiskundžia, apmaudu, kad tenka savo jėgas aukoti dėl kažkieno aplaidumo“, – sakė V. Stogevičius.
Ugniagesiai pastebi, kad sausos žolės deginimas – tarsi prakeiksmas, perduodamas iš kartos į kartą, niekaip neprarandantis populiarumo. „Šįmet sausos degančios žolės gesinti jau vykome per pusšimtį kartų. Pernykštę žolę pradedama deginti gana anksti. Kaip mums suvaldyti žolės padegėjus, nėra aišku. Šalia tokio gaisro pamačius žmogų dažniausiai išgirstame, kad jis atsitiktinai pamatė liepsnas ir jas suskubo gesinti. Žodžiu, žolės padegėjus surasti ir išaiškinti gana sudėtinga. Lieka tramdyti valdų, kuriose deginama pernykštė žolė, savininkus baudimais. Paprastai žolė deginama ten, kur ji iš rudens buvo nenušienauta. Tad ieškosime galimybių, kaip bausti tokius apsileidėlius. Bandysime kalbėti su rajono vadovais, kad jie didintų žemės mokesčius savo valdų neprižiūrintiems asmenims. Galbūt tokiu būdu kai kam padidės atsakomybė tvarkytis savo valdose. Kaip žmonėms paaiškinti, kad tvarkytis privalu ne tik savame kieme, bet ir už jo ribų. Ugnis per nenušienautas pievas keliauja greitai. Ji žaibiškai pasiglemžia ir kitą turtą. Tokius gaisrus priversti gesinti ugniagesiai gelbėtojai, deja, kartais jie gali nespėti į kitą gaisrą“, – sakė ugniagesių vadas.
Pravartu žinoti, kad ugnis slenka ne tik pažeme, bet, degant žolei, iškyla iki metro aukščio ir daugiau. Todėl pavasarį būtina aparti laukus aplink gyvenamuosius, ūkinius ir kitus pastatus. Žmonės neretai klausia, ar galima šakas ir žoles deginti. Ugniagesių patarimas – geriausia jas mulčiuoti. O jeigu norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, aukštapelkės ar miškingos vietos.
Ugniagesiai pavasarį nuolat rengia reidus, kad apsaugotų kraštiečius nuo nelaimių ir pagundų deginti sausą žolę. „Jau artimiausiu metu suplanuotos išvykos su aplinkosaugininkais, kuriems žolės deginimas aktualus dėl gamtai padaromos žalos. Tad prašome kraštiečių būti sąmoningais ir nedaryti nusikaltimų. Kas gali žinoti, ar kažkieno neatsakingai uždegta žolė nepalies ir pačių artimųjų“, – perspėjo V. Stogevičius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.