Žmonės vis dažniau peršąla vasarą

0

Gydytojai ir vaistininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nemažėja ir vasarą.

Persalimai vasara nUžkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šių metų birželį sergamumo rodikliai – didesni nei tokiu pačiu metu pernai. Tai patvirtina ir pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 metų 25 -ąją savaitę siekė 20,5  atv./ 10 tūkst. gyventojų.

24-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 21,9 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 18,5 atv. /10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje – 12,6 atv./10 tūkst. gyv., o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje – 27,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Dažnas mano, kad peršalimo ligų metas – tik ruduo ir žiema, o vasara – tai esą laikas, kai peršalti neįmanoma.

Tačiau būtent vasarą žmonės dažnai sukaista, perkaitę gaivinasi šaltais gėrimais, mėgaujasi maudynėmis šaltame vandenyje, vėdindami patalpas, patenka į skersvėjus, o dėl to ima kamuoti sloga ar gerklės skausmas, pakyla temperatūra, atsiranda kosulys.

Kone kasdien kreipiasi pacientai, kurie sakosi dar vakar buvę sveiki, maudęsi, mėgavęsi saule, o jau šiandien karščiuoja ir skundžiasi ūmiu gerklės skausmu.

Dažniausios ligos vasarą – angina, sloga, gerklės uždegimas, laringitas. Specialistai pastebi, kad žmonės neįvertina to, jog gelbėdamiesi nuo karščio skersvėjais, ledais, šaltais gėrimais, maudynėmis vėsiame vandenyje, netaisyklingai nustatytais kondicionieriais patys pastūmėja save į ligų glėbį.

Karštas oras ir peršalimas – tik iš pirmo žvilgsnio nesuderinami dalykai.

O iš tikrųjų per karščius peršalti – šansų ne mažiau nei žiemą. Ligos prasideda jau pirmaisiais vasaros mėnesiais, kai saulė jau karšta, vėjas dar šaltas, o jaunimas skuba nusivilkti šiltesnius drabužius“, – sakė „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Violeta Januškienė.

Jos teigimu, žmogaus organizmas po žiemos būna nusilpęs, trūksta vitaminų ir mikroelementų, tad patyręus temperatūrų kaitą gana lengvai pažeidžiamas.

Būtent todėl patartina valgyti daugiau šviežių salotų, daržovių, vaisių, grūdinti organizmą ir vengti temperatūrų kaitos, o per karščius neskubėti įjungti kondicionierių“, – sakė V. Januškienė.

Užkimimą gerai gydo vaistažolių arbatos, skalavimai, gleivinę drėkinančios pastilės.

Jei gerklės skausmas nėra stiprus, ją patartina skalauti ramunėlių ar šalavijų nuovirai.

Varvančią nosį reiktų plauti jūros vandeniu, tinka ir elementarus druskos tirpalas, vaistinėje gausu įvairių lašų, purkštukų, pieštukų – jie taip pat padeda.

Būtina nepamiršti, kad peršalus (ypač – vasarą) reikia gerti kuo daugiau skysčių, pavyzdžiui, liepos žiedų arbatą.

Tinkamai gydoma sloga turėtų baigtis per savaitę. O jei tiek laiko nepakanka, kamuoja tevargina kosulys ir dusulys, skausmai ausyse, aplink akis, nosį derėtų susirūpinti, ar neprasidėjo sinusito, bronchito, ausų infekcijų, nervų uždegimų komplikacijos“, – pataria gydytoja V. Januškienė.

Džeraldas Kauneckas

Leave A Reply