Einant link „Atžalyno“ gimnazijos aktų salės durų, iš tolo girdėjosi ritminga grupės „Bee Gees“ daina „Stayin alive“. Kol neatidariau durų, sunku buvo patikėti, kad mokiniai salėje ne linksminasi, o mokosi gyvybiškai svarbių žinių, galinčių išgelbėti žmonių gyvybes. Gimnazistai, atsiklaupę ant kelių, pagal ritmingą muziką delnais spaudė šalia gulinčių manekenų krūtines. 

„Atžalyno“ gimnazijos mokiniai net dvi valandas įdėmiai klausėsi jaunųjų gydytojų, kurie pasakojo, kaip teisingai ir kokybiškai atlikti žmogaus gaivinimą.

Paaiškėjo, kad pas atžalyniečius atvykę jaunieji gydytojai ir studentai mokė teisingai atlikti žmogaus gaivinimą.
„Mūsų tikslas – išmokyti mokinius kokybiškai gaivinti žmogų: nepasimesti stresinėje situacijoje, tačiau elgtis apgalvotai ir taip prisidėti prie žmogaus gyvybės išgelbėjimo. Stovėti ir nieko nedaryti yra blogiausia, kas tik įmanoma“, – kalbėjo „Atžalyne“ viešėjęs jaunasis gydytojas Antanas Montvila.

Pirmosios keturios minutės – auksinės
Projekto, su kuriuo jaunieji gydytojai bei medicinos studentai keliauja po visą Lietuvą ir veda edukacinius užsiėmimus mokiniams, vadinasi „Auksinės minutės“.
„Toks projekto pavadinimas parinktas neatsitiktinai – jis simbolizuoja tas pirmąsias, pačias svarbiausias keturias minutes po to, kai žmogui sustoja širdis. Per šias minutes yra privalu žmogui suteikti pirmąją medicininę pagalbą, ir tai padaryti gali ne tik medikai, bet ir kiekvienas mūsų. Tiesa, reikia turėti žinių, kaip tai padaryti teisingai. Taigi mes, jaunieji gydytojai bei medicinos studentai, pasirinkome mokyti mūsų augančią jaunąją kartą – mokinius. Tikime, kad jie Lietuvoje gyvens, dirbs bei sugebės padėti nelaimės ištiktam žmogui“, – išreiškė viltį Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos narys bei vienas „Auksinių minučių“ organizatorių A. Montvila.
Pasak pašnekovo, daug pastarojo meto skaudžių įvykių parodė, kad žmonės vis dar nemoka, o gal ir nedrįsta gaivinti žmogaus, o pasirenka pasyvaus stebėtojo vaidmenį. Viso to dažna pasekmė – sunkios komplikacijos arba mirtis.
„Žmogui širdis sustoti gali bet kur: oro uostuose, namuose, tiesiog gatvėje. Gal turime per daug baimių, nežinome, kaip reiktų pradėti gaivinti? Gal bijome neva pakenkti dar labiau? Kai žmogus nežino, ką daryti, natūraliai bijo prieiti ir suteikti pagalbą. Tačiau kuomet pagrindiniai gaivinimo žingsniai yra žinomi, baimės nelieka. Tačiau tam reikia įgyti įgūdžių. Siekiame, kad žinios, esančios smegenyse, taptų raumenų atmintimi“, – pažymėjo medikas.

Antanas Montvila sakė, kad per vienerius metus tikimasi su gaivinimo teorinėmis ir praktinėmis žiniomis supažindinti apie 10 tūkst. Lietuvos mokinių.

Ar reikia daryti oro įpūtimus?
Net dvi valandas trukusių užsiėmimų metu mokiniai susipažįsta su gaivinimo teorinėmis žiniomis, išbando savo jėgas ir praktikų metu. Mokiniai sužinojo, ką daryti pamačius sukniubusį žmogų, kaip iškviesti pagalbą, teisingai daryti širdies masažą, kaip atverti ligonio burną oro įpūtimams.
„Kokie būtų patys svarbiausi gaivinimo žingsniai? Pagal naujausias rekomendacijas, pirmąsias šešias minutes reiktų daryti tik krūtinės ploto paspaudimus. Mes atkreipiame dėmesį, kad įpūtimai nėra svarbiausias akcentas, tad jei žmogus nedrįsta, nenori, jaučiasi nesaugiai pūsdamas kitam žmogui į burną oro, to gali ir nedaryti. Po šešių minučių galima daryti ir įpūtimus, žinoma, jei esate morališkai pasiruošę tai daryti. Jei taip, paspaudimus ir įpūtimus reiktų atlikti santykiu 30:2. Šie veiksmai didina tikimybę, kad pacientas iš ligoninės išeis savo kojomis, o jo smegenys vėliau puikiai funkcionuos“, – akcentavo A. Montvila.
Atliekant paspaudimus, varinėjamas kraujas po organizmą – tą užtikrina be pertraukų daromas širdies masažas. Tačiau jis nėra lengvas užsiėmimas – tai buvo akivaizdu pažvelgus į suplukusius mokinius. Kai kurie jų ir uniforminius švarkus vilkosi nuo savęs ir metė į šonus.

Per metus – 10 tūkst. mokinių
Jauni ir ambicingi gydytojai mokinius lanko visoje šalyje. Gydytojai ir studentai skiria savo laisvą laiką tam, kad išmokytų mokinius šių gyvybiškai svarbių žinių.
„Šiuos mokymus organizuoja Jaunųjų gydytojų asociacija, taip pat prisijungė ir daug partnerių bei savanorių. Viskas vyksta taip – susiburia trys, keturi studentai, gauna mokymams skirtą inventorių, vienai dienai atvažiuoja į pasirinktą šalies mokyklą bei veda kelias valandas trunkančius mokymus. Tai naudinga ir patiems studentams, mat vystosi jų komunikavimo, lyderiavimo kompetencijos“, – kalbėjo jis.
Tiesa, šios gražios iniciatyvos įgyvendinimui projekto organizatoriai lėšų turi ieškoti savarankiškai.
Kad tokie jaunajai kartai skirti mokymai duoda teigiamu rezultatų, rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Skandinavijos.
„Tokios mokymo programos jau yra taikomos Skandinavijos šalyse. Yra paskaičiuota, kad tol, kol gaivinimo programa nebuvo įgyvendinama, sėkmingų reanimacijų skaičius, kuomet gaivinimas buvo atliktas ne ligoninėje, siekė vos kelis procentus. Pas mus šis rodiklis irgi yra neįtikėtinai žemas – siekia tik 5 procentus. Kai Skandinavijos šalyse programa buvo pradėta ir pradėti apmokyti vaikai, rezultatai šoktelėjo iki 30, 40 procentų“, – įspūdingą šuolį pristatė A. Montvila.
Projekto įgyvendintojų tikslai – ambicingi: per šiuos metus apmokyti 10 tūkst. vaikų, o nuo 2020 metų pradėti įgyvendinti Nacionalinę gaivinimo programą.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.