Jau kuris laikas sinoptikai trauko pečius ir nepaliauja stebėtis šilta kaip niekad šiųmete žiema. Ar iš tiesų ji netradicinė?

Dėl nežiemiškų orų žiemkenčiai laukuose tiesiog bujoja.

Dėl nežiemiškų orų žiemkenčiai laukuose tiesiog bujoja.

Į šį klausimą atsakė Dotnuvos hidrometeorologinės stoties viršininkė Natalija Gaurilčikienė.

Naujieji su šiluma
„Iš tiesų gamta mūsų nekankina šalčiais, galime pasidžiaugti šilta žiema. Tačiau ji nėra labai jau išskirtinė: ir ankstesniais metais pasitaikydavo netradiciškai šiltų žiemiškų dienų bei mėnesių. Esame gana greiti pamiršti, kas buvo prieš kelerius metus“, – konstatavo hidrometeorologė.
Pasak N. Gaurilčikienės, naujuosius pasitikome neįprastai šiltai. Vidutinė pernykščio gruodžio temperatūra Vidurio Lietuvoje buvo +1,8 laipsniai, o daugiametė norma yra – -2,8 laipsniai. Taigi gruodis buvo šiltesnis daugiau kaip trimis laipsniais. Pati šilčiausia gruodžio diena Dotnuvoje užfiksuota 23-oji, tądien termometro stulpelis rodė 6,5 laipsnius šilumos.
Panašiai šilto gruodžio būta ir 2006-aisiais, tada pirmąją mėnesio dekadą užfiksuota daugiau negu vienuolikos, o trečiąją – daugiau negu septynių laipsnių šiluma.
Panašiai šiltai nugyventas ir lapkritis. Paskutinio rudens mėnesio temperatūros norma yra beveik laipsnis šilumos, o pernai vidutinė lapkričio temperatūra siekė beveik penkis laipsnius šilumos. Šiltesnio lapkričio Dotnuvoje būta tik 2000-aisiais, tąkart vidutinė mėnesio temperatūra siekė + 5,3 laipsnio.

Pernai N. Gaurilčikienė apie žiemos ypatumus pasakojo žemę užklojus gana nemažai sniego dangai, o šią žiemą sniegą kėdainiečiai matė tik kelias dienas.

Pernai N. Gaurilčikienė apie žiemos ypatumus pasakojo žemę užklojus gana nemažai sniego dangai, o šią žiemą sniegą kėdainiečiai matė tik kelias dienas.

Vėlyva perkūnija – vėlyva žiema
Skirtingai negu užpernai pernai Kėdainių rajone vėlyvos perkūnijos hidrometeorologai neužfiksavo. 2012-aisiais gruodžio 14-ąją Dotnuvos hirdrometeorologai registravo perkūniją, o pernai tokio reiškinio nepastebėta. „Vėlyva perkūnija perspėja apie vėlyvą žiemą, sakydavo senoliai, tačiau dabar sekti jų nuostatomis gana sudėtinga“, – sakė N. Gaurilčikienė.
Hidrometeorologinės stoties viršininkės teigimu, pernykščiai metai šalies vidurio gyventojų orais negąsdino. „Buvo tik kelios sudėtingesnės dienos. Gegužės 31-ąją registravom škvalą, kai vėjo greitis pasiekė 23 metrus per sekundę. Spalio mėnesį pajūrį siaubusi vėtra iki Kėdainių rajono atėjo išsikvėpusi ir vėjas mūsų krašte siekė tik 19 metrų per sekundę“, – sakė N.Gaurilčikienė.
2013-ieji buvo gana sausi metai. Vidurio Lietuvoje iškrito 100 milimetrų mažiau kritulių negu skelbia norma. Sausiausias fiksuotas kovas, kai per mėnesį iškrito tik 8 milimetrai kritulių. Sniego pernai rudenį Dotnuvos sinoptikai matė tik gruodžio 6 – 9 dienomis, kai buvo iškritę apie 3 centimetrus sniego. 2012-aisiais gruodžio pabaigoje Dotnuvoje sniego buvo apie 19 centimetrų.

Smilgos gatvės 5 namo gyventojai džiaugiasi viduržiemį pražydusia rože.

Smilgos gatvės 5 namo gyventojai džiaugiasi viduržiemį pražydusia rože.

Šalčių laukia vasarį
Žiemą hidrometeorologai prognozuoja šiltesnę negu įprasta. Vidutinė žiemos temperatūra fiksuota -4,3 laipsniai, tačiau 2002-aisiais ji buvo beveik septyniais laipsniais šiltesnė – +3,5 laipsnio.
„Jau akivaizdu, kad sausis bus šiltesnis negu planuota. Jo norma yra -5,1 laipsnio, tačiau šių metų pradžia gana šilta. Nežinome, ko tikėtis ir iš vasario. Kai kurių šalių kolegos vasariui prognozuoja šaltį, tad reikia tik palaukti ir pamatysime, ar tą mėnesį sulauksime žadėtų 20 laipsnių šalčio“, – sakė N. Gaurilčikienė.

Žiemkenčiai laikosi neblogai
O kaip ūkininkai vertina tokią švelnią žiemą? 2013-ųjų metų Kėdainių rajono geriausiu ūkininku išrinktas Dainius Venckus šilta žiema nesiskundžia. Jis augina apie 900 hektarų žiemkenčių: per 560 ha žieminių kviečių ir kiek daugiau negu 330 ha žieminių rapsų. „Kviečiai atrodo kiek pastypę, tačiau laikosi gana neblogai, o rapsų augimą teko pristabdyti cheminėmis priemonėmis“, – sakė nemažą ūkininkavimo patirtį sukaupęs kėdainietis. D. Venckaus teigimu, mažas šaltukas žiemkenčiams nepakenktų, tačiau jei termometro padala nukristų žemiau dešimties laipsnių šalčio ir nebūtų sniego, tada apie gerą derlių galima būtų tik pasvajoti. „Prieš ketverius metus šimtu procentu iššalo mano augintų 550 hektarų kviečių ir rapsų, dar po metų praradau apie 350 ha žiemkenčių, tačiau jų auginimo neatsisakau. Vasarojaus kūlimas man atrodo sudėtingesnis negu žieminių javų, tad jiems ir lieku ištikimas“, – atviravo praėjusių metų geriausias Kėdainių krašto ūkininkas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.