Zenonas Dabkevičius – Mokslų akademijos prezidento rinkimuose

0

Akademiškis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius profesorius habilituotas daktaras Zenonas Dabkevičius dalyvavo Mokslų akademijos prezidento rinkimuose. 

Z. Dabkevičius buvo vienas iš penkių kandidatų užimti Lietuvos mokslų akademijos prezidento vietą.

Z. Dabkevičius buvo vienas iš penkių kandidatų užimti Lietuvos mokslų akademijos prezidento vietą.

Be jo, savo kandidatūras buvo iškėlę dar keturi žinomi šalies mokslo darbuotojai. Jie ryžosi perimti Mokslų akademijos vairą iš akademiko Valdemaro Razumo, kuris šiai įstaigai vadovauja nuo 2009 metų.
Lietuvos mokslų akademija jungia žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius mokslininkus. Akademijoje yra penki skyriai.

Leidyba, projektai, premijos
LMA vykdo bendradarbiavimo sutartis su daugiau kaip 20 užsienio mokslų akademijų ir kitais mokslo centrais, kartu su partneriais įgyvendina šalies mokslui ir eksperimentinei plėtrai reikšmingus ES struktūrinių fondų projektus. Ji yra Vrublevskių bibliotekos steigėja, leidžia mokslo darbus, mokslo žurnalus, informacinius leidinius. Akademija rengia šalies bei tarptautines mokslines konferencijas, užsienio mokslininkų seminarus, mokslininkų susitikimus, akademinius skaitymus, parodas. Vyriausybės pavedimu LMA organizuoja Lietuvos mokslo premijų komisijos veiklą, įsteigė ir teikia 16 vardinių mokslo premijų, skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą kasmet skirdama po 10 premijų jauniesiems mokslininkams, 15 – aukštųjų mokyklų studentams. Nuo 2010 m. LMA skiria 15 metinių stipendijų jauniesiems mokslininkams.
Akademija pagal statutą gali turėti 120 tikrųjų narių, renkamų atviro konkurso būdu. Narių emeritų (jais tikrieji nariai tampa sulaukę 75 metų amžiaus) ir užsienio narių skaičius neribojamas.

Prezidentas – bendruomenės pasitikėjimo asmuo
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas – akademinės bendruomenės pasitikėjimo asmuo ir institucijos vadovas, renkamas visuotinio susirinkimo. Pirmasis prezidentas buvo prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, 1941 metais Antano Smetonos lituanistikos instituto pagrindu kūręs Mokslų akademiją. Ir vėliau jos vadovais tapdavo tokios asmenybės, kurios pajėgė geriausiai plėtoti bei civilizuotai ginti visuomenės interesą mokslui. Nešališkumas, kompetencija, tautos ir valstybės interesų prioritetas yra esminiai akademinės bendruomenės ir jos vadovo veiklos principai.
Nūdienos Akademijos prezidentai yra mokslo procesų ir strategijų iniciatoriai ir vadovai, visuomenės bei valstybės autoritetai. Jie atstovauja tėvyniniam mokslui ir kultūrai užsienyje.

Džiaugiasi pasitikėjimu
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorių profesorių habilituotą daktarą Zenoną Dabkevičią kandidatu į Mokslų akademijos prezidentą iškėlė Akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai. 62 metų Z. Dabkevičius yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys. Maždaug prieš 40 metų Lietuvos žemės ūkio akademijoje agronomijos mokslus baigęs Z. Dabkevičius nuo 1976-ųjų dirba Lietuvos žemdirbystės institute. Mokslininko tyrimų kryptys: augalų patologija ir apsauga, mikrobiologija, augalų genetiniai ištekliai, atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Z. Dabkevičius kartu su kolegomis dalyvauja įvairioje projektinėje veikloje, yra parengęs per 200 mokslo darbų anglų, rusų, lietuvių kalbomis, 12 mokslinių knygų bei vadovėlių autorius ir bendraautoris.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“, įvertintas atminimo medaliu už nuopelnus žemės ūkio mokslui. A. Dabkevičius tapo konkurso „Lietuvos kaimo spindulys 2007“ laureatu (nominacijoje „Mokslo naujovių skleidėjas“). Jis 2008 metais pelnė Lietuvos mokslo premijos laureato vardą (bendraautoriai I. Brazauskienė, R. Semaškienė) už darbų ciklą „Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas (1982–2007 m.)“.

Rinkimai be rezultatų
Deja, Mokslų akademijos prezidento rinkimai baigėsi be rezultatų. Kadangi juose dalyvavo penki kandidatai, tai balsai išsiskirstė taip, kad nė vienas mokslininkas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus laimėti pirmajame ture ar patekti į antrąjį. Net daugiausiai balsų gavusiems (E. Butkus surinko 31, o Z. Dabkevičius – 29 balsus) pritrūko balsų iki antrojo turo. „Mūsų Akademijos statutas labai griežtas. Pagal jį į antrą turą patenka ne mažiau 40 balsų gavę kandidatai. Kaip matome, tokių šįkart nebuvo. Tad rinkimus teks kartoti po trijų mėnesių. Ar aš dar kandidatuosiu, padiktuos laikas. Matysiu, ar kolegos dar kels mano kandidatūrą. Negaliu skųstis ir dabartine veikla, tačiau nauji iššūkiai visada vilioja. Juolab, kad rezultatai parodė, jog mano pristatyta programa buvo įvertinta gana neprastai“, – po Mokslų akademijos prezidento rinkimų sakė Z. Dabkevičius.

Leave A Reply