Žemės saugikliai pančioja Aristavos pensininką

0

,,Lietuvos žemė – šventa, negalima jos leisti užsieniečiams išparceliuoti. Būtina numatyti saugiklius“, – iš televizijos ir radijo aparatų panašūs raginimai itin dažnai skambėjo šių metų pradžioje.

Jonas Imenavičius jau kelis kartus turėjo keliauti į teismą dėl to, kad bandė išnuomoti savo žemę tam, kam pats nori.

Jonas Imenavičius jau kelis kartus turėjo keliauti į teismą dėl to, kad bandė išnuomoti savo žemę tam, kam pats nori.

Raginimai skambėjo taip dažnai ir aršiai, kad neatsilaikė nei Vyriausybė, nei Seimas, nei Prezidentė – įstatymai buvo pakeisti, kad Lietuvos žemelės neužvaldytų jokie užsienio nevidonai.
Įžvalgesnieji bandė perspėti, kad tie saugikliai – neapgalvoti, kad jais gali imti savanaudiškai naudotis tautiniai žemvaldžiai. Tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio.
Prabėgo vos keli mėnesiai, ir ima aiškėti įvairiausių ,,saugiklių“ pasekmės.

Ar tikrai gerbiama nuosavybė?
Iš Aristavos (Vilainių sen.) į ,,Kėdainių mugės“ redakciją atvykęs Jonas Imenavičius neslėpė nerimo – mat jau kelis kartus turėjo keliauti į teismą dėl to, kad … panoro išnuomoti savo žemę.
Negi taip gali būti nuosavybės laisvę pripažįstančioje Lietuvoje? Pasirodo, kad gali: mat J.Imenavičius savo 2,8 hektaro panoro išnuomoti ūkininkui, o kažkokie įstatymai pirmumo teisę į juos esą suteikia Aristavos žemės ūkio bendrovei (dabar – uždarajai akcinei bendrovei ,,Aristavos ūkis“).
J. Imenavičius Aristavos žemės ūkio bendrovei savo žemę pagal sutartį nuomojo penkerius metus.
Pernai gruodžio 31-ąją ta sutartis pasibaigė, o J. Imenavičius nutarė jos nepratęsti. Kodėl? Tiesiog susitarė su pažįstamu ūkininku ir nutarė, kad jis siūlo geresnes nuomos sąlygas.
Tačiau išaiškėjo, kad pagarbą nuosavybei ir laisvai rinkai deklaruojančioje Lietuvoje tai padaryti nelengva. Tik paskaitykite, kokį raštą Aristavos žemės ūkio bendrovė atsiuntė J. Imenavičiui. Jis tikrai vertas paviešinimo.

Nuomininko teisės – didesnės negu savininko?
,,Informuojame, kad pageidaujame pratęsti Jūsų žemės sklypų … nuomos sutartį.
Taip pat informuojame, kad, jei Jūs nesutinkate pratęsti nuomos sutarties, tačiau ateityje pageidausite išnuomoti šį sklypą, tai mes pageidausime šį sklypą iš Jūsų išsinuomoti…“
Kartu pacituojama ištrauka iš Civilinio kodekso 6.566 straipsnio: ,,Kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas…“
Pagal analogiją išeitų, kad, jei terminuota sutartimi išnuomojote savo butą, tai vėliau, tai sutarčiai pasibaigus, jį išnuomoti kam nors kitam be problemų galėsite tik gavę pirmojo nuomininko sutikimą?

Kaimynas savo žemę (kairėje) nušienavo, tad turės šieno. O J.Imenavičiaus sklypas (dešinėje) prižėlęs jau perdžiūvusios ir peraugusios žolės – mat savininkas prie teismo areštuoto turto bijo kišti nagus.

Kaimynas savo žemę (kairėje) nušienavo, tad turės šieno. O J.Imenavičiaus sklypas (dešinėje) prižėlęs jau perdžiūvusios ir peraugusios žolės – mat savininkas prie teismo areštuoto turto bijo kišti nagus.

Kuo dvelkia šis raštas?
Dar įdomesnė filosofija atsiskleidžia tame pat laiške J. Imenavičiui atsiųstuose ant Aristavos žemės ūkio rekvizitais pažymėto popieriaus lapo išspausdintuose papostringavimuose (jų kalba netaisyta):
,,Žemė yra mūsų veiklos pagrindas, todėl mes labai jautriai reaguojame į konkurentų bandymus atimti iš mūsų nuomojamą žemę. Dėl agresyvių konkurentų veiksmų netekdami nuomojamų plotų mes esame priversti ginti savo interesus ir prieš konkurentus imtis atitinkamų priemonių. Priešingu atveju kiekvienais metais mūsų dirbami plotai mažės, o konkurentai kaskart bus drąsesni. Tokioje mūsų kovoje su konkurentais neišvengiamai dalyvauja ir savininkas, kuris dažniausiai tokioje situacijoje lieka labiausiai nukentėjęs. Todėl siūlome nepasiduoti mūsų konkurentų vilionėms, kurie (t.y. konkurentai) paprastai žiūri tik savo interesų ir derėdamiesi neatskleidžia savininkui visos jam tenkančios rizikos. O rizika yra tokia:
Teisės aktai (Civilinis kodeksas) gina mūsų teises ir užtikrina mūsų pirmumo teisę naudotis sklypą, kurį mes anksčiau dirbome. T. y., jei savininkas nori sklypą pernuomoti kitam ūkininkui, tai iš pradžių turi pasiūlyti išsinuomoti mums.
Pažeidus pirmumo sąlygas kyla rizika įsivelti į teisminius procesus.
Pažeidus pirmumo sąlygas kyla rizika kad savininkui reikės atlyginti ne tik tiesioginius mūsų nuostolius, bet ir negautas pajamas, t. y. kiek bendrovė būrų uždirbusi jei tame sklype būtų vykdžiusi veiklą.
Jei savininkas su naujuoju nuomininku norės pagudrauti ir nurodys, kad sklypas perduodamas naudoti neatlyginamai, yra didelė tikimybė, kad mokesčių inspekcija tokį sandorį traktuos kaip apsimestinį ir bus pradėtas tyrimas dėl pajamų slėpimo.
Jei savininkas su naujuoju nuomininku norės pagudrauti ir nurodys nepagrįstai didelę nuomos kainą, tai nuo tos didelės kainos reikės sumokėti mokesčius be to mums atsiranda galimybė įrodinėti, kad savininkas su naujuoju nuomininku yra piktavališkai susitarę ir sukčiauja.
Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas rizikas, siūlome savininkui įvertinti mūsų ilgalaikį bendradarbiavimą, mūsų patikimumą, mūsų rūpestingą požiūrį į žemę ir tęsti nuomos santykius su mumis. taip pat atkreipiame dėmesį, kad konkurentai, norėdami iš mūsų atimti žemę iš principo elgiasi nesąžiningai, o tai sudaro prielaidą manyti, kad nesąžiningai jie linkę elgtis ir su kitais, įskaitant ir su žemės savininkais.
p.s. mes nekovojame prieš žemės savininką, mes kovojame prieš agresyvius ir nesąžiningus konkurentus. Žemės savininkas nukenčia tik dėl to, kad konkurentas jį įtraukia į nesąžiningus žaidimus.“

Klausimų – virtinė
Sakote, kad skaitėte paistalus, į kuriuos neverta kreipti dėmesio? Tačiau kodėl tada Jonui Imenavičiui jau kelis kartus teko ir dar teks keliauti į teismo posėdžius?
Kiekviena tokia kelionė kainuoja, o pensijos šiais laikais, kaip žinia, ne itin sočios. Ar gali J. Imenavičius tikėtis, jog kas nors papildomas išlaidas jam atlygins?
Ir kaip galų gale bus su J. Imenavičiaus žeme? Šiuo metu ji areštuota. Nuomininkas vieną jos dalį užsėjo žiemkenčiais, kitą – svidre, tad šiokios tokios naudos tikėtis gali. O savininkas?
Jokiais užsieniečiais šioje istorijoje net nekvepi, tad kam gi iš tikrųjų skirti neva nuo jų žemę sergstintys saugikliai?
J. Imenavičius – buvęs žemės ūkio specialistas, per 30 darbo metų matęs ir šilto, ir šalto, tad drįso bandyti bendrovės užmačioms atsispirti. O kas laukia mažiau raštingų senolių, kurie paprastai nesiginčydami pasirašo po viskuo, ką įvairūs vadai, įtaigiai kalbėdami, pakiša?
Įdomumo dėlei J. Imenavičius paskaitė ir Aristavos bendrovės peršamą naują žemės nuomos sutartį: ,,Prisipažįstu, jog daug ko nesupratau. Joje tiek painių formuluočių, kad net mano advokatas sakė turėjęs skaityti kelis kartus. O kaip susigaudyti eiliniam kaimo žmogeliui?“

Kaip komentuoja politikai?
Šios istorijos komentaro ,,Kėdainių mugė“ kreipėsi į kelis Lietuvos politikus. Trumpai perteikiame jų atsakymus.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio manymu, istorija su J.Imenavičiaus žeme – akivaizdus įrodymas, kaip savininkus spaudžia ne užsieniečiai, o įvairūs vietiniai veikėjai.
„Sunku suvokti, kokiu pagrindu iš savininko galima atimti teisę naudotis savo turtu, ypač tada, kai sudaryta nuomos sutartis baigia galioti“, – stebėjosi E. Masiulis.
Parlamentaras priminė, kad nuosavybės neliečiamumą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, o šio pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinto principo privalu laikytis visiems.
Privalomą nuosavybės neliečiamumą bei valstybės prievolę šį principą ginti ne kartą konstatavo ir Konstitucinis teismas.
Teisingumo ministerijos atsiųstame komentare primenamas Civilinio kodekso 6.566 straipsnis, kuriame tikrai nurodyta, jog „kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus“.
Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad cituotame straipsnyje kalbama apie žemės nuomą „tokiomis pat sąlygomis“, o iš publikacijos galima spręsti, jog kitas pretendentas I. Imenavičiui siūlo kažką palankiau.
Vadinasi, pirmojo nuo­mininko pirmumo teisė – gana abejotina. Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo perduotame atsakyme primenama ir tai, kad, J. Imenavičiui laimėjus civilinę bylą, pralaimėjusi pusė jam atlygintų visas dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas.
Bene aptakiausią komentarą atsiuntė naująja žemės ūkio ministre tapusi mūsų kraštietė Virginija Baltraitienė. Cituojame jį pažodžiui:
„Noriu pasakyti, kad ši konkreti situacija neturi nieko bendro su žemės pardavimo ,,saugikliais“, nes įstatyme kalbama tik apie pardavimą. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl žemės nuomos ir konkrečiai vadovaujamasi Civilinio kodekso straipsniu, kuris žemės savininkui nėra palankus.
​Iš to, kas parašyta straipsnyje, per  mažai informacijos, kad galėčiau komentuoti. Tik dar kartą akcentuoju, kad tai nieko bendro neturi su įstatymu.“

Leave A Reply