Žemės dieną – mokslininkų dėmesys gamtai

Žemė visiems yra viena – žemdirbiams, gamtininkams ir mokslininkams. Todėl visiems kartu reikia ją saugoti bei tausoti. Tokiomis mintimis  pasidalino Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute viešėjęs Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.

Svečiuose – žinomi kraštiečiai

Tądien, tęsiant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtų renginių ciklą, Žemdirbystės institute surengta konferencija „Tarp žemės ir dangaus“. Paminėti Žemės dienos susirinko ne tik instituto darbuotojai, gyvenvietės bendruomenė, bet ir gausus būrys gimnazistų.

Šio projekto tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasitelkiant paukščius, kurie žieduoti ar pažymėti siųstuvais migruoja į Europos, Azijos šalis, net Afrikos žemyną ir neša žinią apie mūsų šalį.

Į Žemės dienai skirtą konferenciją Akademijos miestelio mokslininkai pakvietė du žymius kraštiečius. Saulius Rumbutis, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas, parengė pranešimą apie ambicingą paukščių žiedavimo projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Kitas svečias – Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, papasakojęs apie Žuvinto gamtos vertybes ir jų apsaugą.

„Beje, svečiai – taip pat savotiški mūsų krašto ambasadoriai, – šypsojosi svečius pristatęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas. – Abu pranešėjai kilę iš šių vietų. Kaip tie paukščiai, jie šiandien sugrįžta į gimtus namus papasakoti apie savo veiklą.“

Garsina Lietuvos vardą

Ornitologas S. Rumbutis prisipažino, kad domėtis paukščiais pradėjo būtent vaikystėje, gyvendamas Akademijoje. „Šios dienos pranešimo tema – Lietuvos 100-mečio jubiliejui skirtas projektas „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Šio projekto tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasitelkiant paukščius, kurie žieduoti ar pažymėti siųstuvais migruoja į Europos, Azijos šalis, net Afrikos žemyną ir neša žinią apie mūsų šalį“, – pasakojo ornitologas, kurio darbovietė, T. Ivanausko zoologijos muziejus yra šio projekto partneris.

Lietuvoje per metus sužieduojama apie 80 tūkst. migruojančių paukščių. Kaip pasakojo svečias, didžioji dalis paukščių žymimi metaliniu žiedu, kuris yra nedidelis, su šalies pavadinimu ir numeriu. Praktiškai toks žiedas nepastebimas, nebent radus paukštį žuvusį ar jį pagavus. „Tačiau kai kuriems, stambesniems paukščiams, yra dedami stambesni plastikiniai žiedai su stambesniais įrašais, kuriuos su gerais optiniais prietaisais galima perskaityti per atstumą. O pažangiausi metodai tiriant paukščių migraciją – GPS imtuvas, dedamas ant paukščio nugaros, kur galime sekti paukštį bet kuriuo metu ir bet kurioje šalyje“, – pasakojo ornitologas.

Skatina saugoti retas rūšis

Stambesniais spalvingais žiedais paženklintus paukščius ornitologai vadina specialiaisiais Lietuvos ambasadoriais, nes iš toli pamačius tokį žiedą, galima pasakyti, kurioje šalyje paukštis sužieduotas.

Tačiau šio ornitologų entuziastų įgyvendinamo projekto tikslas – ne tik garsinti Lietuvos vardą, parodyti ne tik šių paukščių keliones, bet ir paskatinti jų apsaugą.
„Pranešime pasakoju apie retus paukščius: juoduosius gandrus, mažuosius erelius rėksnius, jūrinius erelius, kelių rūšių peslius, erelius žuvininkus. Tai retos, saugomos rūšys. Šia akcija norime, kad žmonės jas pažintų, labiau domėtųsi ir saugotų“, – sakė ornitologas.

Išsaugoti ateities kartoms

Atkreipti dėmesį į gamtosaugą teigė norintis ir kitas konferencijos pranešėjas, Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis.

„Būdamas dotnuviškis, čia baigiau mokyklą ir čia pradėjau domėtis gamta. Po studijų beveik visą laiką ir dirbu Žuvinto biosferos rezervate. Tai yra mano pašaukimas ir pagrindinis rūpestis. Noriu papasakoti akademiškiams, kas yra įdomaus šioje saugomoje teritorijoje, ką mes esame nuveikę. Manau, kad Dotnuvos žemdirbiams, taip pat su agrariniais mokslais susijusiems žmonėms, buvo įdomu pasiklausyti požiūrio iš kitos – gamtosauginės – pusės. Todėl, kad šiame pasaulyje viskas labai susiję. Žemės diena minima tik kartą per metus, bet rūpintis ja reikia nuolat. Juk Žemė žemdirbiams, gamtininkams ir mokslininkams yra viena“, – atkreipė dėmesį svečias.

Susirinkusiesiems jis papasakojo apie pirmąjį Lietuvos rezervatą, ilgą laiką garsėjusį kaip paukščių karalija ir vadintą „Gulbių lopšiu“. Rezervate yra apie 3500 augalų ir gyvūnų rūšių, beveik 250 paukščių rūšių. „Ko gero, tai pati vertingiausia Lietuvos gamtinė teritorija. Todėl mums labai svarbu, kad ji būtų išsaugota ateities kartoms. Tačiau mes kenčiame dėl per didelės taršos, kuri pasiekia iš aplink esančių agrarinių teritorijų. Todėl mums labai svarbus ir skatintinas ekologinis ūkininkavimas“, – kalbėjo Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis.