Žaidimai – virtualūs, grėsmės ir žala vaikams – realūs

0

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje pasirodžiusi informacija apie pavojingą virtualų žaidimą, skatinantį paauglių savęs žalojimą ir savižudybes, kelia pagrįstą visuomenės nerimą. Rusijoje paplitęs virtualus žaidimas „Mėlynasis banginis“ jau pasiekė Lietuvą ir mūsų rajoną.

Manipuliuoja ir baugina
„Iš tiesų tai nėra jokie žaidimai, o nusikalstama veika, – įspėjama per elektroninį TAMO dienyną mokinių tėvams išplatintoje Vilniaus pedagoginės ir psichologinės tarnybos bei Vaikų linijos informacijoje. – Mūsų žiniomis, šiuo metu padaugėjo paauglių savęs žalojimo atvejų. Dalis jų gali būti išprovokuoti minėtų „žaidimų“. Susidūrę su bet kokia informacija apie šį pavojingą užsiėmimą, kuri kelia grėsmę jūsų ar kurio nors kito vaiko sveikatai bei gyvybei, nedelsdami praneškite policijai.“
Pasak Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorės Danguolės Avižiuvienės, žmonės prisijungia prie žaidimo galvodami, jog tai vaikiškas užsiėmimas ir nukentėti nuo jo neįmanoma. Socialiniuose tinkluose žmonės kuria uždaras grupes, kuriose renkasi žaidėjai, privalantys žaidimo kuratoriui pateikti savo asmeninę informaciją, papasakoti apie savo baimes. Po kurio laiko žaidėjas gauna tam tikras gyvybei pavojingas instrukcijas ir užduotis. Apie save pateikta informacija būna panaudojama prieš asmenį tam, kad priverstų save žaloti ar net nusižudyti. Paauglius, kurie pradėjo šį žaidimą, bet atsisakė atlikti užduotis, įbaugina, manipuliuoja jais, nurodydami atlikti veiksmus prieš save.

Domėkitės, ką veikia internete
Kaip pastebėti, kad vaikas įsitraukė į šį sveikatai ir gyvybei pavojingą užsiėmimą? Psichologinių krizių ir savižudybių prevencijos srityje dirbantys specialistai rekomenduoja tėvams ir globėjams domėtis, kokią medžiagą jų vaikas viešina internete, pagal galimybes nustatyti „tėvų kontrolės“ funkcijas visuose vaiko naudojamuose įrenginiuose, stebėti jo psichologinę būseną, atkreipti dėmesį, ar vaiko odos paviršiuje nėra įvairių formų pjautinių pažeidimų. Atkreipkite dėmesį, jei laiku ar net anksčiau nei įprastai nuėjęs miegoti vaikas ryte sunkiai keliasi, atrodo nepailsėjęs.
„Norint apsaugoti savo vaikus, negalima internete palikti jų vienų, – pabrėžia ir Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos psichologė Arūnė Jakutienė. – Tai nebūtinai reiškia, kad patys privalome užsiregistruoti į visus paauglių pamėgtus socialinius tinklus ir tapti jų draugais. Tačiau turime žinoti, kas vyksta, sekti situaciją, tikrinti, kokiose pokalbių grupėse jie dalyvauja, su kokiais žmonėmis bendrauja virtualiai. Dažniausiai vaikams nepavyksta nuslėpti nuo tėvų visko, tad būdami budrūs, tėvai gali pamatyti, ar vaikas atsikėlė naktį, ar nusipiešė kažką ant kūno, ar parašė žinutę apie šį žaidimą.“
Psichologė tėvams pataria įvertinti, ar jų vaikas patenka į rizikos grupę. „Jei vaikas lengvai bendraujantis, atviras, dažnai ateina pasitarti ar paprašyti pagalbos, tuomet didelė tikimybė, kad jis neužkibs ant tokių psichologinių kabliukų. Tačiau jei vaikas yra uždaras, nuolat prislėgtas, kalbėdamas duoda užuominas apie savižudybę ar net žalojasi – tai yra rizikos grupės požymis ir tėvams reikia susimąstyti, kaip rasti kelią į vaiko širdį“, – sakė A. Jakutienė.

Rizikos ženklai
Tėvams ji pataria atkreipti dėmesį, jei paaugliai tampa paslaptingi ir nieko nesako, pasikeičia jų maisto racionas, jie izoliuojasi nuo visuomenės, daug laiko praleidžia savo kambaryje, elgiasi agresyviai ir iššaukiančiai, dažnai ištinka pykčio priepuoliai. Susirūpinti reikia, jei paauglys dažnai praleidžia pamokas, įsivelia į muštynes, pažeidinėja įstatymus, nuolat meluoja, vagiliauja, nuolat apimti depresinių nuotaikų.
„Tai tam tikri rizikos ženklai, kurie gali pastūmėti maištingą paauglystę išgyvenančius vaikus įsijungti į įvairius rizikingus žaidimus bei poelgius“, – įspėja psichologė.
Pasak jos, „Mėlynojo banginio“ žaidimas tėra internete slypinčių pavojų ledkalnio viršūnė. „Asmeninės informacijos viešinimas, pornografija, neapykantos bei smurto proveržiai ir, žinoma, patyčios yra didžiausios socialinių tinklų grėsmės“, – sakė A. Jakutienė.

Kreipkitės pagalbos
„Šioje situacijoje būtina aktyviai veikti visiems, – pabrėžia Visuomenės sveikatos biuro direktorė D. Avižiuvienė. – Tėvams reikėtų skirti daugiau dėmesio vaikams – pasistengti sužinoti kuo daugiau teisingos informacijos, kokiose socialinių tinklų grupėse užsiregistravę ir  bendrauja jų vaikai, daugiau kalbėtis, bendrauti, kartu leisti laisvalaikį, dirbti buities darbus, tiesiog ieškoti teigiamų alternatyvų.“
Kilus įtarimų, kad vaikas save žaloja, kreipkitės į mokyklos psichologą, socialinį darbuotoją arba į psichikos sveikatos centruose dirbančius specialistus – psichologą, psichiatrą. Labai svarbus autoritetas paaugliams yra draugai, tad jeigu turite gerą pavyzdį, pasinaudokite šia galimybe. Kartais apie bėdon patekusį paauglį ar vaiką pirmieji sužino jo bendraamžiai, kurie bijo ar tiesiog nežino, kaip padėti. „Tokiu atveju, jei kas nors iš tavo pažįstamų arba draugų pateko į sunkią situaciją arba pradėjo žaisti „Mėlynąjį banginį“, pranešk apie tai jo artimiesiems arba skambink bendruoju pagalbos numeriu 112“, – ragina D. Avižiuvienė.
Ji taip pat primena pagalbos linijų telefonus: Jaunimo linija – tel. 8 800 28888, Vaikų linija – tel. 116111, Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) – tel. 8 800 77277, Vilties linija – tel. 8 800 60700.
Tėveliai, pedagogai ir visi kiti vaiką ar paauglį supantys žmonės turėtų išgirsti svarbiausią specialistų patarimą: labai svarbu kalbėtis su vaiku, išklausyti, skatinti dalintis mintimis ir jausmais, o susidūrus su sunkumais – padrąsinti paprašyti pagalbos.

Leave A Reply