Rudeniop šiltu oru gundančiai kvepiančios prisirpusios uogos gundo ne tik smaližius, bet ir skaudžiai geliančias, o alergiškiems žmonėms dar ir itin pavojingas širšes.Rudeniop šiltu oru gundančiai kvepiančios prisirpusios uogos gundo ne tik smaližius, bet ir skaudžiai geliančias, o alergiškiems žmonėms dar ir itin pavojingas širšes.

Širšių lizdų aptinkama namų pastogėse, palangėse, pavėsinėse, gyvatvorėse, tvorose bei kitose panašiose vietose – ten, kur jos aptinka sau tinkamą kampelį. Kartais šie vabzdžiai sugeba sulįsti ir kambarius.

Širšių lizdų aptinkama namų pastogėse, palangėse, pavėsinėse, gyvatvorėse, tvorose bei kitose panašiose vietose – ten, kur jos aptinka sau tinkamą kampelį. Kartais šie vabzdžiai sugeba sulįsti ir kambarius.

Šių vabzdžių lizdų aptinkama namų pastogėse, palangėse, pavėsinėse, gyvatvorėse, tvorose ir kitose panašiose vietose – ten, kur jie susiranda sau tinkamą kampelį.
Įsikūrė net kilime
„Daugelis širšes naikinti suskumba tik tada, kai jas suerzina ir būna sugelti.
Viena moteris šįmet ilgesiam laikui paliko pavėsinėje, šalia vyšnių sodo, susuktą kilimą, o kai, nieko blogo neįtardama, jį pajudino, buvo net septynis kartus sugelta.
Išaiškėjo, kad tame kilime buvo spėjusios susisukti lizdą širšės, o pajudintos piktai dūgzdamos išsilakstė po visą teritoriją“, – pasakojo vabzdžius ir kitokius kenkėjus naikinančios bendrovės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Gana dažnai gelbėti nuo širšių prašo privačių namų gyventojai arba vasarojantieji soduose.
„Iki širšių lizdų kartais tenka kopti net į penkių metrų aukštį. Jos itin mėgsta įsikurti stogo šlaituose.
Viename namų širšės apsigyveno stoglangio įmontavimo vietoje, prasigraužė skylutes ir ėmė plūsti į kambarius.
Į kambarius širšės patenka gana dažnai – ypač tada, kai žmonės jas bando naikinti patys: pripurškia chemikalų į landas arba jas užsandarina.
O vabzdžiai, ieškodami išėjimo, ima veržtis į namus“, – perspėja M.  Kutkaitė.
Pretenduoja į tą patį skanėstą
Sirsiu-lizdas-2Viename lopšelyje-darželyje širšių lizdas buvo susuktas kieme augusioje vyšnioje. Gerai, kad auklėtojos tai pastebėjo – saugodamos vaikiukus net nevedė jų į lauką.
Vaikai – ne menkesni smaližiai už širšes: prisirpusiomis uogomis ar vaisiais dažnai smaguriauja lauke. O tada nesunku susidurti ir su vabzdžiu – jie irgi taiko į tą patį gardų kąsnelį.
Itin didelės širšės dažnai vadinamos širšuolais. Jie mažiau agresyvūs, tačiau dar labiau pavojingi alergiškiems žmonėms.
Širšuolai palieka didesnę nuodų dozę, tad vos keli įgėlimai jautriems žmonėms gali būti mirtini.
„Širšuolai paprastai gelia tik gindamiesi, tačiau kaip ir širšės paskleidžia kvapių medžiagų, kurios suerzina netoliese esančius gentainius.
Sudūzgia ištisas jų debesis. O širšuolai gali gelti ne vieną kartą – mat nepalieka geluonies kaip bitės“, – pasakojo ,,Dezinfos“ vadovė.
Ką daryti įgėlus?
Į „priešo“ organizmą patekę geliančių vabzdžių nuodai paprastai sukelia patinimą, skausmą, niežėjimą. Paprastai po 2 ar 3 parų šie simptomai dingsta.
Sunkesniais atvejais širšės įkandimo vietoje iškyla pūslelių, kurios išlieka net iki kelių savaičių.
Po daugybinių širšių įgėlimų atsiranda apsinuodijimo požymių: svaigsta ir skauda galvą, pykina, purto šaltkrėtis, sukyla temperatūra, gali kamuoti alerginės reakcijos.
Jei po įkandimo liko geluonis, jį būtina kuo skubiau ištraukti, kad į organizmą patektų mažiau nuodų.
Geriausia geluonį kaip rakštį išstumti nagu arba kitokiu kietu daiktu – pavyzdžiui, mokėjimo kortele.
Ant įkandimo vietos patartina palaikyti vatos tamponėlį, suvilgytą česnako sultimis, amoniako tirpalu ar tiesiog pasūdytu vandeniu.
Įgėlus į ranką, patartina nuo pirštų nusimauti visus žiedus. Itin pavojingi įkandimai į galvą, kaklą, burną – ištinus liežuviui ir gerklei, galima net uždusti.
Patyrus įgėlimų į tas vietas, patartina skubiai kreiptis į medikus.
Į gydytoją patartina kreiptis ir tada, kai iš pažiūros įprastas patinimas ar paraudimas neišnyksta per tris paras.
Įgėlimams alergiški žmonės visada turi nešiotis antihistamininių vaistų – dimedrolio, efidrino, prednizolono.
Parengta pagal bendrovės ,,Dezinfa“pranešimą

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.