Kėdainių vietos veiklos grupė įsijungė į tarptautinį projektą „ABC vietos gamintojams“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Čekijoje vykusiame seminare trijų šalių atstovai daug diskutavo apie regioninius ženklus.

Čekijoje vykusiame seminare trijų šalių atstovai daug diskutavo apie regioninius ženklus.

Šiuo projektu norima remiantis tarptautine patirtimi Lietuvoje įkurti paramos vietos gamintojams ir produkcijai sistemą.

Produkcijai reikia išskirtinumo
„Kiekvienas kraštas turi darbščių ir nagingų žmonių. Kiekviename krašte yra išsiskiriančių amatų ir veiklų. Vietiniams gyventojams jie puikiai žinomi ir pažįstami, tačiau atvykstantiesiems yra sunku susigaudyti, koks produktas pagamintas lankomoje vietoje, o koks atvežtinis. Norėdami išsiskirti gausioje prekių ir paslaugų jūroje jų tiekėjai turi ieškoti būdų, kaip tai padaryti. Vienas paprasčiausių kelių – pasinaudoti kolegų patirtimi ir vietinę produkciją ženklinti nacionaliniu ženklu. Tokią sistemą savo šalyje naudoja čekai. Aktyvūs ir akyli keliautojai negalėjo nepastebėti, kad aplankius vieną ar kitą Čekijos regioną nekyla problemų ieškant vietoje pagamintų suvenyrų ar maisto produktų. Manau, atėjo laikas ir Lietuvoje sukurti panašią sistemą, juolab kad čekai noriai dalijasi savo patirtimi“, – įsijungimą į tarptautinį projektą komentavo Kėdainių vietos veiklos grupės pirmininkė Aušra Vaidotienė.

Šeimyniniame fabrikėlyje pagamintus makaronus mielai perka ir gamintojų kaimynai, ir jų bičiuliai.

Šeimyniniame fabrikėlyje pagamintus makaronus mielai perka ir gamintojų kaimynai, ir jų bičiuliai.

Kuria išskirtinę pakuotę
Panašios nuomonės yra ir vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ aktyvistai. Macuičių kaimo bendruomenės pirmininkės Alinos Petkevičienės teigimu, pastarieji metai parodė, kad būtina kuo greičiau savo krašto gaminius išskirti. „Klaipėdos regionas sulaukia nemažo turistų dėmesio. Vasaromis gana dažnai mus aplanko į uostamiestį atvykstančių kruizinių laivų keliautojai. Jie nori įsigyti ne tik mūsų apylinkėse pagamintų suvenyrų, bet ir čia iškeptos duonos, suspausto sūrio ar sunešto medaus. Tikrai tokių gėrybių turime, bet jos niekuo neišsiskiria iš kitų. Tad ėmėmės sumanymo sukurti Klaipėdos kraštui būdingą pakuotę. Šis procesas jau pradėtas, tad norime pasižiūrėti, kaip kiti kolegos dirba, kad nepaskęstų plačioje rinkoje“, – sakė A. Petkevičienė.

Čekai moko lietuvius ir latvius
Kėdainių ir „Pajūrio krašto“ vietos veiklos grupių atstovai neseniai svečiavosi Čekijoje ir susipažino su vietos regioniniais ženklais. Kadangi su lietuviais čekų patirties pasisemti nori ir latviai, tai jungtiniame posėdyje vyko trijų šalių projekto aptarimas. Latvijos Gulbenės krašto vietos veiklos grupės valdybos narės Daigos Gargurnės teigimu, turint unikalią istoriją ir nagingus žmones reikia kuo greičiau kurti regioninius ženklus, kad būtų skatinami vietiniai smulkūs verslai: „Mūsų motyvai sukurti ženklą nesiskiria nuo kolegų. Kasmet sulaukiame vis daugiau turistų, kurie nori nusipirkti vietinių produktų, tad pats gyvenimas diktuoja juos kažkaip išskirti. Čekų patirtis mums gali labai padėti, nes jie jau kelerius metus turi savo sistemą.“

Žymi produktus ir paslaugas
Čekijoje sėkmingai gyvuoja Nacionalinių ženklų asociacija, kuri rūpinasi ženklų suteikimu vietos produktų gamintojams ar paslaugų teikėjams. Kol kas į asociaciją įsijungė ne visi Čekijos regionai, bet neutralių kraštų lieka vis mažiau. Iš viso Čekijoje nacionalinių ženklų sertifikatai yra išduoti 721 gamintojui ir 89 veikloms. „Sertifikatas garantuoja originalumą ir kokybę. Jį gauti nėra labai paprasta. Kiekviename regione turime sertifikavimo komitetus, kurių nariai labai atsakingai sprendžia, ar produktai bei paslaugos verti nacionalinio ženklo. Sertifikatas už atitinkamą mokestį yra suteikiamas dvejiems metams, vėliau jo galiojimą galimą pratęsti. Dar nebuvo nė vieno atvejo, kad tęstinumas nutrūktų“, – sakė Čekijos Pohodos vietos veiklos grupės pirmininkas Lubos Rehak.
Jis pakvietė kolegas lietuvius ir latvius aplankyti keletą ūkių, turinčių nacionalinius ženklus, ir įsitikinti, kuo jie naudingi.

Čekų vietos gamintojų produktų galima rasti kiekviename Turizmo informacijos centre.

Čekų vietos gamintojų produktų galima rasti kiekviename Turizmo informacijos centre.

Ženklas suteikia pasididžiavimo
Broliai Jiri ir Jan Vašičekai turi šeimyninį mėsinių galvijų ir bičių ūkį. Jie dirba 60 hektarų žemės, laiko 70 bičių šeimų ir augina 60 mėsinių blonde d’Aquitaine veislės galvijų. „Galvijus auginame jau 20 metų, o bites laikyti sumanėme prieš trejus metus. Šiaip mūsų produkcija gana paklausi, bet nacionalinis ženklas prideda vertės: ją noriai perka ne tik tolimesnių vietovių pirkėjai, bet ir vietiniai žmonės. Esame tarsi savojo regiono ambasadoriai“, – sakė broliai.
Karel Kopecky prieš dvidešimt metų su savo šeima pradėjo gaminti makaronus ir šiandien turi nedidelį jų fabrikėlį namuose. „Tiesiog suteikėme savo šeimai darbo vietas. Gaminame devynių rūšių makaronus, jų padarome iki 300 kilogramų per dieną. Turime nacionalinį ženklą ir tuo didžiuojamės. Mūsų žmonės patriotai, jie mieliau perka vietinį produktą negu atvežtinį, tad savo makaronais prekiaujame ir vietos parduotuvėse, taip pat juos vežame į mokyklas“, – sakė makaronų gamintoja.
Vietos gamintojų produkcija, pradedant medumi ir baigiant stipriaisiais gėrimais, parduodama ne tik parduotuvėse, bet ir Turizmo informacijos centruose.

Projekto rezultatas – parama gamintojams
Įgyvendinant projektą numatytas ne vienas koordinacinis posėdis tiek Čekijoje, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, taip pat planuojama surengti tarptautines parodas. Projekto rezultatas čekų partnerių šalyse turėtų būti Nacionalinių ženklų asociacijų įkūrimas, regioninių ženklų sertifikavimo sistemos sukūrimas ir parengta medžiaga vietos gamintojams.

Leave a Reply

Your email address will not be published.