Žinia apie rajono bibliotekų tinklo pertvarką sukėlė nemažą nepasitenkinimo bangą. Kaimų, kuriuose planuojama uždaryti bibliotekas, gyventojai nepaliauja stebėtis tokiu valdžios sprendimu, o ir kai kurie Tarybos nariai, pritarę bibliotekų reorganizacijai, nesijaučia gerai.

Samanta ir Aiva į biblioteką atbėga kasdien – čia mergaitės ir pažaidžia, ir pamokoms pasiruošia.

Samanta ir Aiva į biblioteką atbėga kasdien – čia mergaitės ir pažaidžia, ir pamokoms pasiruošia.

Algimantas Dagys prisipažino, jog dėl to, kad bus uždarytos kai kurių kaimų bibliotekos jam skauda širdį: „Ne kartą lankiau bibliotekas ir tikrai žinau, kiek jos svarbios kaimams. Gana dažnai į jas ateina sunkiau besiverčiančių šeimų vaikai, tad iš jų atimsime galimybę ir jaukiai šiltai pabūti, ir pasinaudoti kompiuteriais. Ne taip seniai uždarėme mokyklas, o dabar atimame paskutinius kultūros židinius. Tai nėra geras sprendimas. Manau, kad net taupydami galėjome rasti geresnę išeitį – pavyzdžiui, palikti bibliotekas dirbti bent po porą dienų per savaitę. Po savęs turėtume palikti gerai įdirbtą žemę, tačiau mes tokiais sprendimais paliekame dirvonus.“
Kultūros srityje daugelį metų dirbantis Kęstutis Valionis taip pat pripažino, jog jam skaudu dėl nykstančių bibliotekų. „Gaila, kad tokia negailestinga realybė. Iš principo nesu už uždarymus, tačiau gyvenimas reikalauja tokių žingsnių. Labai skaudu. Juk savo rankomis naikiname kultūrą“, – sakė rajono Tarybos narys K. Valionis.

Jūratė Mitkuvienė Plinkaigalio bibliotekoje dirba metus ir džiaugiasi kaimo žmonių noru draugauti su knygomis.

Jūratė Mitkuvienė Plinkaigalio bibliotekoje dirba metus ir džiaugiasi kaimo žmonių noru draugauti su knygomis.

Rūpi tik prieš rinkimus
Pelutavos kaimo bendruomenė gana skausmingai sutiko naujienas, jog po poros metų jų biblioteka bus perduota kaimynystėje esančiai Pernaravos bibliotekai. „Kažkaip keistai ta mūsų rajono valdžia elgiasi: prieš rinkimus atvažiuoja, žada gerą gyvenimą, o vėliau naikina. Kartais pagalvoju, kad atokesni kaimai netrukus taps kaip indėnų rezervatai – niekam nereikalingi. Kaimai tuštėja, tačiau jie niekada nebus įdomūs žmonėms, jei nebus kultūros židinių. Jei į biblioteką ateitų po kelis žmones, jos net tada nebūtų galima uždaryti, o dabar mūsų biblioteką lanko apie pusantro šimto skaitytojų. Kodėl mūsų niekas neklausia, ko mes norime? Kodėl kažkas už mus sprendžia. Net graudu, kad esame tuščia vieta, kol neprisireikia mūsų balsų rinkimuose“, – nuoskaudas liejo Pelutavos kaimo bendruomenės pirmininkas Rimvydas Lukošius.

Pelutavos bendruomenės pirmininkas Rimvydas Lukošius dažnai aplanko biblioteką ir kaimo gyvenimą aptaria su bibliotekininke Vida Sendzikaitiene.

Pelutavos bendruomenės pirmininkas Rimvydas Lukošius dažnai aplanko biblioteką ir kaimo gyvenimą aptaria su bibliotekininke Vida Sendzikaitiene.

Nenori grįžti į knygnešių laikus
Pelutavos bibliotekininkė Vida Sendzikaitienė knygoms jau atidavė 32 metus. „Gyvenu knygų ir žmonių draugystės pasaulyje. Džiaugiuosi visais ateinančiais skaitytojais. Ypač mūsų biblioteka atsigavo, kai prieš penkerius metus joje buvo įrengta internetinė prieiga. Turime keturis kompiuterius ir jie visada būna naudojami. Gaila, kad žmones paliksime tamsoje. Panašu, kad sugrįšime į knygnešių laikus“, – sakė bibliotekininkė. Moteris apgailestavo, kad naujienas apie permainas bibliotekoje sužinojo ne tiesiogiai iš rajono vadovų, bet iš straipsnių laikraščiuose. „Nei rajono vicemerė, nei už kultūrą atsakingi darbuotojai niekada nebuvo mūsų bibliotekoje ir nematė, kaip mes gyvename. O gyvename turiningai ir draugiškai“, – teigė V. Sendzikaitienė.

Kaimas jaučiasi apgautas
Rajono pakraštyje esančio Plinkaigalio taip pat laukia atsisveikinimas su vieninteliu kaimo šviesuliu – biblioteka. Jos šeimininkės Jūratės Mitkuvienės teigimu, biblioteką lanko ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Ne paslaptis, kad ir mūsų biblioteka atsigavo, kai joje atsirado internetas. Kaimo žmonės mokėsi su juo draugauti ir dabar vis dažniau ateina, kad su vaikais, gyvenančiais užsienyje, susisiektų internetu ar pasitikrintų loterijos bilietus bei mokesčius sumokėtų. Retame mūsų kaimo name yra kompiuteris, o dar rečiau internetinis ryšys. Nesinori žmonių nublošti atgal į praeitį, o taip nutiks, jei atimsime iš jų biblioteką“, – sakė Plinkaigalio bibliotekininkė.
Plinkaigaliečiai jaučiasi apgauti, nes, jų teigimu, rajono vadovai pažadėjo, jog uždarius kaimo mokyklą daugiau jokių uždarymų nebus. Deja, pažadai liko tušti.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Vytautas

    Va čia ir reiktų prisiminti tuos šimtus tūkstančių litų, už kuriuos valdančioji savivaldybės tarybos dauguma Kėdainių senamiestyje perka dabar vienai iš koncerno „Vikonda“ bendrovių priklausančią buvusią „Saulutės“ parduotuvę. Kaimų bibliotekoms tų pinigų užtektų ne vieneriems metams. Ir kaip rajono vadams verčiasi liežuvis tvirtinti, esą viskas daroma apgalvotai ir gerai išdiskutavus? Juk tai kone atviras „kvailių ieškojimas“.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.