Pasaulinės psichiatrų asociacijos kongrese Melbourne, Australijoje, vykusiame vasario 25-28 dienomis, tarp 1 tūkst. 100 dalyvių iš viso pasaulio, dalyvavo ir VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriaus vedėja, gydytoja psichiatrė Aistė Leleikienė. Beveik pusė kongreso dalyvių buvo iš visos Australijos, taip pat nemažai iš Naujosios Zelandijos, Kanados, Indijos. Europos delegaciją sudarė tik 4 žmonės.

Kongreso programa buvo labai plati ir įvairi – vienu metu pranešimai buvo skaitomi 7-niose salėse. ,,Net ir labai norėdamas, negalėjai išklausyti visų pranešimų, todėl, kur dalyvauti, teko rinktis. Kas porą valandų vykdavo vadinami simpoziumai, kuriuose buvo aptariamos bendrosios psichiatrijos problemos. Išskiriant bendrąsias tendencijas, galima pastebėti, jog labai daug dėmesio skiriama e. sveikatos sistemai“, – sako A. Leleikienė, sutikusi pasidalinti įspūdžiais iš kongreso bei viešnagės tolimojoje Australijoje.

Naujovės gali ateiti po 5-10 metų

Tikriausiai tai pirmasis kongresas, kuomet buvo tiek daug kalbama apie „internetinę“ mediciną – pirmiausia, labai didelis dėmesys skiriamas išmaniųjų telefonų pritaikymui gydytojų psichiatrų kasdieniniame darbe bei patiems pacientams. Pastaruoju metu kuriamos tokios mobiliosios programos, kad pats pacientas galėtų vertinti savo nuotaiką, nerimo lygį, būklės pablogėjimą ir gautų apibendrintą įvertinimą. Ateityje, po 5-10 metų manau bus taip, kad pacientas programėlėje įvertins savo būklę namuose, atsakys į klausimus ir netgi pati informacija atkeliaus į psichikos sveikatos centrus. Specialistai pamatę, tarkim, užsidegusį raudoną signalą, supras, kad tas pacientas jaučiasi blogiau ar jo būklė pablogėjusi. Buvo pristatytos ir tokios programos, kurios pacientams padeda vartoti vaistus – kuomet gaunami priminimai apie vartojimo laiką. Šios naujovės buvo orientuotos pritaikyti psichiatrijoje, psichikos ligų gydymui. Ar tai realu pritaikyti Lietuvoje? Aš manau, kad ne šiandien, bet po 5-10 metų, tikrai. Šie didelio mąsto kongresai ir rengiami tam, kad būtų išsakytos bendros tendencijos, kas bus ateityje. Ir aš pastebėjau, kad tai iš tiesų pamažu virsta realybe.

Elektroniniai receptai Australijoje – tik pradžia

Lietuvoje elektroniniai vaistų receptai jau nėra naujiena – juos rašome jau antrus metus. Australija akivaizdžiai atsilikusi nuo mūsų, kadangi šioje šalyje elektroniniai receptai tik pradedami diegti. Pranešimuose buvo daug kalbėta apie internetines konsultacijas psichikos sveikatos srityje, kad per atstumą, kur pacientas bebūtų, galėtų gauti specialisto konsultacijas. Po to vyko didelė diskusija, ar vis tik virtualus bendravimas gali pakeisti gyvą, žmogišką kontaktą ypač su psichikos sutrikimus turinčiais pacientais. Mes ir taip labai neturime laiko bendrauti su pacientais ir jeigu prarasim tikrą žmogišką ryšį, ar tai nepablogins mūsų pacientų būklės.

Pasaulinė problema – sumažinti savižudybių lygį 

Kitą kongreso dalį užėmė pranešimai ir diskusijos apie tai, kas kalbama visame pasaulyje – kaip sumažinti savižudybių lygį. Buvo daug diskutuojama, kokių dar reikėtų imtis priemonių, sprendžiant šią problemą. Daug dėmesio skiriama pirminei grandžiai, kaip ir mes dirbame pirminės psichikos sveikatos priežiūros srityje. Daug kalbama apie tolimus kraštus, kur tokia pagalba sunkiai prieinama, tarkim Indijoje.

Pranešimuose buvo kalbama ir apie tai, kad mes turėtume nepamiršti, jog mūsų pacientai serga ir kitomis ligomis. Turėtume žinoti, kad žymiai dažniau negu nuo savižudybės, šie pacientai miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kvėpavimo sistemos ar infekcinių ligų. Pamirštame, kad psichikos ligomis sergantys pacientai šalia turi ir gretutinių ligų ir lygiai taip pat jie turi rūpintis ne tik savo psichine sveikata, bet ir fizine sveikata.

Problemos tos pačios – kaip pakviesti pacientus gydytis

Viena iš pagrindinių žinučių, ką išgirdau pagrindinių simpoziumų metu, kad jeigu kitose medicinos srityse mes galime kalbėti kaip mažinti sergamumą tam tikromis ligomis, tai psichiatrijoje mes vis dar visame pasaulyje kalbame, kaip pakviesti pacientus gydytis. Mes dar negalime mažinti ligų, net negalime kalbėti apie tai, kadangi didžioji dauguma pacientų pas mus dar neateina, dar išlikusi stigma – baimė kreiptis į psichiatrą. Mes visą dėmesį telkiame į tai, kad pakviestume tuos žmones kreiptis pagalbos, kad jie pradėtų gydytis, kai to reikia.

Fizinio aktyvumo nauda psichiatrijoje

Kongreso metu visa sekcija buvo skirta fizinio aktyvumo klausimams psichikos ligų gydyme. Tai mano pačios domėjimosi sritis, kaip ir rašomos disertacijos – apie fizinį aktyvumą. Išklausiau keletą įdomių pranešimų. Vienas iš jų buvo apie tai, kodėl mes vis dar galvojame, kad fizinis aktyvumas nėra naudingas. Tikriausiai didžiausias barjeras šioje srityje yra mūsų psichikos sveikatos specialistai, kurie patys yra nesportuojantys. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad nerekomenduoja sportuoti tie specialistai, kurie patys yra visiškai fiziškai neaktyvūs. Kito tyrimo metu šie specialistai aktyviai sportavo, todėl po mėnesio jie pradėjo aktyviai šnekėti apie tai savo pacientams. Vis dar galvojame, kad fizinis aktyvumas nepakankamai efektyvu, nėra naudinga, galvojam, kad trūksta žmonėms laiko ir vis dar neturim kompetencijos papasakoti, kokia iš to nauda, kokias smegenų struktūras tai veikia.

Buvo smagu girdėti, kad Australijoje psichiatrijos klinikose dirba sporto fiziologai ir jeigu žmogus atsiduria ligoninėje, jie iš karto būna nukreipiami sporto fiziologams ir pradeda fizinio aktyvumo treniruotes. Šioje šalyje tai privalomas dalykas.

Įdomus pranešimas buvo iš Brazilijos, kur yra įkurtas institutas fizinio aktyvumo taikymo psichikos ligomis sergantiems pacientams. Profesorė iš Rio De Ženeiro pristatė didelę metų analizę ir pateikė bendrą išvadą, kad fizinis aktyvumas tiek pat naudingas žmonėms ir nėra blogesnis palyginus su psichologinėm intervencijom, psichoterapija ar medikamentiniu gydymu. Jau dabar turėtume ir mes taikyti šį kompleksinį gydymą.

Efektyvūs gydymo metodai

Kitoje sekcijoje teko išklausyti keletą įdomių pranešimą apie kelis smegenų stimuliavimo metodus. Vienas iš jų – transkranijinė magnetinė stimuliacija. Šis metodas taikomas Vilniuje, Vasaros g. ligoninėje bei kt. psichiatrijos ligoninėse. Gydytis šiuo metodu esame nukreipę ir keletą savo pacientų. Tai gana naujas ir veiksmingas metodas, gydant medikamentams atsparius depresijos ir kt. psichikos sutrikimus. Yra vilčių, kad ateityje netgi Kėdainių gydymo įstaigose galėtume taikyti šį gydymo metodą.

Kitas efektyvus metodas – elektroimpulsinė terapija. Taikant šį metodą Australija yra labai pažengusi ne tik sunkesnių ligų atvejais, bet ir depresijos gydyme. 

Dar kitoje sekcijoje buvo kalbama apie kongvityvines funkcijas, protinį darbingumą. Kalbant apie depresiją, populiarųjį susirgimą, žmonės pastebi, kad yra susilpnėjęs dėmesys, dėmesio koncentracija, sunku atlikti įprastą darbą, jie tą darbą atlieka žymiai lėčiau, sunku susiorientuoti kritinėse situacijose, įgyti naujų gebėjimų ir naujų žinių. Tuo pačiu pasireiškia ir bloga nuotaika, žmonės nustoja domėtis savo aplinka. Mūsų gydymas antidepresantais ženkliai pagerina nuotaiką, miegą, sumažina nerimą, bet bėda ta, kad gydymas labai greitai neatstato protinio darbingumo. Tai reiškia, kad žmogus jaučiasi geriau, bet darbinėje veikloje negali taip gerai atlikti pavestų užduočių ir jo gebėjimai ne taip greitai atsistato, kaip norėtųsi. Buvo kalbama, kad kongvityvines funkcijas reikėtų pagerinti kitais būdais. Ir tai susiję su mano jau minėtu pranešimu apie fizinį aktyvumą. Nes fizinis aktyvumas yra ta priemonė, kuri gali pagerinti mūsų protinį darbingumą, atstatyti dėmesio koncentraciją ir pagerinti bendrą suvokimą bei supratimą. Kalbant apie protinį lavinimą, visada yra pabrėžiama, kad turime nenustoti domėtis pasauliu, nesvarbu, kad ir vyresniame amžiuje ar atsigavus po ūmios ligos, reikėtų bandyti įgyti naujų įgūdžių, bendrauti ir tobulėti, ir tuo pačiu neapleisti fizinio aktyvumo, kad tik pagerintume protinį aktyvumą. Nes mūsų tikslas, kalbant apie psichikos sveikatą – pilnai atstatyti žmogaus fizinę sveikatą, kad jis būtų visiškai darbingas ir geros savijautos.

Koncertavo kartu su Australijos lietuviais

Viešint Australijoje kartu su vyru Giedriumi, aplankėme čia gyvenančius trečios kartos Australijos lietuvius. Jie yra įkūrę lietuvių klubą ,,Lithuanian House“, tai labai graži ir draugiška bendruomenė, kurioje man tenka lankytis antrą kartą. Taip jau sutapo, jog minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, man teko būti kartu ir švęsti su šia bendruomene. Dalyvavau šiai progai surengtame minėjime ir koncerte, kuriame pasirodė įvairūs lietuvių bendruomenės kolektyvai. Vasario 16-ąją pas Australijos lietuvius buvo atvykusi delegacija ir iš Lietuvos, Užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius pasakė sveikinimo kalbą. Ta proga su vyru koncertavome kartu su Australijos lietuvių įkurta grupe ,,Pamesta klumpė“. Šiam pasirodymui specialiai vežiausi smuiką, o Giedrius bosinę gitarą gavo Australijoje. Pakako iš vakaro parepetuoti ir pasirodymas praėjo puikiai. Šią grupę sukūrė trečios kartos lietuviai, kurių seneliai, bėgdami nuo karo ir nuo ištrėmimo, atvyko į Australiją ir įkūrė šią bendruomenę, kurios tikslas – išlaikyti senąsias lietuviškas tradicijas. Dainuojamos tos pačios lietuvių liaudies senovinės dainos kaip ir Lietuvoje. Kai kurias dainas iš jų mes parsivežėme, kurias grosime ir dainuosime Lietuvoje.

Iki šios dienos klube veikia suaugusių ir vaikų šokių kolektyvai, choras, kapela, sekmadieninė lietuvių mokyklėlė. Kiekvieną sekmadienį klube rengiami pietūs, o mūsų išleistuvių proga jie pagamino netgi lietuviško kugelio. Lietuvių klubas įsikūręs ypatingoje vietoje – Melbourne, buvusio teatro vietoje su labai gražiomis salėmis ir gera akustika.

Puoselėja kitas vertybes

Iš tiesų, jie puoselėja tokias vertybes, apie kurias mes, gyvendami Lietuvoje, dažnai pamirštame. Lietuviai, pas kuriuos teko viešėti, gyvena pakankamai kukliai, tačiau labai meniškai ir išskirtinai. Mes, lietuviai labiau linkę investuoti į namus, į savo aplinką. Jie investuoja į kitką – keliones, pramogas, bendravimą. Nors jų pragyvenimo lygis, lyginant su mūsų yra aukštesnis, jie turi daugiau galimybių, didesnes pajamas, nei mes, tačiau jų namai nėra tokie dideli, daugiausia vieno aukšto, vyrauja apie 100-150 kv. metrų ploto.

Tie žmonės yra ypatingi, labai gražiai ir svetingai mus priėmė. Su jais kartu teko pakeliauti pietine Australijos pakrante ir pamatyti visiškai laukinės gamtos. Teko matyti ir gyvačių, kengūrų ir jų šeimos atstovų – volabių, vombatų. Dalyvavome 21 kilometro pėsčiųjų žygyje, o įveikiant šį atstumą, teko pabuvoti net keturiose skirtingose gamtinėse zonose. Mėgavomės australietiška vasara, Tasmanijos vandenyne pirmą kartą teko čiuožti mini banglente.

Kiekvieną vakarą teko viešėti vis skirtingose lietuvių šeimose, savo akimis pamatyti jų gyvenimą, ragauti lietuviškų ir australietiškų patiekalų. Vieno iš jų, Jazminos ir Jono Lipšių namuose jau yra įrengta lietuviška pirtis, kurią pavyko užkurti tik ką mums išvykus, jie pažadėjo, kad su draugais ten švęs Jonines. Žavi jų puoselėjama lietuvybė, jie beveik visi gražiai kalba lietuviškai, tik jų kalba turi tarpukario Lietuvos kalbai būdingų akcentų. Kai kurie ant kaklo nešioja pakabučius su lietuvišku litu.

Ruošiasi atvykti į Dainų šventę

Australijoje gyvenantiems lietuviams Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis yra labai svarbus, jie sakė netikėję, kad kada nors Lietuva taps laisva. Labai gaila, kad senosios lietuvių kartos atstovų, kurie pabėgo iš Lietuvos, mažėja. Kai pabūni toje aplinkoje pamatai, ko mes esame netekę. Ir labai liūdna, kad dauguma dabartinių, naujos kartos, iš Lietuvos emigravusių lietuvių nebenori ateiti į lietuvių klubą, jie savo autentiškumo nebevertina ir iš karto nori tapti australais.

Vasarą į Lietuvos 100-mečio Dainų šventę ruošiasi atvykti keletas lietuvių kolektyvų ir iš Melbourno. Vienas iš jų – kanklių ansamblis, kuris ypatingas tuo, kad jo vadovas Eimutis yra 101-erių metų, jis yra geros sveikatos ir jam medikai leidžia skristi lėktuvu ir jis planuoja su savo kolektyvu – apie 10 kanklininkų, atskristi į Lietuvą. Taip pat ruošiasi atvykti choras bei šokėjų kolektyvas. Būtent šokių kolektyvai jau repetuoja pagal Dainų šventės programos parengtus šokius.

Labai džiugu, kad su mielais bičiuliais susitiksime jau Lietuvoje.

 

Užrašė Asta Raicevičienė

VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

(Nuotraukos iš A. Leleikienės asmeninio archyvo).

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.