Kėdainiuose jau septynerius metus raštu anglų ir rusų kalbomis vertėjaujanti Lina Marozienė tikina, kad kartais, norėdama pasižiūrėti į lietuvių kalbą išverstą užsienietišką filmą, taip įsigilina į vertėjo darbą, kad po kiek laiko net sunku pasakyti, apie ką jis buvo. 

Vertėja septynerius metus dirbanti L. Marozienė tikina, kad apie savo mėgstamą darbą galvoja net ir uždariusi darbovietės duris.
Vertėja septynerius metus dirbanti L. Marozienė tikina, kad apie savo mėgstamą darbą galvoja net ir uždariusi darbovietės duris.

„Tai tikriausiai kaip profesinė liga. Labai myliu savo darbą, todėl nuolat kaupiu žinias, mokausi, kreipiu dėmesį į kolegų darbą. Kartais net vidury nakties atsibundu su mintimi, kokį konkretų žodį reiktų panaudoti, kuris geriausiai tiktų tuo metu mano verčiamame tekste“, – šypsosi pašnekovė.

Darbas be ir poilsio dienų
Pokalbį L. Marozienė pradeda įdomiu palyginimu, kad vertėjo darbas labai panašus į mediko darbą. „Labiausiai dėl to, kad neturi išeiginių ar poilsio dienų. Pavyzdžiui, per didžiąsias metų šventes iš užsienio grįžta lietuviai ir parsiveža krūvas dokumentų, kuriuos prašo skubiai išversti. Todėl visos žiemos šventės – Naujieji metai, šv. Kalėdos – buvo praleistos darbe. Būna ir tokių situacijų, kad klientas ateina penktadienį pas mane, o jau sekmadienį jis turi išskristi ir jam būtinai reikia, kad dokumentas būtų išverstas. Pagal galimybes visada stengiuosi padėti žmonėms, tačiau jei vos ant kėdės išsėdžiu dėl nuovargio, matau, kad nesugebėsiu padaryti, tada atsiprašau ir pasakau, kad neversiu. Juk dėl nuovargio gali ir klaidų pasitaikyti“, – atvirauja pašnekovė.

Nuolat mokytis – privaloma
Pasak jos, vertėjo darbas yra dėkingas tuo, kad versti galima bet kur – tiek esant darbe, tiek grįžus namo.
„Darbo vietoje dažniausiai būnu tam, kad priimčiau klientus, tačiau kur dirbti, nėra didelio skirtumo. Žinoma, kartais būna tiek daug vertimo, kad visko per darbo valandas padaryti nespėju, tad dalį tenka neštis į namus“, – teigia ji.
Pasak moters, norint būti geru vertėju, reikia nuolat mokytis, tobulintis, pildyti savo žinių bagažą.
„Vertėjo darbas toks jau yra, kad reikia nuolat mokytis papildomai. Tenka žinias gilinti įvairiose srityse: pavyzdžiui, esu baigusi specializuotus buhalterijos, Anglijos teisės internetinius kursus. Aš gaunu versti tekstus iš įvairių sričių, tad nieko nenusimanant jose versti būtų labai sunku. Kadangi man dažniausiai tenka versti medicininius dokumentus, gilinu savo žinias ir medicinos srityje. Pavyzdžiui, yra skirtingi žmogaus kaulai, kurių vienas vadinasi laivelis, o kitas – laivakaulis. Vienas yra delne, o kitas – pėdoje. Nežinant, kad tai du skirtingi terminai, galima labai lengvai suklysti. Taigi, domėtis reikia nuolat“, – šypsosi pašnekovė.

Riebus ežeras?
Pasak L. Marozienės, verčiant tekstą pasitaiko atvejų, kai lietuvių kalboje tiesiog nėra užsienio kalboje vartojamų specifinių žodžių atitikmenų. „Tokiu atveju reikia suktis – tenka ieškoti panašių žodžių ar frazių. Turiu vieną pavyzdį iš studijų laikų: reikėjo išversti teksto pavadinimą „Greasy lake“ (pažodžiui – riebus ežeras). Tačiau taip kūrinio pavadinimo juk neversi. Tada galvoji, kuo tie riebalai pasižymi, kokias savybes jiems galima suteikti, be to, turi gerai skambėti ir lietuviškai. Bet pastaruoju metu vis rečiau tenka ieškoti tokių atitikmenų – lietuvių kalbininkai žodžių sugalvoja vis daugiau, mūsų kalba vystosi“, – pasakojo L. Marozienė.
Pasak pašnekovės, nors ji verčianti pačius įvairiausius tekstus, būna ir tokių, kurių vertimas reikalauja ypatingų žinių bei jėgų. „Nemėgstu versti teisinių tekstų, nes šioje srityje nesispecializuoju. Taip pat sudėtinga versti bažnytinius tekstus, mat juose daug abstrakčių sąvokų. Pavyzdžiui, žodis „tikėjimas“ gali turėti labai daug įvairiausių prasmių. Kai tokie abstraktūs žodžiai eina vienas po kito, sunku sudėti rišlų sakinį“, – apie darbo subtilybes pasakoja pašnekovė. Dažniausiai bažnytinius tekstus prašo išversti teologiją studijuojantys studentai, taip pat žmonės, besidomintys religiniais dalykais. Emociškai sudėtinga versti tekstus, kuriuose rašoma apie mirties aplinkybes.

Prie vieno žodžio – visą dieną
Pasak L. Marozienės, per vieną darbo dieną ji gali išversti penkis lapus medicininio teksto, tačiau būna ir taip, kad pusę ar net visą dieną tenka prasėdėti prie vieno konkretaus medicininio termino, ieškant jam atitikmens lietuvių kalboje.
„Tačiau šį darbą labai mėgstu, todėl sėdėti ir ieškoti atitikmenų man labai patinka. Kai surandu, jaučiu didelį džiaugsmą. Pastebiu, kad dalis žmonių nesupranta, kad lietuviškas žodis nebūtinai turi vieną atitikmenį anglų kalboje. Vienas lietuviškas žodis į anglų kalbą gali būti išverčiamas net penkiais būdais: tai priklauso nuo aplinkybių, nuo konkrečios situacijos. Pavyzdžiui, žodis „direktorius“ gali būti išverstas net penkiais skirtingais žodžiais, o kurį turėčiau parinkti, priklauso nuo situacijos. Kai pas mane ateina žmonės, aš, norėdama tiksliai išversti tekstą, jiems užduodu papildomų klausimų, kad išsiaiškinčiau aplinkybes. To man reikia ne dėl įdomumo, bet tam, kad kuo tiksliau išversčiau tekstą, pavartočiau teisingiausią žodį“, – apie vertėjo darbo niuansus pasakojo pašnekovė.

Anglakalbiams reikia mandagybių
Pasak pašnekovės, ji, jau ne vienerius metus dirbanti šį darbą, pastebėjo ir daugiau įvairių niuansų, į kuriuos, verčiant tekstą, reikia atkreipti dėmesį.
„Pastebėjau, kad angliakalbiai mąsto visai kitaip, mat toje šalyje kitokia visuomenės sankloda, mąstymo būdas. Anglui reikia versti labai mandagiai, panaudoti kiek galima daugiau mandagumo formų: pavyzdžiui, derėtų versti „aš norėčiau Jūsų paklausti“, „leiskite man Jums pasakyti“, „leiskite Jus informuoti“, o ne „aš noriu paklausti“. Lietuviai kiek grubesni, jie tiesiai šviesiai klausia, tad įvairių mandagybių jiems nereikia. Anglakalbiai labai mėgsta išsiplėsti, apie tą patį dalyką pasakoti labai plačiai, jį apžvelgti iš įvairių pusių. Galbūt taip daro norėdami būti tikri, kad yra gerai suprasti, juolab kad Didžiojoje Britanijoje šiuo metu yra gausu emigrantų“, – pasakojo vertėja.

About The Author

Related Posts

2 Responses

  1. dokumentu vertimas

    Na vertėjo darbo nelyginčiau su mediko darbu, nes tai du skirtingi dalykai. Pati ne kartą naudojausi vertimo paslaugomis ir mano vertėja tikrai neapsiima darbų šventiniu laikotarpiu, o susidėlioja darbus taip, kaip jai patinka. Neteko girdėti, kad kas sėdėtų per šventes ir verstų dokumentus.

    Atsakyti
  2. Joana to on2017/09/22

    Paprasčiausiai nedora kabinėtis prie vertėjo darbo palyginimo su mediko darbu. Reikia tik džiaugtis, kad savo mieste turime galimybę į ką kreiptis tokios paslaugos.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.