Verslo žlugdymo reformos

1

„Valstiečių“ valdomai šalies Vyriausybei besisukant užburtame ir dviprasmiškai vertinamų reformų rate, naująja valdžios auka gali tapti viešbučiai, kurių savininkams artimiausiu metu planuojama įteikti dar vieną „dovanėlę“ – panaikinti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą, šiuo metu siekiančią 9 procentus. Jei Finansų ministerijos siūlymams pritars Seimas, PVM tarifas jau sieks 21 procentą. Tuo tarpu Kėdainiuose įsikūrusių viešbučių vadovai vieningai sutaria – apgyvendinimo paslaugų kainos kils drastiškai, o mažesniems viešbučiams iškils ir bankroto grėsmė.   

Finansų ministerijos skaičiavimais, panaikinus PVM lengvatas į valstybės biudžetą gali būti surenkama papildomai apie 14 mln. eurų pajamų, tačiau smulkių viešbučių savininkai griebiasi už galvos ir tikina, kad, norint išgyventi, reikėtų ženkliai kelti kainas, o gal net apskritai perkelti verslą į kitas šalis ar jo atsisakyti.

Galvoja tik apie išlikimą
„Panaikinus PVM lengvatas, be abejo, mūsų paslaugų kainos kils. Kadangi daugiau pinigų teks atiduoti valstybei, teks stabdyti suplanuotas investicijas, skirtas viešbučiui. Tačiau jei norime būti konkurencingi, mums reikia nuolat atnaujinti savo paslaugų paketą. Absurdas ir tai, kad PVM dydis keičiamas jau šeštą kartą, taigi stabilumo ar konkretumo tikėtis sunku. Esame pasirašę verslo planus, tačiau praktiškai neįmanoma stabiliai dirbti, kada kone kasmet keičiasi mokesčių tarifai. Liūdna, kad net ir tokius mažus, šeimyninius verslus, veikiančius provincijoje, norima sužlugdyti“, – liūdnai kalbėjo viešbučio-restorano „Smilga“ vadovė Ligita Daukšaitė. Pasak pašnekovės, panašiai mąsto daugelis mažų viešbučių savininkų visoje Lietuvoje.
Manoma, kad tokios PVM lengvatos panaikinimas gali sumažinti ir turistų srautus, mat išaugusios viešbučių paslaugų kainos keliautojams gali būti atgrasios.

Jaunuoliai restoranuose nesilanko
Viešbučių-restoranų savininkai pabrėžia, kad mūsų šaliai patrauklumo neprideda ir sugriežtintas alkoholio ribojimas. Vienas jų skelbia, kad nuo 2018 metų svaigalų bus galima įsigyti tik nuo 20 metų amžiaus. Tačiau Kėdainių senamiestyje įsikūrusių restoranų savininkai pripažįsta, kad šis draudimas įtakos turės mažai.
„Galima teigti, kad jaunuoliai iki 20 metų sudaro nedidelę dalį – statistiškai mažesnę nei kitų klientų. Greičiausiai įtakoja tai, kad alkoholinių gėrimų kainos viešojo maitinimo įstaigose yra didesnės negu parduotuvėse, o tokio amžiaus asmenys dažnai nesupranta, kad restorane jie perka ne tik prekę (sakykim, bokalą alaus), o paslaugą – galimybę atsisėsti prie stalo su staltiese, užsisakyti maisto, pakalbėti su personalu ar aplinkiniais ir pan. Todėl paprastai taupoma: galima gi nusipirkti porą skardinių alaus pusantro karto pigiau ir išgerti bute ar kur nors gatvėje ant suoliuko“, – teigė restorano „Novus Rex“ savininkas Mantas Mikliušas.
Šiai minčiai pritarė ir restorano „Smilga“ vadovė L. Daukšaitė teigdama, kad jaunuoliai iki 20 m. nėra pagrindiniai restorano lankytojai, tad, pasak jos, iki šiol gaunamos pajamos už parduodamus alkoholius gėrimus praktiškai nesikeis.

Viešbučio-restorano „Smilga“ vadovė Ligita Daukšaitė pabrėžė, kad valdžios ketinimai padidinti mokesčių naštą stipriai atsilieps ypač provincijoje įsikūrusiems viešbučiams.

Vis dėlto „Novus Rex“ savininkas pajamų sumažėjimą įžvelgia kitur.
„Daug didesnė žala gali būti padaryta netiesiogiai – tokie asmenys neis į restoraną ir nepirks, sakykim, maisto ar nealkoholinių gėrimų. Iš kitos pusės, gali būti ir taip, kad tokių klientų vietą užims kiti, didesnes pajamas turintys klientai“, – svarstė pašnekovas.

Dokumentų taip pat prašys
Iki šiol alkoholio pardavėjai, norėdami įsitikinti, kad asmuo turi 18 metų, prašydavo jo pažymėjimo. Įsiteisėjus naujiesiems draudimams, pardavėjai taip pat privalės prašyti dokumento, kad įsitikintų, ar iš tiesų jaunuolis yra sulaukęs 20 metų.
„Dabar atsakomybė tenka pardavėjui, kuris privalo reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą tik tuo atveju, kai yra abejonių dėl asmens amžiaus. Jeigu teisinis reglamentavimas nesikeis, o bus tik pakelta amžiaus kartelė, prekyba vyks lygiai taip pat kaip ir dabar – pardavėjas vertins, ar kyla ar nekyla abejonių dėl asmens amžiaus“, – tikino M. Mikliušas.
Be to, Kėdainiai yra mažas miestas, visi vieni kitus daugiau mažiau pažįsta, tad šis faktorius, pasak L. Daukšaitės, taip pat gali palengvinti padavėjų darbą.
„Mūsų miestas nėra didelis, tad jei pas mus apsilankiusio kliento nepažįstame, tokiu atveju prašome dokumento“, – pasakojo L. Daukšaitė.

Vertina itin skeptiškai
Nuo 2018-ųjų metų įsigaliosiančias alkoholio kontrolės įstatymo pataisas pašnekovai vertina skeptiškai ir mano, kad draudimai gali sukelti tik dar daugiau socialinių, ekonominių problemų.
„Manau, priemonės yra nukreiptos ne į tas socialines grupes, kurios galbūt ir kuria neigiamą statistiką. Jeigu žmogui yra rekomenduojama užsisakyti vyno taurę prie jautienos steiko, tai atrodo, kad restoranas per prievartą girdo tautą skatindamas vartoti alkoholį. Toks požiūris į alkoholio vartojimą yra ydingas iš esmės, kadangi visi alkoholiniai gėrimai yra vertinami vienodai – kaip didžiausias blogis, ir nėra atsižvelgiama nei į tokių gėrimų kilmę, kokybę, bendrą poveikį ir pan. Tiesa, saikas visada turi būti, tačiau tokios priemonės, kokios yra taikomos dabar, manau, suvartojamo alkoholio kiekio efektyviai nesumažins. Tikėtina, kad priešingai, sukels daugiau problemų“, – sakė „Novus Rex“ vadovas ir pridūrė, kad laiko ribojimai skatins pirkti daugiau, skatins šešėlinę ekonomiką, naktinių alkoholio parduotuvių klestėjimą, o branginant kokybišką alkoholį rinkoje atsiras vis daugiau nekokybiškų prekių, tarp jų ir kontrabandos ar klastočių.
„Tai, kad alkoholinių gėrimų tiekėjai dėl akcizo pakilimo brangaus konjako butelį pabrangino 3–5 eurais tikrai nepalies kaimo gyventojo, kuris geria neaišku ką. Priešingai, tikrai verti dėmesio alkoholiniai gėrimai, kurie paprastai yra vartojami mažais kiekiais, bus stumiami į šoną, o jų vietą užims pigesni ar prastesni „analogai“. Labai gaila, kad stengiamasi ne kelti alkoholinių gėrimų vartojimo kultūros lygį, o imituojama kova su alkoholizmu nustatant įvairius apribojimus ir draudimus, nukreiptus į netinkamus asmenis“, – nuogąstavo M. Mikliušas.

Komentarų: 1

Leave A Reply