Vos tik pavasarinė saulutė pradeda lįsti pro debesis, visi pradedame laukti Šv. Velykų. Juk tai  – gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. 

Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių Velykų laiką. Velykos turi išlaikiusios daugybę ritualų. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto – kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis Perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo Perkūno.
Įdomios, labai įvairios Velykų bažnytinės apeigos, kurios prasideda didžiosios savaitės viduryje. Sudedamoji dalis – Didysis pasninkas (nuo didžiojo trečiadienio iki Velykų). Žinomos didžiojo trečiadienio silkių išvarymo apeigos. Jos primena, kad seniau per šį pasninką net silkes būdavo draudžiama valgyti.
Didįjį ketvirtadienį nutyla (užsigavi) net bažnyčių vargonai. Tai tęsiasi iki šeštadienio. Bažnyčioje skambinama tik tarškučiais. Tą dieną sargyboje prie Kristaus karsto budi jaunimas.
Didįjį šeštadienį pagal tradiciją bažnyčioje šventinamas vanduo ir šventoriuje iš senų kryžių ir medinių dievukų sukuriamas šventas laužas. Jo ugnis pašventinama. Žmonės (dažniausiai jaunimas) pasiima laužo ugnelės ir nešasi namo, kad ja įžiebtų savo namų židinio ugnį. Skolintis Velykų ugnies nepriimta, nes tikima, kad, tokia ugnimi užkūręs židinį, gali namus sudeginti. Iš bažnyčios parsinešama ir šventinto vandens. Juo pašlakstomi (pakrapijami) visi namiškiai, sodyba ir jos pastatai, gyvuliai, o likęs vanduo daug kur supilamas į šulinį, kad vanduo visada būtų švarus ir sveikas.
Šeštadienio vakarą visi gerai nusiprausia, pasipuošia ir vėl skuba į bažnyčią – „ant mišparų ir Prisikėlimo“. Meldžiamasi iki pat paryčių. Tą naktį daugelyje Lietuvos vietų bažnyčioje pasirodydavo kaukininkai (persirengėliai). Populiariausi personažai: velniai, baidyklės, žydai. Jie stengdavosi išjudinti besimeldžiančius savo sodiečius.
Sulaukus sekmadienio ryto, apie bažnyčią eina Prisikėlimo procesija, kurioje groja ir kaimo muzikantai. Priešinga kryptimi seniau dažnai Žemaitijoje eidavo triukšmingi persirengėliai („žydai“).
Parėjusieji iš bažnyčios namo pasveikina su šventėmis namiškius ir kartu su visa šeima sėda už šventinio stalo. Pirmąją Velykų dieną į svečius, jei nėra pakviesti, niekas nevaikšto. Didžiosios linksmybės, pramogos prasideda antrąją Velykų dieną.

Na, o kaip Velykų šventėms ruošiasi kėdainiečiai?

sinickis_2425Anglų kalbos mokytojos Jurgitos ir teisininko Sauliaus Sinickių šeima, auginanti du vaikus, sako, kad Velykos jiems išskirtinė šventė, kartais net sutampanti ir su šeimos galvos gimtadieniu. Tuomet tai būna dviguba šventė. Didžiausią akcentą šeima deda į tai, kad Velykos – ir tradicijos, ir atsinaujinimas visomis prasmėmis, todėl šeima stengiasi ne tik sutvarkyti namus, bet ir padaryti tvarką savo viduje. „Dar kelios savaitės prieš šventes prasideda generalinė tvarka: atsikratome senų daiktų, kartais net baldų, peržiūrime kas ne vietoje padėta, sutvarkome, senus drabužius, kas netinka atiduodame labdarai. Ir, žinoma, valom, tvarkom, plaunam visas kerteles“, – pasakojo sutuoktiniai. „Mano moterys daro lengvesnius darbus: pasirūpina gėlėmis, persodina augalus, o aš langus valau, grindis plaunu. Maistą pirkti taip pat aš važiuoju, man ir patinka, o, be to, nenoriu žmonos apkrauti pirkinių tampymu. Visi, kas per šventes tradiciškai važiuoja pas tėvus, puikiai žino, kiek reikia visko nupirkti ir visais pasirūpinti“, – atvirai pasakojo Saulius. Kai iki Velykų užbaigia buities darbus, šeima būtinai surandame laiko pagalvoti, kokių savo ar šeimos įpročių nori atsikratyti, ką gali pakeisti bendravime. Prieš Velykas visi apsvarsto ir vasaros planus.

talmantas_2318Ūkininkai Aida ir Jonas Talmantai: „Mums didžiausią džiaugsmą per visas šventes, taip pat ir Velykas, atneša vaikų ir anūkų buvimas šalia. Labai smagu, kad būnant sudėtine šeima mums pavyko suliptyti ją ir išmokyti visus vaikus supratimo, draugiškumo, vienas kito palaikymo. Kad būtume tokie vieningi, kokie esame šiandien, reikėjo labai daug darbo. O Velykos mūsų šeimoje ne tik margučiai, turtingas stalas, žaidimai, bet ir Velykų bobutės apsilankymas. Tam ruošiamės iš anksto. Visi keturi vaikai jau suaugę, tad jiems bobutės atėjimas ne toks svarbus kaip mūsų penkiems anūkams. Velykos kaskart atneša naujų vilčių ir norų, tad šiai šventei atėjus mes nesikukliname garsiai pasvajoti ir aptarti ateities.“

kairys_1611Kūrybiškasis pagardų kūrėjas Algis Kairys ir jo medikė žmona Saulė ypatingų tradicijų laukdami Velykų neturi: „Mūsų šeimoje Velykos laukiamos dėl galimybės pasidžiaugti vieniems kitais. Paprastai mes šventei ruošiamės padarydami reviziją savo širdyse ir jausmuose. Prieš Velykas daug diskutuojame apie gyvenimą, jo pokyčius, galimas permainas. Visada išsikeliame kokių nors tikslų vasarai ir aiškinamės, ar juos pavyks įveikti. Neapsieina švenčių laukimas be kelionių planavimo, juk mėgstame pažinti pasaulį. O koks planavimas be žvilgsnio atgal – tad Velykų laukimas gera proga peržiūrėti pastarųjų išvykų nuotraukas ir dar kartą išgyventi gražiausius įspūdžius. Visiems kraštiečiams linkime kuo gražiausių švenčių. Turėkite norų ir nebijokite jų siekti.“

mugai_1885Garbūs kraštiečiai – šauliai, Šv. Jurgio bažnyčios parapijos „Carito“ ir senjorų klubo nariai Antanina ir Kęstutis Mugai atvirauja: „Mums kiekviena diena didelė šventė. Esame garbaus amžiaus, tad džiaugiamės kiekviena nugyventa diena. Esame savo gyvenimo šeimininkai, tad gyvename taip, kaip norime. Mums džiaugsmą neša ir lietus, ir sniegas, ir pirmi pavasario lapeliai, ir prasidedantys darbai po žiemos sąstingio. O labiausiai Velykų laukiame todėl, kad į mūsų namelius suguža visi artimieji. Atvažiuoja abi dukros su šeimomis. Didįjį šeštadienį visi draugiškai nueiname į bažnyčią. Pasimeldžiame, padėkojame Dievui už gražiai nugyventus metus, paprašome jo malonių kitiems metams. Esame laimingi – juk užauginome doras dukras, dabar jos mūsų įskiepytas vertybes perduoda savo vaikams.
Galime tik pasakyti, kad mes labai skubame gyventi. Dar tiek daug gyvenime yra gražių dalykų, kuriuos norime išbandyti, kad mums svarbi kiekviena diena. Gyvenkime visi dalydami džiaugsmą, neturėdami blogų minčių ir būsime labai laimingi.“

skorupskiene_0013Verslininkės Sigitos Skarupskienės namuose didžiosios pavasario šventės išvakarėse netrūksta šurmulio: „Mums labai smagu susitikti ne tik per Velykas, bet ir Verbų sekmadienį. Paprastai mano tėveliai nuvažiuoja į bažnyčią ir atvažiavę pas mane su šventinta verba nuplaka visus namiškius linkėdami gerų metų.
Švenčių laukime mes labai mėgstame moteriškus pokalbius. Juk galime pasigirti, kad paslaptimis ir džiaugsmais dalijamės net keturių kartų moterys: mano mamytė Jadvyga, aš, dukra Vaida ir jos atžalėlės Skaiva ir mūsų džiaugsmelis mažoji Saulutė. Esu laiminga moteris, turiu gražią šeimą, tad jai negailiu dėmesio rengdama gražias šventes. O Velykos mūsų namuose neįsivaizduojamos be margučių dažymo varžytuvių, kurios vyksta šventinį šeštadienį.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.